SAVAITRAŠTIS "BUHALTERIJA", www.paciolis.lt
Autorius: Apskaitos specialistė Jolanta Bartkutė

Kuo didesnė konkurencija rinkoje, tuo labiau stengiamasi, kad pirkėjas liktų patenkintas ir grįžtų dar kartą. Šiandien jau nieko nestebina pirkėjai, grąžinantys prekes pardavėjui, o kartais ir pats pardavėjas paskelbia (kartais priverstas paskelbti) informaciją apie parduotas netinkamos kokybės prekes, kurias prašoma grąžinti. Straipsnyje aptarsime prekių grąžinimo teisinį reglamentavimą, dokumentavimą ir įtaką mokesčių apskaičiavimui.

Prekių grąžinimo teisinis reglamentavimas

 Prekių grąžinimo sąlygos paprastai aptariamos sutartyje. Jei sutartyje jos nėra aptartos arba sutartis nėra sudaryta, turime vadovautis pirkimo–pardavimo santykius reglamentuojančiais teisės aktais, t. y. Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl Daiktų grąžinimo ir keitimo taisyklių patvirtinimo“ ir kitais.

 Vadovaujantis šiais teisės aktais, prekių grąžinimą galima būtų skirstyti į dvi grupes:

1) grąžinamos netinkamos kokybės prekės;

2) grąžinamos tinkamos kokybės prekės.

 Įsigijus netinkamos kokybės prekę, turime teisę reikalauti, kad pardavėjas pakeistų prekę tinkamos kokybės preke, sumažintų kainą arba grąžintų už prekę sumokėtus pinigus. Jei įsigijome netinkamos kokybės ne maisto prekę, teisės aktuose yra numatyta galimybė reikalauti pašalinti prekės trūkumus arba atlyginti išlaidas, jei trūkumus pašalina pats pirkėjas. Žinoma, šios nuostatos galioja tik tada, kai parduodamas prekę pardavėjas neinformavo pirkėjo apie prekės netinkamą kokybę.

 Galima grąžinti arba reikalauti pakeisti kitomis ne tik netinkamos kokybės, bet ir tinkamos kokybės prekes. LR civilinio kodekso 6.362 str. 1 punkte skelbiama, kad pirkėjas turi teisę per keturiolika dienų nuo ne maisto daiktų perdavimo jam, jeigu pardavėjas nėra nustatęs ilgesnio termino, pakeisti nusipirktus daiktus pirkimo ar kitoje pardavėjo nurodytoje vietoje analogiškais kitokių matmenų, formos, spalvos, modelio ar komplektiškumo daiktais. Taip pat patvirtintas sąrašas prekių, kurioms šios nuostatos netaikomos, t.y. įsigijus geros kokybės parfumerijos, kosmetikos prekes, žaislus ir kitas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakyme Nr. 217 „Dėl Daiktų grąžinimo ir keitimo taisyklių patvirtinimo“ nurodytas prekes, nėra nurodytas reikalavimas pardavėjui priimti šias prekes.

 Be to, reikėtų atkreipti dėmesį, kad prekių pirkimo–pardavimo sutartyje nurodomi prekių grąžinimo terminai neturėtų būti trumpesni nei keturiolika dienų, kaip nustatyta teisės aktuose.

Prekių grąžinimo dokumentavimas

 Prekių grąžinimas, kaip ir bet kuri kita operacija, privalo būti tinkamai dokumentuota ir atspindėta apskaitoje. Pagal galiojančią tvarką pardavimo operacija gali būti įformintas PVM sąskaita faktūra arba sąskaita faktūra, o atsiskaitant už prekes grynaisiais pinigais – ir kasos aparato kvitu.

 Prekių pardavimas įformintas kasos aparato kvitu. Jei už parduodamas prekes iš karto atsiskaitoma, pirkėjui išduodamas kasos aparato kvitas ir PVM sąskaita faktūra arba sąskaita faktūra. Tiesa, parduodant prekes fiziniam asmeniui, kuris pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą nėra apmokestinamasis asmuo ir jam išduodamas tik kasos aparato kvitas. Todėl išdavus kasos aparato kvitą, grąžinant prekes pardavėjui privalo būti pateiktas šis pardavimo dokumentas. Kartu turi būti pateikiamas ir raštiškas prašymas, kuriame turi būti nurodyti prekių trūkumai ar kitos prekių grąžinimo priežastys, pavyzdžiui, nepatiko spalva ir pan. Išmokant pinigus už grąžinamą prekę, privaloma surašyti pinigų grąžinimo aktą. Tai laisvos formos dokumentas, kurio formą ir surašymo tvarką turi nusistatyti pati įmonė. Jame turi būti nurodomas grąžinamos prekės pavadinimas, grąžinimo priežastys ir pirkėjui grąžinama pinigų suma. Aktą turi pasirašyti atsakingas asmuo ir grąžinti pirkėjui pinigus, o grąžintą kvitą ir aktą įklijuoti kasos operacijų žurnale. Pažymėtina, kad, jei pirminio pardavimo metu buvo pirkėjui išduotas kasos aparato kvitas, o grąžindamas prekes pirkėjas jo nepateikia, pardavėjas turi teisę nepriimti grąžinamos prekės ar keisti ją kita.

 Prekių pardavimas įformintas PVM sąskaita faktūra arba sąskaita faktūra. Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 83 straipsnio nuostatas prekių grąžinimas turi būti įformintas kreditiniu dokumentu, kurį privalo išrašyti pradinį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą įforminęs asmuo. Taigi, jei prekių pardavimas buvo įformintas PVM sąskaita faktūra, tai pardavėjas, kuriam grąžinamos prekės, privalo išrašyti kreditinę PVM sąskaitą faktūrą. Šioje kreditinėje PVM sąskaitoje faktūroje, be privalomų rekvizitų, turi būti įrašytas žodis ,,Kreditinė“, taip pat nurodyta anksčiau išrašytos PVM sąskaitos faktūros išrašymo data, serija, numeris ir priežastis, dėl kurios išrašoma kreditinė PVM sąskaita faktūra, t.y. prekių grąžinimas. Pažymėtina ir tai, kad kreditinę PVM sąskaitą faktūrą galima išrašyti už bet kokį laikotarpį, t. y. nėra apribotas terminas, per kurį gali būti grąžintos prekės.

 Teisės aktuose numatyta galimybė prekių grąžinimą įforminti ne pardavėjo išrašomu kreditiniu dokumentu, o pirkėjo išrašomu debetiniu dokumentu. Vienintelė būtina sąlyga – pirkėjas turi būti PVM mokėtojas. Sprendžiant, koks – debetinis ar kreditinis – dokumentas turi būti išrašytas, nėra nurodyta jokių kitų šį pasirinkimą ribojančių sąlygų, tai gali būti nustatyta sutartyje ar kitu susitarimu.

 Debetiniame laisvos formos dokumente, be kitų nustatytų apskaitos dokumento rekvizitų, laisva forma nurodoma ,,Debetinis“, dokumentų, pagal kuriuos buvo įsigytos grąžinamos prekės, išrašymo data, serija ir numeris.

Prekių grąžinimo mokestiniai aspektai

 Kreditinėmis arba debetinėmis PVM sąskaitomis faktūromis įforminus prekių grąžinimą, jose privalo būti nurodytas PVM tarifas ir išskirtos atitinkamos PVM sumos. Šios sumos privalo būti įtraukiamos į prekių pardavėjo ir pirkėjo PVM apskaitą bei pateikiamos PVM deklaracijose.

 Pardavėjas jam grąžinamų prekių apmokestinamosios vertės sumas su minuso ženklu, nurodytas kreditiniuose ar prekių pirkėjo išrašytuose debetiniuose dokumentuose, deklaruoja PVM deklaracijos atitinkamuose laukeliuose, kuriuose buvo deklaruota šių prekių vertė ir priskaitytas pardavimo PVM. Todėl šiuose laukeliuose gali būti neigiamos sumos tada, kai pagal išrašytus kreditinius ar debetinius dokumentus grąžintų prekių vertė yra didesnė už deklaruojamą mokestinį laikotarpį patiektų prekių ir suteiktų paslaugų apmokestinamąją vertę.

1 pavyzdys

UAB „Audra“, PVM mokėtoja, parduoda baldus – kėdes, kurios apmokestinamos 18 proc. PVM tarifu. 2007 m. spalio 16 d. pardavė UAB „Konsultacijos“ kėdes, kurių vertė 11 800 Lt (su PVM).

UAB „Audra“ apskaitoje atliekamas įrašas:

D 2411 Pirkėjai 11 800 Lt

   K 44841 Prekių tiekimo pardavimo PVM 1 800 Lt

   K 5001 Prekių pardavimo pajamos 10 000 Lt

 Atitinkamai 2007 m. spalio mėn. PVM deklaracijos (FR600) 11 laukelyje deklaruojama apmokestinamoji vertė 10 000 Lt, o deklaracijos 26 laukelyje – pardavimo PVM 1 800 Lt.

 2008 m. liepos 4 d. UAB „Konsultacijos“ dalį kėdžių, kurių vertė 5900 Lt (įskaitant 900 Lt PVM) grąžino. UAB „Audra“ išrašė kreditinę PVM sąskaitą faktūrą.

UAB „Audra“ apskaitoje atliekamas įrašas:

D 5091 Parduotų prekių grąžinimas (-) 5 000 Lt

D 448443 Mokėtino į biudžetą PVM tikslinimas (-) 900 Lt

   K 2411 Pirkėjai 5 900 Lt

 Tarkime, per 2008 m. liepos mėn. UAB „Audra“ pardavimo pajamos sudarė 4000 Lt (be PVM). 2008 m. liepos mėn. PVM deklaracijos (FR600) 11 laukelyje deklaruojama -1000 Lt suma, o deklaracijos 26 laukelyje – pardavimo PVM -180 Lt suma.

 Reikėtų aptarti dar ir tokią situaciją, kai pardavėjas po prekių pardavimo išsiregistravo iš PVM mokėtojų registro. Tokiu atveju, grąžindamas prekes, jis privalo išrašyti PVM sąskaitą faktūrą, nors ir nebėra PVM mokėtojas. Taip pat pardavėjas privalo patikslinti to mokestinio laikotarpio PVM deklaraciją, į kurią buvo įtraukti prekių pardavimo PVM sąskaitų faktūrų, kurios tikslinamos, pirminiai duomenys, nes išsiregistravus iš PVM registro kreditinės PVM sąskaitos faktūros išrašymo momentu jau nebėra prievolės teikti einamojo mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos.

2 pavyzdys

 2008 m. liepos 1 d. grąžinamos 2005 m. sausio 20 d. parduotos prekės, kurių pardavimas buvo įformintas PVM sąskaita faktūra. Pardavėjas 2006 m. kovo 31 d. išsiregistravo iš PVM mokėtojų registro. Pardavėjas 2008 m. liepos 1 d. išrašo kreditinę PVM sąskaitą faktūrą, nors nebėra PVM mokėtojas, ir patikslina 2005 m. sausio mėn. PVM deklaraciją.

 Apibendrinant reikėtų pažymėti, kad parduotų prekių grąžinimas – tai vienas pardavėjo pajamas mažinančių veiksnių. Nesvarbu, dėl kokių priežasčių grąžinamos prekės – ar netinkama kokybė, ar tiesiog nepatiko spalva – prekių grąžinimas turi būti teisingai įformintas, atvaizduotas apskaitoje ir įvertintas mokesčių apskaičiavimo tikslais.