ŽURNALAS "APSKAITOS IR MOKESČIŲ APŽVALGA", www.paciolis.lt

Įsigaliojus 2007 m. gegužės 19 d. Pelno mokesčio įstatymo redakcijai, pasikeitė prestižo traktavimas pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais, tačiau tam tikros nepakitusios oficialaus Pelno mokesčio įstatymo komentaro nuostatos sukelia nemažai sumaišties ir neaiškumų prestižą apskaitančioms įmonėms. Šiame straipsnyje pateikiame mūsų nuomonę dėl šiuo metu galiojančiame Pelno mokesčio įstatyme numatytų prestižo apmokestinimo ypatumų ir mokesčių administratoriaus pozicijos tam tikrais aktualiais prestižo vertės nustatymo klausimais.

Prestižo susidarymo atvejai

Pagal Pelno mokesčio įstatymą prestižas (neigiamas prestižas) susidaro, kai įsigyjančiojo vieneto pinigais sumokėta kaina yra didesnė (mažesnė) už įsigyto vieneto grynojo turto dalies, įvertintos tikrąja rinkos kaina, vertę. Be to, prestižas (neigiamas prestižas) susidaro tik tada, kai:

• įsigyjama kito vieneto veikla kaip kompleksas ar jo veiklos dalis kaip teisių ir prievolių visuma, organizaciniu požiūriu sudaranti autonomišką ekonominį vienetą, vykdantį veiklą ir galintį atlikti savo funkcijas savo nuožiūra, arba
• įsigyjamos kito vieneto akcijos, siekiant valdyti šio vieneto grynąjį turtą ir veiklą.

Taigi pagal pirmiau minėtą apibrėžimą prestižas (neigiamas prestižas) nesusidaro, jeigu įsigyjantysis vienetas, įsigydamas kito vieneto veiklą kaip kompleksą, veiklos dalį kaip teisių ir prievolių visumą arba akcijas, sumoka ne pinigais, bet kitu turtu. Kartu reikėtų paminėti, kad tuo atveju, jeigu įvyktų du sandoriai – turto pirkimo ir kito vieneto veiklos ar akcijų įsigijimo už jas apmokant įsigytu turtu, kiltų rizika, kad mokesčių administratorius, atlikdamas vieneto patikrinimą, gali pritaikyti Mokesčių administravimo įstatyme nustatytą turinio viršenybės prieš formą principą, jeigu tokiais sandoriais buvo siekiama sumažinti neigiamą prestižą.

Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad taikant Pelno mokesčio įstatyme pateiktą prestižo (neigiamo prestižo) apibrėžimą pažodžiui, prestižas (neigiamas prestižas) susidaro tuomet, kai už įsigytą kito vieneto veiklą ar akcijas apmoka pinigais įsigyjantysis vienetas. Atsižvelgiant į tai, kad mokesčių administratoriaus praktika šiuo klausimu dar nėra suformuota, įmonėms kyla neaiškumų: ar turėtų būti pripažintas prestižas (neigiamas prestižas) tuo atveju, jeigu už įsigytą kito vieneto veiklą ar akcijas apmoka pinigais kitas, ne įsigyjantysis vienetas, ypač jeigu susidarytų tokia situacija, kai mokėjimo terminas yra atidėtas ir, prijungus įsigyjantįjį vienetą prie įsigyto vieneto, už pastarojo akcijas apmokėtų pats įsigytas vienetas.

Tuo atveju, kai įsigyjama veiklos dalis, svarbu žinoti, kad pagal oficialų Pelno mokesčio įstatymo komentarą veiklos dalimi yra laikoma visuma turto, su tuo turtu susiję įsipareigojimai, teisės ir pareigos, todėl prestižas (neigiamas prestižas) nesusidaro, kai įsigyjamas tik tam tikrai veiklos daliai priskiriamas pavienis turtas. Prestižas (neigiamas prestižas) taip pat nesusidaro, jeigu formaliai įsigyjama kito vieneto veikla kaip kompleksas arba jo veiklos dalis kaip teisių ir prievolių visuma, tačiau įsigyjantysis vienetas įsigyto turto nenaudoja tai pačiai veiklai (pavyzdžiui, įsigytą turtą parduoda arba išnuomoja).

Kai prestižas (neigiamas prestižas) susidaro vienetui įsigijus akcijų, siekiant valdyti įsigyjamojo vieneto grynąjį turtą ir veiklą, svarbu žinoti, kad įsigyjantysis vienetas pradeda valdyti (kontroliuoti) įsigyjamąjį vienetą, kai jis įgyja daugiau kaip 50 % balsų suteikiančių akcijų arba mažiau kaip 50 % balsų suteikiančių akcijų, tačiau gali daryti reikšmingą įtaką įsigyto vieneto valdymui (pavyzdžiui, turi teisę rinkti ar atšaukti įsigyto vieneto vadovą, daugumą valdybos ar stebėtojų tarybos narių arba pagal susitarimus, sudarytus su kitais akcininkais, turi balsų daugumą tame vienete).

Kartu pažymėtina, kad pagal oficialų Pelno mokesčio įstatymo komentarą tuo atveju, jeigu akcijos įsigyjamos dalimis (etapais), prestižas (neigiamas prestižas) nustatomas kiekvieno tokio įsigijimo datos duomenimis atskirai, sudedant atskirais akcijų įsigijimo etapais nustatytas neigiamas ir teigiamas prestižo sumas. Valstybinė mokesčių inspekcija žodžiu komentuoja, kad ši nuostata taikoma tada, kai dėl pirmojo akcijų paketo įsigijimo vienetas įgyja teisę valdyti (kontroliuoti) kito vieneto veiklą. Pavyzdžiui, jeigu vienetas įsigyja 60 % kito vieneto balsų suteikiančių akcijų, o vėliau – dar 20 % šio vieneto akcijų, prestižas (neigiamas prestižas) pirmiausia nustatomas 60 % akcijų įsigijimo dienos duomenimis, vėliau prie šios sumos pridedama prestižo (neigiamo prestižo) suma, tenkanti 20 % akcijų ir apskaičiuota jų įsigijimo dienos duomenimis.

Tačiau, jei įsigijęs pirmąjį akcijų paketą vienetas neįgyja teisės valdyti (kontroliuoti) kito vieneto veiklos, pavyzdžiui, nusiperka 15 % kito vieneto balsų suteikiančių akcijų, prestižas (neigiamas prestižas) nesusidaro. Jei vėliau įsigyjantysis vienetas nusiperka papildomai kito vieneto akcijų, pavyzdžiui, dar 40 % kito vieneto balsų suteikiančių akcijų, ir dėl to įgyja teisę valdyti šio vieneto grynąjį turtą ir veiklą, prestižas (neigiamas prestižas) nustatomas tada, kai papildomai įsigijus akcijų, atsiranda tokios teisės. Šiuo atveju grynasis turtas įvertinamas visai įsigytų akcijų investicijai, t. y. grynojo turto tikroji vertė, tenkanti 55 % akcijų antrosios dalies įsigijimo dienai.

Prestižo pripažinimas taikant savikainos metodą

Pagal Pelno mokesčio įstatymo 57 str. 3 dalį vienetas gali pelno mokestį apskaičiuoti buhalterinėje apskaitoje taikomais visuotinai pripažintais pajamų, sąnaudų pripažinimo, atsargų įkainojimo metodais, jeigu Pelno mokesčio įstatymas nenustato ko kita. Šiuo metu galiojančiame Pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio komentare yra pažymėta, kad pagal Pelno mokesčio įstatymo 57 str. 3 dalį prestižas nustatomas verslo apskaitos standartų (toliau – VAS) ar tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų (toliau – TFAS) numatytais atvejais, jeigu Pelno mokesčio įstatymas nenustato kitaip.

Pažymėtina, kad įsigaliojus 2007 m. gegužės 3 d. Pelno mokesčio įstatymo 18 straipsnio redakcijai, nėra reikalaujama, kad prestižas būtų įtrauktas į buhalterinę apskaitą atskirai nuo kito turto, siekiant prestižo amortizacijos sąnaudas priskirti leidžiamiems atskaitymams. Tačiau Pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio komentaro 14 punkte liko nuostata, kad jeigu prestižas (neigiamas prestižas) neturi būti nustatomas pagal apskaitos taisykles, tai jis nesusidaro ir pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais. Pavyzdžiui, jeigu vienetas savo atskiroje finansinėje atskaitomybėje investicijas į dukterinį ir asocijuotą vienetą parodo taikydamas savikainos metodą (t. y. įsigytos akcijos apskaitomos jų įsigijimo savikaina ir prestižas (neigiamas prestižas) neįvertinamas), tai pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais prestižas (neigiamas prestižas) taip pat nesusidaro, neatsižvelgiant į tai, kad prestižas (neigiamas prestižas) įvertinamas konsoliduotoje finansinėje atskaitomybėje. Tai, neatsižvelgdami į pasikeitusį Pelno mokesčio įstatymą, žodžiu patvirtino ir Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovai.

Mūsų nuomone, pirmiau minėta Pelno mokesčio įstatymo komentaro nuostata prieštarauja šiuo metu galiojančiam Pelno mokesčio įstatymui, be to, sukelia įmonėms neaiškumų: ar tuo atveju, jeigu įsigijusysis vienetas investiciją į įsigytą vienetą apskaitė savikainos metodu, mokesčių administratorius pripažins nuo pelno mokesčio tikslais apskaičiuotos prestižo vertės apskaičiuotas amortizacijos sąnaudas leidžiamais atskaitymais.

Grynojo turto tikrosios vertės nustatymas

Jeigu pagal minėtas nuostatas susidaro prestižas (neigiamas prestižas), įsigijusiajam vienetui reikia apskaičiuoti prestižo mokestinę vertę, o tam svarbu nustatyti įsigyto vieneto grynojo turto tikrąją vertę pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais.

Įsigijus vieneto veiklą kaip kompleksą ar jo veiklos dalį kaip teisių ir prievolių visumą, prestižas (neigiamas prestižas) yra apskaičiuojamas tikrąja rinkos kaina įvertinus įsigyto vieneto grynąjį turtą (apskaičiuotą kaip turto ir įsipareigojimų skirtumas) jo įsigijimo dieną. Tuo atveju, kai įsigyjamos akcijos, prestižas (neigiamas prestižas) yra apskaičiuojamas tikrąja rinkos kaina įvertinus įsigyto vieneto grynąjį turtą (turto ir įsipareigojimų skirtumą), apskaitomą įsigyto vieneto balanse, akcijų perėjimo nuosavybėn dieną.

Pažymėtina, kad apskaičiuojant grynąjį turtą mokesčių tikslais, neatsižvelgiama į įsigyto vieneto turimą turtą, kuris nebuvo pripažintas jo apskaitoje, nes šis turtas neturėjo reikiamų pripažinimo požymių (pagrįstai nebuvo tikimasi, kad vienetas iš turto gaus ekonominės naudos būsimaisiais laikotarpiais, ir nebuvo galima patikimai nustatyti turto įsigijimo kainos) arba buvo gautas neatlygintinai iš valstybės, savivaldybės ar viešojo juridinio asmens, kurio steigėjas yra valstybės ar savivaldybės institucija, tačiau turi tikrąją rinkos kainą.

Taigi iš esmės apskaičiuojant prestižo vertę pelno mokesčio tikslais, turėtų būti imama finansinėje apskaitoje apskaičiuota prestižo vertė ir koreguojama, eliminuojant į įsigyto vieneto grynojo turto vertę įtrauktą (jeigu tai buvo padaryta) įsigyto vieneto apskaitoje nepripažinto turto tikrąją vertę arba neatlygintinai iš valstybės, savivaldybės ar kito viešojo juridinio asmens, kurio steigėjas yra valstybės ar savivaldybės institucija, gauto turto tikrąją vertę. Tokiu būdu pelno mokesčio tikslais yra gaunama didesnė prestižo vertė už finansinėje apskaitoje apskaičiuotą prestižo vertę.

Pavyzdžiui, įmonė A už 370 000 Lt įsigijo įmonės B veiklos dalį. Įmonė A įvertino įmonės B turtą ir įsipareigojimus tikrąja rinkos kaina ir nustatė, kad įsigytos veiklos dalies tikroji turto vertė įsigijimo dieną buvo 870 000 Lt (įskaitant 370 000 Lt tikrąja rinkos verte įvertintą žemės nuomos teisę, kuri nebuvo pripažinta įmonės B apskaitoje), o įsipareigojimų tikroji vertė – 500 000 Lt. Tokiu atveju finansinės apskaitos tikslais prestižo vertė nesusidarė (370 000 Lt - (870 000 Lt - 500 000 Lt)), tačiau įmonė A pelno mokesčio tikslais apskaičiuotų 370 000 Lt (370 000 Lt - ((870 000 Lt - 370 000 Lt) - 500 000 Lt) prestižą, nes mokestinėje apskaitoje 370 000 Lt verte įvertinta žemės nuomos teisė į įmonės B grynojo turto tikrąją vertę neturėtų būti įtraukta. Šiuo atveju įsigyjančiajam vienetui kyla klausimas dėl įsigytos žemės nuomos teisės traktavimo pelno mokesčio tikslais.

Reikia pažymėti, kad pagal Pelno mokesčio įstatymą vieneto turtas – tai vieneto įsigytos materialios, nematerialios ir finansinės vertybės. Jeigu turtas atitinka Pelno mokesčio įstatyme numatytus ilgalaikiam turtui keliamus reikalavimus (turto įsigijimo kaina mokesčių tikslais yra lygi išlaidoms, patirtoms įsigyjant šį turtą), toks turtas įmonėje yra nudėvimas arba amortizuojamas. Vadinasi, pirmiau minėtame pavyzdyje įmonė A už 370 000 Lt realiai įsigijo žemės nuomos teisę, kuri, vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo nuostatomis, galėtų būti amortizuojama kaip įsigytas ilgalaikis turtas. Atsižvelgiant į tai, viena vertus, įmonės pagal Pelno mokesčio įstatymo nuostatas gali apskaičiuoti prestižą, kurį amortizuotų pelno mokesčio tikslais, tačiau kita vertus, gali apsiskaityti ir įsigytą ilgalaikį turtą, kurį taip pat amortizuotų pelno mokesčio tikslais. Taigi prestižo (neigiamo prestižo) susidarymo ir jo apmokestinimo klausimas šiuo ir kai kuriais kitais atvejais (pavyzdžiui, verslo įsigijimo momentu susidariusio neigiamo prestižo apmokestinimas) prieštarauja ekonominei logikai, nes neužtikrina tolygaus apmokestinamųjų pajamų (leidžiamų atskaitymų) pripažinimo perleidžiančiajam ir įsigyjančiajam vienetams ir sąlygoja formalų Pelno mokesčio įstatymo taikymą.

Taip pat pažymėtina, kad Pelno mokesčio įstatyme nėra nustatyta, kaip turėtų būti koreguojama prestižo suma, jeigu vertinant grynojo turto tikrąją vertę yra nustatyti papildomi apskaitoje nepripažinti įsigyto vieneto įsipareigojimai. Pelno mokesčių įstatymas aiškiai nereglamentuoja, ar prestižo vertė pelno mokesčio tikslais turėtų būti didinama visa papildomai finansinėje apskaitoje pripažinta įsipareigojimų suma, ar į tokius finansinėje apskaitoje papildomai pripažintus įsipareigojimus išvis neturėtų būti atsižvelgiama.

Atsižvelgiant į tai, kad Pelno mokesčio įstatyme nėra apibrėžta, kaip apskaičiuojant prestižo vertę turėtų būti vertinami papildomi finansinėje apskaitoje nepripažinti įsipareigojimai, pagal Pelno mokesčio įstatymo 57 str. 3 dalį pelno mokesčio požiūriu jie galėtų būti traktuojami taip pat, kaip ir finansinėje apskaitoje. Tačiau šiuo atveju kyla klausimas, ar pagrįstai papildomas įsipareigojimų pripažinimas mažintų grynojo turto tikrąją vertę ir atitinkamai didintų prestižo (mažintų neigiamo prestižo) vertę, ypač jeigu jie yra susiję su papildomu turto pripažinimu arba jo pervertinimu, kurie pagal minėtąsias Pelno mokesčio įstatymo nuostatas yra nepripažįstami apskaičiuojant prestižą pelno mokesčio tikslais.

Pavyzdžiui, jeigu įmonė A, įsigijusi 67 % įmonės B akcijų ir vertindama šios įmonės grynąjį turtą tikrąja rinkos kaina, įtrauktų įmonės B apskaitoje neapskaitytą turtą ir apskaičiuotų su šiuo turtu susijusį atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimą, apskaičiuojant prestižą pelno mokesčio tikslais į tokį apskaitoje nepripažintą turtą nebūtų atsižvelgta. Tačiau lieka neaišku, ar įmonė A, apskaičiuodama prestižo vertę pelno mokesčio tikslais, su šiuo turtu susijusį atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimą turėtų traktuoti taip pat, kaip ir finansinėje apskaitoje ar visgi turėtų jį eliminuoti kaip ir apskaitoje nepripažintą turtą.

Taigi minėtieji neaiškumai sukelia riziką, kad įmonės gali klaidingai apmokestinti per mažą pajamų sumą neigiamo prestižo atveju arba pripažinti per dideles prestižo nusidėvėjimo sąnaudas teigiamo prestižo atveju.

Prestižo apskaičiavimas įsigyjant įmonių grupę

Pastebėtina, kad daugeliui įmonių kyla neaiškumų, susijusiais ne tik su įsigyto vieneto grynojo turto vertinimu, bet ir su įsigyto vieneto dukterinio vieneto traktavimu, apskaičiuojant prestižo vertę pelno mokesčio tikslais.

Pažymėtina, kad Pelno mokesčio įstatymas konkrečiai nenustato, kas yra vieneto grynasis turtas ir kaip apskaičiuojant prestižą turėtų būti vertinami įsigyto vieneto dukteriniai vienetai, todėl vadovaujantis minėto Pelno mokesčio įstatymo 57 str. 3 dalimi, pelno mokesčio požiūriu dukteriniai vienetai galėtų būti traktuojami taip pat, kaip ir finansinėje apskaitoje. Šioje apskaitoje apskaičiuojant įsigytos vienetų grupės grynojo turto tikrąją vertę, prie įsigyto vieneto grynojo turto (išskyrus investicijas į dukterinius vienetus) paprastai pridedama netiesiogiai įsigyto vieneto dukterinio vieneto grynojo turto tikroji vertė. Tačiau pagal šiuo metu vyraujančią mokesčių administratoriaus nuomonę, pelno mokesčio tikslais apskaičiuojant vienetų grupės grynojo turto tikrąją vertę, turėtų būti vertinama tik įsigyto vieneto grynojo turto tikroji vertė, įskaitant įsigytų dukterinių vienetų akcijų tikrąją rinkos vertę.

Pavyzdžiui, įmonė A įsigijo 100 % įmonės B akcijų, už kurias sumokėjo 1,5 mln. Lt. Įmonė B turi 100 % valdomą dukterinę įmonę C, kurios veikla yra turizmo paslaugų teikimas. Įmonė A įvertino, kad įmonės B grynojo turto (išskyrus investiciją į dukterinę įmonę C) tikroji vertė akcijų perėjimo nuosavybėn dieną sudarė 600 000 Lt. Taip pat buvo nustatyta, kad įmonės C grynojo turto tikroji vertė buvo 120 000 Lt, o įmonės C akcijų tikroji rinkos vertė – 400 000 Lt. Tokiu atveju įmonės A finansinėje apskaitoje apskaičiuota prestižo vertė būtų lygi 780 000 Lt (1,5 mln. Lt - (600 000 Lt + 120 000 Lt)), o pelno mokesčio tikslais apskaičiuota prestižo vertė – 500 000 Lt (1,5 mln. Lt - (600 000 Lt + 400 000 Lt)).

Šis klausimas ypač aktualus, jeigu dukterinis vienetas yra paslaugų teikėjas. Tokiu atveju tikrąja verte vertinant paslaugų teikimo dukterinio vieneto akcijas, o ne grynąjį turtą, tikėtina, kad akcijų tikroji vertė bus reikšmingai didesnė už jos grynojo turto tikrąją vertę. Dėl šios priežasties, nelygu koks įsigyto vieneto dukterinio vieneto vertinimas, pelno mokesčio tikslais apskaičiuota prestižo vertė gali reikšmingai skirtis, t. y. apskaičiuojant prestižą pagal įsigyto vieneto dukterinio vieneto akcijų tikrąją vertę, pelno mokesčio tikslais gali būti gauta daug mažesnė prestižo vertė ar net neigiamas prestižas.

Prestižo įtaka pelno mokesčiui ir jo mokestinės vertės perskaičiavimo atvejai

Kaip jau minėjome, vienetams, įsigijusiems kito vieneto veiklą kaip kompleksą, veiklos dalį kaip teisių ir prievolių visumą arba kito vieneto akcijas, yra ypač svarbu nustatyti tikslią prestižo (neigiamo prestižo) vertę, nes prestižo (neigiamo prestižo) vertė turi tiesioginės įtakos vieneto mokamam pelno mokesčiui.

Pelno mokesčio įstatymo 7 straipsnyje yra nustatyta, kad apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, apskaičiuota neigiama prestižo vertė pripažįstama įsigyjančiojo vieneto pajamomis tą mokestinį laikotarpį, kurį neigiama prestižo vertė susidaro. Tuo atveju, kai siekiant valdyti kito vieneto grynąjį turtą ir veiklą įsigyjamos jo akcijos, įsigijimo momentu nustatyta neigiama prestižo vertė priskiriama pajamoms vėlesnio šių vienetų reorganizavimo arba perleidimo, jei tai bus daroma, momentu.

Tuo atveju, kai įsigyjant kito vieneto veiklą kaip kompleksą ar jo veiklos dalį kaip teisių ir prievolių visumą apskaičiuojama teigiama prestižo vertė, ji yra įtraukiama į vieneto leidžiamus atskaitymus pagal Pelno mokesčio įstatymo 18 str. 10 dalį, amortizuojant prestižo vertę per 15 metų laikotarpį, pradedant nuo kito mėnesio, kai buvo apskaityta prestižo vertė, pirmosios dienos. Kai siekiant valdyti kito vieneto grynąjį turtą ir veiklą įsigyjamos jo akcijos, susidariusi prestižo vertė į ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus įtraukiama amortizuojant prestižo vertę per 15 metų laikotarpį tik po vėlesnio šių vienetų sujungimo arba vieno jų prijungimo prie kito, jei tai bus daroma.

Oficialiame Pelno mokesčio įstatymo komentare taip pat pažymėta, kad jeigu vienetas įsigijo kito vieneto akcijų ir pagal šios dalies nuostatas nustatė prestižą (neigiamą prestižą), o vėliau jis buvo reorganizuotas Pelno mokesčio įstatymo 41 str. 2 d. 4 punkte nustatytu padalijimo būdu arba jo dalis buvo atskirta Pelno mokesčio įstatymo 41 str. 2 d. 8 punkte nustatytu atskyrimo būdu, tai sukurtiems naujiems vienetams prestižas (neigiamas prestižas) priskiriamas proporcingai jiems perduotų minėtųjų akcijų daliai. Tačiau jeigu tokiu būdu įgijęs akcijų vienetas neįgyja teisės valdyti (kontroliuoti) kito vieneto veiklos, prestižas (neigiamas prestižas) nelaikomas susidariusiu.

Prestižo amortizacijos skirtumai finansinėje ir mokestinėje apskaitoje

Pagal 14 VAS prestižas yra dažniausiai amortizuojamas per 5 metus, tačiau išimtiniais atvejais gali būti nustatomas ilgesnis prestižo naudingo tarnavimo laikas. Pagal 3 TFAS prestižas neturi būti amortizuojamas, tačiau tokį prestižą įgijėjas turi tikrinti dėl vertės sumažėjimo kiekvienais metais arba dažniau, jeigu yra įvykių arba pokyčių, rodančių, kad prestižo vertė galėjo sumažėti.

Atsižvelgiant į tai, kad pagal Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlį prestižas amortizuojamas ne greičiau kaip per 15 metų, bet kuriuo atveju – ar vienetas pasirinks apskaitą vesti pagal VAS ar pagal TFAS – jis turėtų apskaičiuoti prestižo amortizacijos skirtumus finansinėje ir mokestinėje apskaitoje, susidariusius dėl skirtingo amortizacijos laikotarpio pagal VAS ir Pelno mokesčio įstatymą arba dėl prestižo vertės pasikeitimo įvertinimo TFAS tikslais ir apskaičiuotos amortizacijos sumos pelno mokesčio tikslais.

Pažymėtina, kad į minėtus skirtumus vienetas turėtų atsižvelgti pildydamas pelno mokesčio deklaraciją, t. y. tuo atveju, jeigu vienetas apskaitos tikslais taikys VAS, skirtumą tarp finansinėje apskaitoje apskaičiuotos amortizacijos taikant 5 metų amortizacijos normatyvą ir mokestinėje apskaitoje apskaičiuotos amortizacijos taikant 15 metų amortizacijos normatyvą jis turėtų priskirti neleidžiamiems atskaitymams, o vėliau finansinėje apskaitoje visiškai nudėvėjus prestižą – papildomiems leidžiamiems atskaitymams. Tuo atveju, jeigu vienetas apskaitos tikslais pasirinks taikyti TFAS, pelno mokesčio tikslais apskaičiuotą prestižo amortizaciją jis galėtų priskirti papildomiems leidžiamiems atskaitymams, o dėl prestižo vertės perkainojimo apskaičiuotą vertės sumažėjimo sumą – neleidžiamiems atskaitymams arba vertės atstatymo atveju – neapmokestinamosioms pajamoms.