Akcinių bendrovių įstatymas numato, kad bendrovės įstatinis kapitalas gali būti didinamas ne tik piniginiais, bet ir turtiniais įnašas. Didinant įstatinį kapitalą turtiniais įnašais, būtina įvertinti ir mokestines pasekmes, kurios atsiranda dėl gaunamo turtinio įnašo. Atsižvelgiant į tai, kas ir kokį turtą perduoda bendrovei, gali atsirasti ne tik su pelno mokesčiu susijusių prievolių, bet ir tekti mokėti gyventojų pajamų ar pridėtinės vertės mokesčius.

 

 

 Įsidėmėtina, kad prievolė mokėti PVM atsiranda tik tuomet, kai turtą įneša asmuo, kuris yra PVM mokėtojas ir kuris visą ar dalį to turto pirkimo PVM buvo įtraukęs į atskaitą. Todėl tais atvejais, kai turinį įnašą įneša ne PVM mokėtojas arba asmuo –PVM mokėtojas, kuris turtinio įnašo pirkimo PVM nebuvo įtraukęs į atskaitą, toks įnašas nesukels PVM prievolių nei turtą įnešančiam asmeniui, nei turtą gaunančiam asmeniui.

 

 Įnešant turtą, kurio pirkimo PVM buvo atskaitytas, turtinio įnašo forma, pagal PVMĮ 9 str. 2 dalį laikoma, kad įvyko prekės tiekimas už atlygį. Kadangi toks prekių tiekimas laikomas PVM objektu, PVM mokėtojas, įnešantis turtinį įnašą, privalo išrašyti PVM sąskaitą faktūrą ir nuo turto apmokestinamosios vertės apskaičiuoti pridėtinės vertės mokestį. Kitos PVM prievolės priklauso nuo to, kas yra turtinį įnašą gaunantis asmuo.

 

 Jeigu turtinį įnašą gaunantis asmuo yra Lietuvoje įregistruotas PVM mokėtojas, vadovaujantis PVMĮ 96 straipsniu, prievolė išskaičiuoti PVM tenka PVM mokėtojui, perimančiam turtinį įnašą. Šiuo atveju turtinį įnašą perduodantis PVM mokėtojas išrašo PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nuo turto apmokestinamosios vertės (ja laikoma turto vertintojų nustatyta turto vertė turinį įnašą gaunančioje įmonėje) apskaičiuoja pardavimo PVM ir, vadovaudamasis LR Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 407 patvirtintų Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių 18 punktu, įrašo nuorodą į PVMĮ 9 str. 2 dalį arba nurodo „turtinis įnašas“.

 

 Turtinį įnašą perduodantis PVM mokėtojas to mokestinio laikotarpio, kurį buvo perduotas turtinis įnašas, PVM deklaracijos (FR0600 forma) 11 laukelyje deklaruoja turtinio įnašo apmokestinamąją vertę. Turtinį įnašą perimantis PVM mokėtojas pagal gautą PVM sąskaitą faktūrą to mokestinio laikotarpio, kurį buvo perimtas turtinis įnašas, PVM deklaracijos (FR0600 forma) 26 laukelyje nurodo perimto turtinio įnašo pardavimo PVM. Šis perimtas pardavimo PVM rodomas kaip pirkimo PVM 22 laukelyje ir atskaitomas bendra tvarka (t. y. jeigu šį pirkimo PVM galima įtraukti į atskaitą, pildomas deklaracijos 30 laukelis). Turtą perėmęs PVM mokėtojas turi nepamiršti gautą turtinį įnašą užregistruoti Įsigytų prekių ir (arba) paslaugų pardavimo pridėtinės vertės mokesčio registravimo žurnalo VI skyriuje (VMI prie FM viršininko 2004 m. vasario 23 d. įsakymas Nr. VA-19).

 

 Tuo atveju, kai turtinį įnašą gaunantis asmuo yra šalies apmokestinamasis asmuo – ne PVM mokėtojas, prievolė apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą pardavimo PVM tenka apmokestinamajam asmeniui, perduodančiam turtinį įnašą. Šį įnašą perduodantis PVM mokėtojas išrašo PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nuo turto apmokestinamosios vertės apskaičiuoja pardavimo PVM, ir jį deklaruoja to mėnesio, kada turtas perduotas, PVM deklaracijoje.

 

 

 Įmonė, gaunanti turtinį įnašą tiek iš juridinio, tiek iš fizinio asmens, privalo teisingai nustatyti to įnašo mokestinę įsigijimo vertę. Pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) 14 str. 4 dalyje numatyta:

 

 

Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas 2001 m. gruodžio 20 d. Nr. IX-675 <...>   14 straipsnis. Turto įsigijimo kaina 1. Turto įsigijimo kaina – išlaidos, patirtos įsigyjant turtą, įskaitant sumokėtus komisinius atlyginimus bei mokesčius (rinkliavas), išskyrus Pridėtinės vertės mokestį, susijusius su šio turto įsigijimu.   2. Už prekes ir paslaugas įsigyto turto įsigijimo kaina– atitinkama suma, įtraukta į vieneto pajamas, gautas už šias prekes ir paslaugas, ir išlaidos, patirtos įsigyjant turtą, įskaitant sumokėtus komisinius atlyginimus bei mokesčius (rinkliavas), susijusius su šio turto įsigijimu.   3. Jei turtas mainomas į kitą turtą, naujai įsigyto turto įsigijimo kaina yra išmainyto turto įsigijimo kaina. Jei išmainyto turto įsigijimo kainos negalima nustatyti, tai naujai įsigyto turto įsigijimo kaina yra šio turto tikroji rinkos kaina.     4. Jei vieneto akcijas (dalis, pajus) jo dalyvis (dalininkas, pajininkas) apmoka turtu, to turto įsigijimo kaina vienetui yra ta pati, už kurią šį turtą įsigijo dalyvis (dalininkas, pajininkas). Ši vieneto turto įsigijimo kaina gali būti didinama akcininko (dalininko, pajininko) turto vertės padidėjimo pajamų, uždirbtų iš tokio šio turto perleidimo ir įtrauktų į akcininko (dalininko, pajininko) pajamas, kurios buvo apmokestintos, suma.   5. Tais atvejais, kai vertybiniai popieriai mainomi į kitą turtą, šio turto įsigijimo kaina yra šių vertybinių popierių tikroji rinkos kaina turto įsigijimo momentu.   6. Kai gyventojas baigia vykdyti individualią veiklą ir nerealizuotas prekes perduoda savo ar sutuoktinio įsteigtam naujam vienetui, šių prekių įsigijimo kaina vienetui yra šių prekių įsigijimo kaina, nurodyta gyventojo, vykdžiusio individualią veiklą, prekių įsigijimo dokumentuose, išskyrus atvejus, kai šiuo turtu apmokamos to vieneto akcijos (dalys, pajai). (galioja nuo 2006 10 31, papildyta 2006 10 19 LR įstat. Nr. X-866)   <...>

 

 Todėl tuo atveju, kai turtinį įnašą įneša fizinis asmuo, kuris neskaičiavo tokio turto nusidėvėjimo, įnašą gavusi įmonė gauto turto įsigijimo kaina laiko to turto įsigijimo vertę, kuria šį turtą įsigijo gyventojas. Šią įsigijimo kainą gyventojas turi pagrįsti dokumentais. Tuo atveju, kai gyventojas, įnešantis turtinį įnašą, neturi turto įsigijimo dokumentų ir todėl neįmanoma nustatyti įnešamo turto įsigijimo kainos, laikoma, kad gauto turtinio įnašo įsigijimo kaina yra to turto tikroji rinkos kaina. Ją nustato turto vertintojas ir tvirtina akcininkų susirinkimas.

 

 Tuo atveju, kai turtinį įnašą įneša vienetas, kuris pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais skaičiavo to turto nusidėvėjimą, turtinio įnašo įsigijimo vertė yra likutinė vertė, apskaičiuota pagal PMĮ reikalavimus turto įnešimo momentu. Tačiau minėta PMĮ 14 str. 4 dalis numato, kad turtinį įnašą gaunančio vieneto turto įsigijimo kaina gali būti didinama akcininko turto vertės padidėjimo pajamų, uždirbtų iš tokio šio turto perleidimo ir įtrauktų į akcininko pajamas, kurios buvo apmokestintos, suma. Taigi, kai turtinį įnašą įneša vienetas, jis šią ūkinę operaciją prilygins turto perleidimui. Tai reiškia, kad įnešantis turtą vienetas privalo apskaičiuoti turto vertės padidėjimo pajamas, kurias sudaro gautų akcijų vertės ir įnešamo turto likutinės vertės, apskaičiuotos pagal PMĮ reikalavimus, skirtumas. Kai mainais už įneštą turtą gaunamų akcijų vertė yra didesnė už įnešto turto mokestinę likutinę vertę (kai turtinį įnašą gaunantis vienetas gautą turtą įvertina didesne verte nei buvusi turto mokestinė likutinė vertė), įnešęs turtą vienetas turto vertės padidėjimo pajamas turės apmokestinti pelno mokesčiu. Todėl turtinį įnašą gavęs vienetas pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais gauto turto įsigijimo kainagali laikyti turto vertintojų nustatytą ir įmonės akcininkų susirinkime patvirtintą turto vertę.

 

 

 

 

 

 

 Įmonei, kuri gauna turtinį įnašą, prievolė mokėti gyventojų pajamų mokestį atsiranda tik tuomet, kai turtinį įnašą įneša fizinis asmuo (tiek nuolatinis, tiek nenuolatinis Lietuvos gyventojas), o turtinis įnašas yra šio gyventojo turtas, gautas iš ne individualios veiklos, priskirtinas kilnojamajam daiktui, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra (ar privalo būti) įregistruotas Lietuvoje, arba priskirtinas nekilnojamajam daiktui, esančiam Lietuvoje. Laikoma, kad gyventojas, įnešęs minėtą turtą turtinio įnašo forma, šį turtą perleido vienetui ir gavo A klasės pajamų.

 

 Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 19 straipsnio komentare mokesčių administratorius nurodė:

 

 

GPMĮ 19 str. komentaras   1. Ne individualios veiklos turto (toliau– turto) pardavimo arba kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos apskaičiuojamos iš gautų turto pardavimo pajamų atėmus turto įsigijimo kainą, sumokėtą komisinį atlyginimą bei mokesčius, rinkliavas, susijusius su šio turto pardavimu arba kitokiu perleidimu nuosavybėn.   11. Jeigu už vieneto akcijas (dalis, pajus) gyventojas apmoka turtu, tai toks turto perleidimas vieneto nuosavybėn laikomas ne individualios veiklos turto pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn. Šiuo atveju turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos yra gautų akcijų (dalių, pajų) vertė. Skirtumas, susidaręs tarp turto įsigijimo kainos ir pardavimo pajamų, yra apmokestinamosios turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos. Apmokestinant tokiu būdu parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn turtą, taikomos GPMĮ 19 straipsnyje nustatytos turto pardavimo pajamų ir įsigijimo kainų apskaičiavimo taisyklės bei GPMĮ 17 str. 1 dalyje nurodytos lengvatos. (papildyta 2005 06 07 VMI prie LR FM raštu Nr. (18.18-31-1)-R-5416)

 

 Vadinasi, jeigu gyventojas įnešė daiktą, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra (ar privalo būti) įregistruotas Lietuvoje, arba nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje, turtinio įnašo forma, laikoma, kad gyventojas šį turtą pardavė vienetui. Pagal GPMĮ 22 straipsnį tokios pajamos priskiriamos A klasės pajamos ir apskaičiuoti pajamų mokestį nuo gyventojui išmokamų pajamų bei sumokėti į biudžetą privalo tokias pajamas išmokantis vienetas.

 

 Kai gyventojas įneša bet kokį kitą turtą, nepriskirtiną privalomam Lietuvoje registruoti ir nekilnojamajam turtui, esančiam Lietuvoje, įmonei, gaunančiai tokį turtinį įnašą, su gyventojų pajamų mokesčiu susijusių prievolių neatsiranda.

 

 Kai turtinis įnašas priskirtinas gyventojo A klasės pajamoms, apmokestinant šias pajamas gyventojų pajamų mokesčiu, galioja tos pačios taisyklės, kaip ir tradiciniu A klasės ne individualios veiklos turto perleidimo pajamų apmokestinimo atveju. Primename, kad gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamas turtas, kurį prieš perleisdamas (arba nagrinėjamu atveju – prieš įnešdamas kaip turtinį įnašą) gyventojas išlaikė ne trumpiau kaip trejus metus. Jeigu turtinio įnašo forma įnešamas turtas nebuvo gyventojo išlaikytas trejus metus arba gyventojas nepateikė tai įrodančių dokumentų, tokiu atveju nuo visų gyventojui išmokamų pajamų, kurias turtinio įnašo atveju sudaro gautų akcijų vertė, vienetas turi apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą 15 proc. gyventojų pajamų mokestį. Gyventojas turi teisę kreiptis į mokesčio administratorių, kad pajamų mokestis būtų perskaičiuotas nuo turto pardavimo pajamų ir įsigijimo kainos skirtumo.