PricewaterhouseCoopers, www.pwc.lt

2010 metų pabaigoje buvo priimti ir įsigaliojo pagrindinių mokesčių įstatymų pakeitimai, kurie taikomi 2010 ir vėlesnių metų mokestiniais laikotarpiais. Dauguma šių pakeitimų, pavyzdžiui, PVM lengvatinių tarifų galiojimo pratęsimas, sumažėjusi mokestinė našta gyventojams, kurie vertėsi nekilnojamojo turto nuomos ar pardavimo veiklomis, susiję su verslo aplinkos gerinimu. Toliau atskirai aptariami pagrindiniai pakeitimai, susiję su gyventojų pajamų mokesčiu, pelno mokesčiu ir PVM.

Gyventojų pajamų mokestis

2010 metų gruodžio 11 dieną įsigaliojo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (GPMĮ) pakeitimo ir papildymo įstatymas, kuriuo buvo pakeistos tam tikros sąvokos, tarifai, pakoreguotos tam tikrų pajamų neapmokestinimo sąlygos, pakeistas individualios veiklos pajamų apmokestinimas. Dauguma pakeitimų įsigalioja atgaline data, t. y. nuo 2010 metų.

Pradedant 2010 metų mokestiniu laikotarpiu keičiasi individualios veiklos apibrėžimas – jis nebeapima nekilnojamojo turto nuomos ir pardavimo veiklos. Taigi tie gyventojai, kurie 2010 metais vykdė registruotą nekilnojamojo turto nuomos ar pardavimo veiklą, pajamas turės deklaruoti ne kaip gautas iš individualios veiklos, bet kaip iš turto nuomos ar pardavimo, o individualią veiklą – išregistruoti. Tačiau nekilnojamojo turto nuomą ir toliau bus galima vykdyti įsigijus verslo liudijimą. Taigi šiuo pakeitimu panaikintas pagrindas pripažinti individualią veiklą sudarant nekilnojamojo turto pardavimo / nuomos sandorius, taip pat gerokai sumažėjo mokestinė našta gyventojams, kurie vertėsi nekilnojamojo turto nuoma ar pardavimu. Be abejo, dėl to supaprastinta ir administracinė našta.

Įstatyme praplečiamas individualiai veiklai priskirtinų veiklų sąrašas: papildomai priskiriama mokslinė veikla, taip pat gyventojų, turinčių laisvąją profesiją, veikla. „Laisvosios profesijos“ sąvoka apima teisinę (advokato, advokato padėjėjo, notaro, notaro padėjėjo, antstolio, antstolio padėjėjo, konsultanto teisės klausimais ir kitą teisinę veiklą), apskaitininko, auditoriaus, buhalterio, lobisto, finansų konsultanto, mokesčių konsultanto, architekto, inžinieriaus, dizainerio, gydytojo, psichologo, žurnalisto, maklerio, brokerio ir kitas panašias veiklas. Verta pabrėžti, kad, planuojant įregistruoti vertimąsi minėtomis laisvosiomis profesijomis kaip individualią veiklą, reikėtų atkreipti dėmesį, ar kiti įstatymai ar institucijos neriboja vykdyti savarankišką veiklą.

Pagal įsigaliojusius GPMĮ pakeitimus, sumažėja mokestinė našta gyventojams, kurie verčiasi tam tikrų rūšių individualia veikla – iki 5% sumažinamas GPM tarifas individualios veiklos pajamoms. Naujas tarifas bus taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2010 metų individualios veiklos pajamas, išskyrus pajamas iš laisvųjų profesijų bei vertybinių popierių pardavimo (įskaitant pajamas iš išvestinių finansinių priemonių).

Be to, vykdant individualią veiklą numatyta galimybė iš pajamų atskaityti mokestiniu laikotarpiu atsiradusią beviltiškų skolų sumą, jei įvykdomos nustatytos sąlygos: beviltiškų skolų suma buvo įtraukta į gyventojo individualios veiklos pajamas arba pajamų apskaitos dokumentus, gyventojas minėtų sumų negali susigrąžinti praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo tokių sumų įtraukimo į individualios veiklos pajamas ar užfiksavimo apskaitos dokumentuose, taip pat jei gyventojas gali įrodyti skolos beviltiškumą bei pastangas šioms skoloms susigrąžinti.

Papildytos dividendų apmokestinimą reglamentuojančios nuostatos – dabar įstatyme įtvirtinta nuostata, kad mažinant vieneto įstatinį kapitalą laikoma, jog pirmiausia vieneto dalyviams išmokama ta įstatinio kapitalo dalis, kuri buvo sudaryta ne iš vieneto dalyvio įnašų, o didinant įstatinį kapitalą iš vieneto lėšų, t. y. kad pirmiausia akcininkui išmokami dividendai, o tik po to atsiimama priklausanti įnašų dalis.

Įstatymu pakeista ir per mokestinį laikotarpį gautų apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo tvarka, pagal kurią nuolatinio Lietuvos gyventojo patirtomis išlaidomis gali būti mažinamos tik tos gyventojo pajamos, kurioms taikomas 15% GPM tarifas. Dėl šios nuostatos apribota galimybė pasinaudoti GPM lengvata, patyrus išlaidų mokant gyvybės draudimo įmokas, pensijų įmokas, mokant palūkanas už vieną būsto kreditą (paimtą iki 2008 metų gruodžio  31 dienos), įmokas už pirmas studijas ir (ar) pirmą profesinį mokymą, sumas, sumokėtas už 2004–2008 metų laikotarpiu įsigytą vieną asmeninio kompiuterio vienetą su programine įranga pagal finansinės nuomos (lizingo) sutartį. Vadinasi, gyventojai, vykdantys individualią veiklą, iš kurios gautos pajamos apmokestinamos 5% tarifu, ir negaunantys pajamų, apmokestinamų 15% GPM tarifu, patyrę minėtas išlaidas 2010 ir vėlesniais metais, neteks galimybės susigrąžinti dalį sumokėto GPM. Paminėtina, kad bendra atimamų išlaidų suma per mokestinį laikotarpį negali viršyti 25% apmokestinamųjų pajamų, kurioms taikomas 15% GPM tarifas.

GPMĮ pakeitimai palietė ir metinio neapmokestinamojo pajamų dydžio (MNPD) taikymą – apskaičiuojant gyventojui taikytiną MNPD, į metines pajamas bus įtraukiamos tik tos pajamos, kurios apmokestinamos 15% GPM tarifu, išskyrus tam tikras išmokas. Taip pat į metines pajamas, kurioms taikomas MNPD, nebus įtraukiamos pajamos, nuo kurių mokestis sumokėtas įsigyjant verslo liudijimą. Ši nuostata taikoma nuo 2010 metų mokestinio laikotarpio.

Įstatymu pakeista nekilnojamojo turto, kuris bus įsigytas po 2011 metų sausio 1 dienos, neapmokestinimo sąlyga – tik išlaikius tokį turtą 5 metus GPM mokėti nereikės. Pažymėtina, kad nekilnojamajam turtui, įsigytam iki minėtos datos, išlieka 3 metų lengvata. Taip pat išlieka lengvatos gyvenamajam būstui, kuriame buvo deklaruota gyvenamoji vieta.

Dovanojimo būdu gautų pajamų neapmokestinimo sąlygos, taikomos 2010 ir vėlesnių metų mokestiniam laikotarpiui, buvo papildytos: praplėstas sąrašas asmenų, iš kurių gautos dovanos yra neapmokestinamos, – į jį įtraukti vaikaičiai.

Pelno mokestis

Naujų pakeitimų neišvengė ir Pelno mokesčio įstatymas (PMĮ). Svarbiausias pakeitimas, įsigaliojęs nuo 2011 metų sausio 1 dienos, yra metinės pelno mokesčio deklaracijos pateikimo termino sutrumpinimas. Metinė pelno mokesčio deklaracija už 2010 metus turi būti pateikta pasibaigus šiam mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio pirmos dienos. Mokesčio sumokėjimo terminas nepasikeitė – pelno mokestis turi būti sumokėtas ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio dešimto mėnesio pirmos dienos.

Taigi, jeigu įmonės mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais, įmonė už 2010 metų mokestinį laikotarpį pelno mokesčio deklaraciją turės pateikti iki 2011 metų birželio 1 dienos, o sumokėti pelno mokestį turės iki 2011 metų spalio 1 dienos. Kol kas nesikeitė avansinio pelno mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo terminai.

Gera žinia įmonėms, mokančioms atlygį (tantjemas) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams. Nuo 2010 ir vėlesnių metų tantjemos už veiklą vieneto valdyboje ar stebėtojų taryboje nelaikomos paskirstytuoju pelnu ir priskiriamos leidžiamiems atskaitymams apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną.

Nuo 2011 metų sausio 1 dienos įsigaliojo PMĮ pakeitimas, svarbus žemės ūkio veiklą vykdančioms įmonėms. Įmonių, kurių pajamos iš žemės ūkio veiklos per mokestinį laikotarpį sudaro daugiau kaip 50% visų pajamų, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 5% tarifą.

Apskaičiuojant 2010 ir vėlesnių metų pelno mokestį, atsisakyta reikalavimo, kad iš pajamų, pripažįstamų pagal kaupimo apskaitos principą, atskaitomos beviltiškų skolų sumos turi būti įtrauktos į įmonės pajamas iki to mokestinio laikotarpio. Tačiau išliko nuostata, kad skolos gali būti pripažįstamos beviltiškomis tik tuo atveju, jeigu įmonė negali jų susigrąžinti praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo jų įtraukimo į pajamas arba nuo skolų atsiradimo užfiksavimo įmonės apskaitos dokumentuose arba jeigu skolininkas yra miręs ar paskelbtas mirusiu arba likviduotas, arba bankrutavęs. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, tik mirusio, likviduoto ir bankrutavusio skolininko skolos gali būti pripažįstamos beviltiškomis ir jų susidarymo mokestiniu laikotarpiu.

PVM

Nuo šiemet įsigaliojusių pakeitimų PVM srityje nėra tiek daug, kiek jų buvo praėjusių metų pradžioje. Be daugelio redakcinio pobūdžio pakeitimų, įvesta keletas itin svarbių PVM naujovių, iš esmės keičiančių iki 2011 metų sausio 1 dienos galiojusias PVM apmokestinimo taisykles.

Nuo šių metų sugrąžinta PVM lengvata viešbučiams: įvestas 9% lengvatinis PVM tarifas viešbučių tipo ir specialaus apgyvendinimo paslaugoms. Iki daugelio lengvatinių PVM tarifų panaikinimo 2009 metais viešbučių teikiamoms apgyvendinimo paslaugoms buvo taikomas 5% PVM tarifas. Kitų lengvatinių PVM tarifų taikymas buvo pratęstas, tik panaikintas galiojimo apribojimas taikyti lengvatinį PVM tarifą  knygoms ir neperiodiniams leidiniams. .

Naujoje PVM įstatymo redakcijoje papildyta verslo perdavimo kaip komplekso nuostata, pagal kurią verslo kaip komplekso perdavimas, kai jis perduodamas kaip turtinis įnašas kitam apmokestinamajam asmeniui, kuris toliau tęs veiklą, yra ne PVM objektas. 2010 metais toks PVM apmokestinimas buvo taikomas tik verslo pardavimui, o turtinis įnašas buvo laikomas PVM objektu. Taigi nuo 2011 metų sausio 1 dienos buvo panaikintas nevienodas to paties sandorio vertinimas PVM tikslais.

Nuo šių metų sausio 1 dienos grąžintos kai kurios iki 2010 metų galiojusios PVM įstatymo nuostatos, susijusios su paslaugų suteikimo vietos nustatymu. Ne PVM objektu Lietuvoje dabar laikomos Lietuvos apmokestinamiesiems asmenims už ES teritorijos ribų faktiškai atliktos prekių vežimo paslaugos bei ilgalaikė transporto priemonių nuoma, kai priemonė faktiškai naudojama už ES teritorijos ribų.

Be to, nuo šių metų PVM įstatyme įsigaliojo nuostata, kad apmokestinamajam asmeniui suteiktos kultūros, meno, mokslo, sporto, švietimo, mokymo, pramogų lankymo paslaugos laikomos suteiktomis šalies teritorijoje tais atvejais, kai renginiai faktiškai vyksta Lietuvoje. Tuo tarpu konferencijų, pramoginių ir kitų renginių organizavimo paslaugų teikimas užsienio apmokestinamajam asmeniui yra ne PVM objektas Lietuvoje nuo 2011 metų sausio 1 dienos, neatsižvelgiant į tai, kur vyksta renginys.

Paminėtina dar viena PVM įstatymo naujovė: prekės neapmokestinamos  importo PVM, jei yra žinoma, kad tos pačios prekės bus išgabentos į kitą valstybę narę, t. y. lengvata nebetaikoma, jei įvyks importuotų prekių perdirbimas.

Nuo šių metų panaikinta visus 2010 metus galiojusi PVM įstatymo nuostata, pagal kurią įmonėms ir ekonominę veiklą vykdantiems fiziniams asmenims atsiranda prievolė registruotis PVM mokėtoju, kai paslaugos teikiamos į ES arba įsigyjamos iš ES. Apmokestinamieji asmenys, kurie PVM mokėtojais registravosi tik dėl paslaugų įsigijimo iš ES arba teikimo į ES, turi teisę išsiregistruoti iš PVM mokėtojų, jeigu jų pajamos per paskutiniuosius 12 mėnesių neviršijo 100 000 Lt bei įsigytų iš kitų ES valstybių prekių suma per kalendorinius metus neviršijo 35 000 Lt.

Taip pat verta paminėti, kad nuo 2011 metų sausio 1 dienos atsirado galimybė pirkėjui PVM mokėtojui išrašyti debetinį dokumentą ne tik prekių grąžinimo atveju, bet ir kitais atvejais, pavyzdžiui, suteikiant nuolaidą. Tiek pardavėjui, tiek pirkėjui ši naujovė turėtų palengvinti nuolaidų įforminimą.

Aptarus pagrindinius mokesčių įstatymų pakeitimus, galima būtų teigti, kad įstatymų leidėjai vis dar stengiasi patobulinti mokesčių sistemą, sumažinti kai kurių mokesčių naštą ar bent jau jų administravimą.

Tatjana Railienė
UAB „PricewaterhouseCoopers“  Mokesčių ir teisės skyriaus vyresnioji  konsultantė