Jūs esate čia:
Pirmas puslapis 
Mokesčių ir finansų teisė Mokesčių pakeitimai (2009 metai)
Mokesčių ir finansų teisė Mokesčių pakeitimai (2009 metai)
| Mokesčių pakeitimai (2009 metai) |
 |
 |
 |
 Nuo 2009 metų įsigalioja nemažai mokestinių įstatymų pakeitimų. Žemiau galite susipažinti su esminiais pakeitimais (medžiaga parengta pagal VMI): Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 131, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymą (toliau – GPMĮ pakeitimo įstatymas; Žin. 2008, Nr. 149-6033) yra padaryti tokie esminiai pakeitimai: Pajamų mokesčio tarifai Nuo 2009 m. sausio 1 d. nustatomas visoms pajamoms, išskyrus pajamas iš paskirstytojo pelno, vienodas — 15 proc. pajamų mokesčio tarifas. Privalomo sveikatos draudimo įmokos (6 ir 9 proc.) atskiriamos, jų mokėjimas nustatomas Sveikatos draudimo įstatyme. Nuo su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų ir autorinių atlyginimų (išmokamų vykdant individualią veiklą ar pagal vienkartines sutartis) prievolė išskaičiuoti sveikatos draudimo įmokas nustatoma mokestį išskaičiuojančiajam asmeniui. Pagal GPMĮ pakeitimo įstatymą kitoks – 20 proc. pajamų mokesčio tarifas nustatomas pajamoms iš paskirstytojo pelno. Tokioms pajamoms priskiriami dividendai (įskaitant ir skirstant vieneto pelną ar mažinant įstatinį kapitalą vieneto dalyvio gautas lėšas ar gauto turto tikroji rinkos kaina). Pajamoms, gautoms iš paskirstytojo pelno, nepriskiriamos neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvio pajamos. Neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvio pajamos iš apmokestinto pelno, viršijančios 4000 Lt apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą Natūra gautos pajamos GPMĮ pakeitimo įstatyme apibrėžiama gyventojo natūra gauta nauda, kuri nėra laikoma jo pajamomis, t.y.: — tam tikro dydžio nepiniginiai laimėjimai (prizai) ir dovanos; — gyventojo gauta nauda, darbdaviui visiškai ar iš dalies sumokėjus už gyventojui suteiktas gydymo paslaugas, kai to reikalauja teisės aktai; — nauda, gauta gyventojui nemokamai suteikus naudotis darbo drabužiais, avalyne, darbo įrankiais, įranga ir kitų turtu, kai su šiais darbo drabužiais, avalyne, darbo įrankiais, įranga ir kitu turtu atliekamos tik darbo funkcijos; — nauda, gauta kitam asmeniui mokymo įstaigoms sumokėjus už tam tikrą gyventojo mokymą; — kito asmens lėšomis už gyventoją į biudžetą sumokėtas pajamų mokestis. Kartu, siekiant išvengti piktnaudžiavimo tais atvejais, kai pajamas gyventojui suteikia ne tiesiogiai darbdavys, o su darbdaviu susiję asmenys, arba kai pajamos natūra suteikiamos ne tiesiogiai darbuotojui, o jo šeimos nariams, įtvirtinama nuostata, kad tokiais atvejais pajamos priskiriamos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms . Pajamų, gautų natūra, įvertinimo (apskaičiavimo) tvarką nustatyti pavedama Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai. Neapmokestinamųjų pajamų dydžių taikymo tvarka Iš esmės keičiama neapmokestinamojo pajamų dydžio (toliau – NPD) taikymo tvarka. NPD nuolatiniam Lietuvos gyventojui numatyta taikyti tik su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms, o konkretų taikytiną NPD nustatyti atsižvelgiant į gyventojo pajamas vadovaujantis principu, kad didėjant pajamoms taikomas vis mažesnis NPD, o tam tikrą lygį viršijančioms pajamoms numatoma NPD netaikyti. NPD kalendoriniais metais pasirinktoje darbovietėje pagal gyventojo pateiktą prašymą taikomas tokia tvarka: 1) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos neviršija 800 litų per mėnesį, taikomas 470 litų per mėnesį NPD; 2) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos viršija 800 litų per mėnesį, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 470 – 0,2* (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – 800). 1 pavyzdys Gyventojas sausio mėnesį gauna 2000 litų su darbo santykiais susijusių pajamų (neatėmus sveikatos draudimo įmokų, socialinio draudimo įmokų, pajamų mokesčio). Jam taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas taip: 1) 2000 – 800 = 1200 Lt 2) 1200* 0,2 (koeficiento) = 240 Lt 3) 470 – 240 = 230 Lt. Vadinasi, šiam gyventojui sausio mėnesį gali būti pritaikytas 230 Lt NPD. Kai pagal pateiktą formulę apskaičiuotas NPD yra neigiamas, laikoma, kad jis lygus 0. Metinis NPD (toliau – MNPD) negali būti didesnis nei: 1) 5640 litų, jeigu gyventojo metinės pajamos (toliau – GMP) neviršija 9600 litų; 2) jeigu GMP viršija 9600 litus, MNPD negali būti didesnis nei suma, apskaičiuota pagal analogišką formulę: Gyventojui taikytinas MNPD = 5640 – 0,2* (GMP – 9600) 2 pavyzdys Gyventojas 2009 m. kas mėnesį gavo po 2000 litų su darbo santykiais susijusių pajamų (neatėmus sveikatos draudimo įmokų, socialinio draudimo įmokų, pajamų mokesčio). Jam taikytinas metinis NPD apskaičiuojamas taip: 1) 24000 (2000*12 mėn.) – 9600 = 14400 Lt 2) 14400* 0,2 (koeficiento) = 2880 Lt 3) 5640 – 2880 = 2760 Lt. Vadinasi, šiam gyventojui kalendoriniais metais gali būti pritaikytas 2760 Lt metinis NPD. Pažymėtina, kad, apskaičiuojant metinį NPD, į metines nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamas (GPM) įskaitomos mokestiniu laikotarpiu gautos ne tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, bet ir motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpos, individualios veiklos pajamos, ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, turto nuomos pajamos, palūkanos, pajamos iš paskirstytojo pelno, neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvio pajamos, gautos iš šio vieneto apmokestinto pelno, autoriniai atlyginimai, honorarai, metinės išmokos (tantjemos) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams, pensijos ir rentos, teismo priteistas arba pagal sutartį gautas išlaikymas, išmokos pagal gyvybės draudimo sutartis, pensijų anuitetai, loterijų ir azartinių lošimų laimėjimai, sporto varžybų prizai. Todėl nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuriam priklausantis metinis NPD yra mažesnis nei pritaikytas, turės pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją ir iki deklaracijos termino pabaigos (gegužės 1 d.) sumokėti pajamų mokesčio skirtumą. Nuolatiniams Lietuvos gyventojams, auginantiems vaikus nustatyti papildomi NPD: už pirmąjį vaiką – 100 litų, už kiekvieną paskesnį –200 litų. Papildomo NPD taikymas nėra siejamas su pajamų, susijusių su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, atitinamais dydžiais. Papildomi NPD kalendoriniais metais taikomi tėvams per pusę. Pajamų mokesčio lengvatos, taikomos turto pardavimo pajamoms Pagal GPMĮ pakeitimo įstatymo išliko 17 straipsnio 1 dalies nuostata, kad ne individualios veiklos nekilnojamojo turto pardavimo pajamos neapmokestinamos pajamų mokesčiu, jeigu toks turtas yra įsigytas anksčiau negu prieš 3 metus iki jo pardavimo. Neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos pajamos, gautos perleidus gyvenamąjį būstą (įskaitant susijusią žemę), kuriame gyventojas 2 metus iki būsto perleidimo buvo deklaravęs gyvenamąją vietą, taip pat nustatomas, jog tais atvejais, kai gyventojas perleidžia gyvenamąjį būstą (įskaitant susijusią žemę), kuriame gyvenamoji vieta buvo deklaruota trumpiau nei 2 metus, tokios pajamos neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos tik tuo atveju, jeigu gyventojas jas per 1 metus panaudoja kito gyvenamojo būsto, kuriame būtų deklaruota jo gyvenamoji vieta, įsigijimui. Pajamų mokesčio lengvatos išmokoms pagal gyvybės draudimo sutartis Pagal nuo 2003 m. sausio 1 d. sudarytas gyvybės draudimo sutartis gautos išmokos pajamų mokesčiu neapmokestinamos, jeigu: — gyvybės draudimo sutarties terminas ne trumpesnis kaip 10 metų ir išmokos gavimo momentu išmokos gavėjas yra jaunesnis nei 26 metų; — gyvybės draudimo sutarties terminas ne trumpesnė kaip 5 metai ir išmokos gavėjas yra sulaukęs minimalaus pensinio amžiaus pagal Profesinių pensijų kaupimo įstatymą (šiuo metu – 55) arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0-25 proc., ar 30-40 proc. darbingumo lygis arba išmokos gavėjas yra neįgalus vaikas, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis; — išmokos dalis, lygi pagal sutartį sumokėtoms įmokoms, kurios nebuvo atimamos iš pajamų GPMĮ 21 straipsnyje nustatyta tvarka; - išmokos dalis viršijanti įmokas, jeigu gyvybės draudimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 10 metų; Išliko apmokestinimo lengvatų tęstinumas išmokoms pagal iki 2003-01-01 sudarytas gyvybės draudimo sutartis. Pajamų mokesčio lengvatos, suteikiančios teisę gyventojams iš pajamų atimti išlaidas GPMĮ pakeitimo įstatyme atsisakyta pajamų mokesčio lengvatos palūkanoms už paimtą kreditą gyvenamajam būstui statyti ar jam įsigyti (tačiau kartu, atsižvelgiant į teisėtus lūkesčius, gyventojams suteikta teisė atimti iš pajamų palūkanas už bet kurį vieną iki 2009 m. sausio 1 d. paimtą kreditą gyvenamajam būstui statyti ar jam įsigyti). GPMĮ pakeitimo įstatyme taip pat atsisakyta nuostatų, suteikiančių gyventojams teisę iš pajamų atimti išlaidas už vieną įsigytą asmeninį kompiuterį ir (arba) interneto prieigos įrengimą, užtikrinant galimybę iš pajamų atimti už 2004-2008 m. pagal lizingo sutartį įsigytą kompiuterį 2009 metų ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais faktiškai apmokėtą kainos dalį, neviršijančią nustatytų dydžių. Be to, nuo 2009 metų leidžiama atskaityti iš gyventojo apmokestinamųjų pajamų sumas, sumokėtas už profesinį mokymą ar studijas tik tuo atveju, jei juos baigus įgyjamas pirmas atitinkamas aukštasis išsilavinimas ir (ar) suteikiama pirma atitinkama kvalifikacija. Tačiau GPMĮ pakeitimo įstatyme numatyta, kad įmokos už studijas ir (ar) profesinį mokymą už 2008–2009 m. rudens semestrą, atsižvelgiant į Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 3 punktą, iš pajamų gali būti atimamos neatsižvelgiant į tai, kelintas aukštasis išsilavinimas ir (ar) kvalifikacija įgyjama baigus šias studijas ir (ar) mokymą. Vadinasi, įsigaliojus GPMĮ pakeitimo įstatymui po 2009-01-01 sumokėtas už paminėtą semestrą sumas (ne už pirmąjį aukštąjį išsilavinimą ir/ar pirmąją kvalifikaciją) galima bus atimti iš 2009 m. gautų apmokestinamųjų pajamų. Pakeitimai, reglamentuojantys individualios veiklos pajamų apmokestinimo tvarką Atsižvelgiant į tai, kad GPMĮ pakeitimo įstatyme numatoma visoms pajamoms taikyti vieną pajamų mokesčio tarifą, siūloma gyventojams, vykdantiems individualią veiklą, iš kurios gautos pajamos nėra apmokestintos įsigijus verslo liudijimą, 15 proc. pajamų mokesčio tarifą taikyti pajamoms, iš kurių atimti nustatyti leidžiami atskaitymai. Be to, nustatoma, kad nuo 2010 m. gyventojai individualios veiklos (išskyrus, atlikėjų, sportininkų veiklą ar veiklą, pajamos iš kurios apmokestinamos įsigijus verslo liudijimą), pajamas pripažįsta pagal kaupimo principą, jeigu šis gyventojas yra įregistruotas pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju arba savo tokiai veiklai priskiria ir naudoja ilgalaikį turtą. Individualią veiklą vykdančių gyventojų, kurie pajamas pripažins pagal kaupimo principą, susidarę mokestinio laikotarpio nuostoliai galės būti perkeliami į kitus mokestinius metus GPMĮ pakeitimo įstatymo 181 straipsnyje nustatyta tvarka. Kitų individualią veiklą vykdančių gyventojų leidžiamų atskaitymų suma negali viršyti per tą mokestinį laikotarpį gautų individualios veiklos pajamų. GPMĮ pakeitimo įstatyme numatyta, kad gyventojai, kurie verčiasi individualia veikla ir yra įregistruoti pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais arba savo individualiai veiklai yra priskyrę ir joje naudoja ilgalaikį turtą, gali pasirinkti kaupimo apskaitos principą taikyti apskaičiuodami ir deklaruodami ir 2009 metų apmokestinamąsias pajamas. Pasirinkus kaupimo apskaitos principą taikyti apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 m. apmokestinamąsias pajamas, leidžiamiems atskaitymams gali būti priskiriamos 2008 m. mokestiniu laikotarpiu patirtos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18 straipsnyje nurodytos su uždirbtomis pajamomis susijusios išlaidos. Pajamų apmokestinamas, įsigijus verslo liudijimą GPMĮ pakeitimo įstatyme numatyta, kad 2009 metams savivaldybių tarybų nustatytas fiksuotas pajamų mokestis negali būti mažesnis už pajamų mokestį apskaičiuojamą iš 12 minimalių mėnesinių algų, galiojusių 2008 m. spalio 1 d., sumos atėmus 3840 litų ir pritaikius 24 proc. tarifą. 2010 m. ir vėlesniais metais savivaldybių tarybos negalės nustatyti mažesnio fiksuoto pajamų mokesčio apskaičiuojamo 12 minimalių mėnesinių algų, galiojusių mokestinio laikotarpio, einančio prieš mokestinį laikotarpį, kuriam įsigyjami verslo liudijimai, spalio 1 d., sumai pritaikius mokestinio laikotarpio sausio 1 d. galiosiantį GPMĮ 6 straipsnio 1 dalyje nurodytą pajamų mokesčio tarifą. GPMĮ 6 straipsnyje nustatytos lengvatų rūšys, kurioms savivaldybių tarybos gali nustatyti mažesnius fiksuoto pajamų mokesčio dydžius, išlieka. Ūkininkų ir jų partnerių pajamų, gautų iš žemės ūkio veiklos apmokestinimas. Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 17 str. 1 d. 23 punktą ūkininkų gautos pajamos iš žemės ūkio veiklos, apmokestinamos tais atvejais, kai ūkininkų turimos žemės ūkio valdos dydis, pagal mokestinių laikotarpiu įgaliotos institucijos atliktus skaičiavimus, galiojančius mokestinio laikotarpio paskutinę dieną, yra didesnis kaip 14 Europinio dydžio vienetų, nustatomų vadovaujantis 1990 m. sausio 16 d. Europos Komisijos Sprendimu 90/36 EEB, nustatančiu agroekonominės tendencijos koeficientą, naudojamą Bendrijos ūkių tipologijoje europiniam dydžio vienetui apibrėžti. Neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos tų ūkininkų ir jų partnerių pajamos iš vykdomos žemės ūkio veiklos, jeigu žemės ūkio valdos ekonominis dydis neviršija 14 europinio dydžio vienetų (toliau – EDV). Ūkininkams iš realizuotos žemės ūkio produkcijos gaunantiems apmokestinamų pajamų taikomas pereinamasis laikotarpis ir lengvatiniai apmokestinimo tarifai: 2009 metais – 5 proc. pajamų mokesčio tarifas ir 2010 metais – 10 proc. dydžio pajamų mokesčio tarifas. Pajamos iš žemės ūkio veiklos – žemės ūkio veiklos subjektų pajamos iš žemės ūkio veiklos, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatyme, taip pat pajamos, gautos realizuojant iš savo ūkio žemės ūkio produktų pagamintus maisto produktus. Žemės ūkio valdos (toliau — valda) ekonominio dydžio, išreikšto europinio dydžio vienetais, skaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 3D-521 „Dėl žemės ūkio valdos ekonominio dydžio, išreikšto europinio dydžio vienetais, skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 126-5141, toliau – Metodika). Metodika reglamentuoja valdos ekonominio dydžio nustatymo tvarką europinio dydžio vienetais (toliau — EDV) pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (toliau — KPP) I krypties priemones: „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“ ir „Žemės ūkio valdų modernizavimas“. Metodikos tikslas — įvertinti pareiškėjų pagal Metodikos 1 punkte minimas priemones tinkamumą paramai gauti, kontroliuoti paramos tikslų pasiekiamumą bei pateikti reikalavimų, susijusių su pusiau natūrinės valdos dydžio nustatymu ir ūkio ekonominio dydžio nustatymu pagal priemonę “Žemės ūkio valdų modernizavimas“ pareiškėjams, pagrindimą. Standartinis gamybinis pelnas (toliau — SGP) — skirtumas tarp produkcijos vertės, gautos per metus iš vieno pasėlių hektaro ar gyvulio (pridėjus tiesiogines išmokas ir kompensacines išmokas mažiau palankioms vietovėms), ir produkcijai pagaminti reikalingų tiesiogiai su gamyba susijusių specifinių išlaidų (sprendimas 85/377/EEB): pirktų ir ūkyje pagamintų sėklų ir sodinukų, trąšų, pašarų taip pat augalų apsaugos priemonių, vaistų, veterinarinių paslaugų, gyvulių sėklinimo, augalų ir gyvulių draudimo ir kitų išlaidų (dirvos analizės, pieno testų, produkcijos pakavimo, saugojimo ir kt.). SGP apskaičiuojamas pagal Metodikos prieduose pateikiamas pinigines reikšmes {Lt/ha ar vnt./ha} konkrečiai grūdinei kultūrai, augalams, daržovėms, gyvuliams žemės plotams ir pan. Europinio dydžio vienetas — valdos ekonominio dydžio matavimo vienetas Europos Sąjungoje. EK yra nustačiusi (1990 m. sausio 16 d. EK Sprendimas 90/36 EEB, nustatantis agroekonominės tendencijos koeficientą, naudojamą Bendrijos ūkių tipologijoje europiniam dydžio vienetui apibrėžti (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 10 tomas, p. 15), kad 1 EDV lygus 1200 eurų, tačiau dėl infliacijos ir kitų makroekonominių rodiklių, lemiančių žemės ūkio ekonomines tendencijas, jo dydis gali būti keičiamas. Už Lietuvoje auginamų augalų ir gyvūnų apskaičiavimą atsakingas Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas. Už valdos ekonominio dydžio, išreikšto EDV, nustatymą ir pateikimą savivaldybėms atsakingas VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras. Valdos ekonominis dydis, išreikštas EDV, skaičiuojamas kasmet iki sausio 30 d. Kiekvienų metų sausio 1 dieną turimi žemės ūkio naudmenų plotai bei laikomi gyvūnai apskaičiuojami kaip praėjusių kalendorinių metų vidurkis pagal atitinkamuose registruose esančius duomenis. Pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 51 punktą pajamų mokesčiu neapmokestinamos ūkininkų, kurie nuo gautų iš žemės ūkio pajamų nemoka pajamų mokesčio pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 23 punktą, gaunamos išmokos, mokamos vieneto (kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) dalyviams (nariams) skirstant šio vieneto pelną, jeigu tą mokestinį laikotarpį, už kurį mokamos tos išmokos, šio vieneto pelnas (ar jo dalis) apmokestinamas taikant Pelno mokesčio įstatymo straipsnio 6 dalį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš pajamų, gautų iš realizuotos žemės ūkio produkcijos, užaugintos ir perdirbtos ūkininkų ir jų partnerių gautoms (uždirbtoms) pajamoms, kurios bus apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, 2009 metais taikant 5 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifą, o 2010 metais – 10 proc. tarifą, apskaičiuojant gyventojų pajamų mokestį už 2009 ir 2010 metų mokestinius laikotarpius, negali būti atimamos GPMĮ 21 straipsnyje nurodytos išlaidos. Gyventojų pajamų, gautų iš realizuotos žemės ūkio produkcijos apmokestinimas Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 17 str. 1 d. 23 punktą, pajamos, gyventojų gautos iš žemės ūkio veiklos, apmokestinamos tais atvejais, kai gyventojų turimos žemės ūkio valdos dydis, pagal mokestinių laikotarpiu įgaliotos institucijos atliktus skaičiavimus, galiojančius mokestinio laikotarpio paskutinę dieną, yra didesnis kaip 14 Europinio dydžio vienetų, nustatomų vadovaujantis 1990 m. sausio 16 d. Europos Komisijos Sprendimu 90/36 EEB, nustatančiu agroekonominės tendencijos koeficientą, naudojamą Bendrijos ūkių tipologijoje europiniam dydžio vienetui apibrėžti. Pelno mokesčio įstatymo pakeitimų įstatymai: Pelno mokesčio įstatymo 2, 5, 12, 34, 38(2), 41, 58 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 40(1) straipsniu ir IX(1) skyriumi ĮSTATYMAS (Žin., 2008, Nr.149-6000) Pelno mokesčio įstatymo 3, 33, 34, 35, 55 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 2, 3 ir 4 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMAS (Žin., 2008, Nr.149-6001) Pelno mokesčio įstatymo 5, 12, 26, 35, 36, 37, 53 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 37(1) bei 37(2) straipsniais ir Įstatymo 3 priedėlio papildymo įstatymo 2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir 12 straipsnio pakeitimo ĮSTATYMAS (Žin., 2008, Nr.149-6002) Pelno mokesčio įstatymo 2, 4, 5, 26, 41, 43, 54 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 1, 3 straipsnių pakeitimo ir papildymo ĮSTATYMAS (Žin., 2008, Nr.149-6030) Pelno mokesčio tarifai Nuo 2009 m. prasidėjusio mokestinio laikotarpio (ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais) Lietuvos vienetų ir nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 20 proc. pelno mokesčio tarifą. Kredito unijoms, Centrinei kredito unijai taip pat nustatomas 20 proc. pelno mokesčio tarifas. Nuo 2009 m. prasidėjusio mokestinio laikotarpio 20 proc. pelno mokesčio tarifas taikomas laivybos vienetų fiksuotai pelno mokesčio bazei (be jokių atskaitymų), taip pat vieneto gautai paramai, panaudotai ne pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme nustatytą paramos paskirtį bei iš vieno paramos teikėjo per mokestinį laikotarpį grynais pinigais gautos paramos daliai, viršijančiai 250 MGL dydžio sumą (be atskaitymų). Nuo 2009 m. sausio 1 d. pajamoms iš paskirstytojo pelno (dividendų) numatomas taikyti 20 proc. pelno mokesčio tarifas. Užsienio vienetų pajamoms, gautoms ne per jų nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje, nuo 2009 m. sausio 1 d. taikomas 20 proc. mokesčio tarifas pajamos už parduotą, kitokiu būdu perleistą nuosavybėn arba išnuomotą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje; pajamoms už Lietuvos Respublikoje vykdomą atlikėjų ir sporto veiklą bei metinėms išmokoms (tantjemoms) už stebėtojų tarybos narių veiklą. Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) ir žemės ūkio veiklą vykdančių vienetų apmokestinamojo pelno apmokestinimas Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) apmokestinamasis pelnas (ar jo dalis), proporcingai tenkantis pajininkų, kurių ūkis arba valda atitinka Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatytus kriterijus, pajinių įnašų vertei paskutinę mokestinio laikotarpio dieną, apmokestinamas taikant 0 procentų pelno mokesčio tarifą, jeigu: 1) per mokestinį laikotarpį daugiau kaip 50 procentų kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) pajamų sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, arba 2) per mokestinį laikotarpį daugiau kaip 85 procentus kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) pajamų sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos ir (arba) pajamos už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus ir (arba) savo nariams parduotus degalus, trąšas, sėklas, pašarus, priemones nuo kenkėjų ir piktžolių bei materialųjį turtą, skirtą naudoti tik savo narių žemės ūkio veikloje. Tokių kooperatinių bendrovių (kooperatyvų), atitinkančių 1 ir 2 punktuose nustatytas sąlygas, likusi apmokestinamojo pelno dalis, kuriai netaikomas 0 proc. pelno mokesčio tarifas, už 2009 metais prasidėjusį mokestinį laikotarpį apmokestinama taikant 5 proc. pelno mokesčio tarifą, už 2010 metais prasidėjusį mokestinį laikotarpį – 10 proc. pelno mokesčio tarifą, o vėlesniais mokestiniais laikotarpiais — 20 proc. mokesčio tarifą. Žemės ūkio veiklą vykdančių vienetų, kuriems buvo taikomas 0 procentų pelno mokesčio tarifas, už 2009 metais prasidėjusį mokestinį laikotarpį apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 5 proc. pelno mokesčio tarifą, o už 2010 metais prasidėjusį mokestinį laikotarpį – 10 procentų pelno mokesčio tarifą, jeigu per mokestinį laikotarpį daugiau kaip 50 procentų jų pajamų sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos. Lengvata pelno nesiekiantiems vienetams Pelno nesiekiantiems vienetams nustatoma papildoma pelno mokesčio lengvata, pagal kurią ūkinės komercinės veiklos pajamoms nepriskiriamos iš veiklos, vykdomos tenkinant viešuosius interesus, gautos pajamos, kurios skiriamos tokiai veiklai finansuoti. Pelno mokesčio lengvata investicijoms į naujausias technologijas Nuo 2009 m. prasidėjusio mokestinio laikotarpio vienetams vykdantiems investicinį projektą – atliekantiems investicijas į ilgalaikį turtą, skirtą naujų, papildomų produktų gamybai ar paslaugų teikimui arba gamybos (ar paslaugų teikimui) pajėgumų didinimui, arba naujo gamybos (ar paslaugų teikimo) proceso įdiegimui, arba esamo proceso (jo dalies) esminiam pakeitimui, taip pat su tarptautiniai išradimų patentais apsaugotų technologijų įdiegimui, už mokestinį laikotarpį apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas gali būti sumažinamas iki 50 procentų. Šią sumą viršijančios išlaidos gali būti perkeliamos į vėlesnius keturis vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius. Apmokestinamasis pelnas gali būti sumažintas tik per 2009-2013 metų mokestinius laikotarpius patirtomis išlaidomis. Tačiau už kiekvieną mokestinį laikotarpį apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas negalėtų būti sumažintas daugiau kaip 50 procentų. Vieneto investicijos, skirtos vien tik turimam ilgalaikiam turtui pakeisti kitu analogiškos rūšies ilgalaikiu turtu, nebūtų laikomos investiciniu projektu (ar jo dalimi). Investicinio projekto vykdymui įsigyto ilgalaikio turto nusidėvėjimo (ar amortizacijos) sąnaudos iš pajamų atskaitomos PMĮ 18 straipsnyje nustatyta tvarka. Avansinis pelno mokestis Jei vienetas mokestinio laikotarpio avansinį pelno mokestį pasirinks mokėti pagal numatomą mokestinio laikotarpio pelno mokestį, tai mokesčio sumą jis turi apskaičiuoti atsižvelgdamas į naują 20 proc. pelno mokesčio tarifą ar jam nuo 2009 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio taikomą kitą tarifą (ši nuostata taikoma ir žemės ūkio veiklą vykdantiems vienetams, kooperatinėms bendrovėms (kooperatyvams), kredito unijoms ir Centrinei kredito unijai, kurie mokėjo 0 proc. ar kitaip sumažintą pelno mokestį), tačiau už 2009 metais prasidedantį mokestinį laikotarpį neturi būti atsižvelgiama į galimą apmokestinamojo pelno sumažinimą dėl vykdomo investicinio projekto. Apskaičiuojant avansinį pelno mokestį pagal praėjusių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną, vienetas privalės atsižvelgti į pasikeitusį pelno mokesčio tarifą 20 proc., ar jam nuo 2009 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio taikomą kitą tarifą (ši nuostata taikoma ir žemės ūkio veiklą vykdantiems vienetams, kooperatinėms bendrovėms (kooperatyvams), kredito unijoms ir Centrinei kredito unijai, kurie mokėjo 0 proc. ar kitaip sumažintą pelno mokestį). Dividendų apmokestinimas PMĮ 33 str. 2 dalyje nustatyta dividendų neapmokestinimo išimtis (t.y. dividendai neapmokestinami, jei akcininkas ne trumpiau kaip 12 mėnesių valdo ne mažiau kaip 10 procentų balsų suteikiančių akcijų), taikoma ne visai Lietuvos vienetui išmokamų dividendų sumai, jei dividendus išmokančio Lietuvos vieneto apmokestinamajam pelnui taikomas 0 proc. pelno mokesčio tarifas arba apmokestinamasis pelnas mažinamas dėl investicijų lengvatos, arba apmokestinamasis pelnas (ar jo dalis) neapmokestinamas dėl PMĮ 12 str. 5, 15 ir 16 punktuose nustatytų lengvatų. Taikant šios dalies nuostatas, numatyta išlyga, pagal kurią nuostata dėl dividendų neapmokestinimo netaikoma išmokamiems dividendams, proporcingai tenkantiems faktiškai dėl minėtų lengvatų (įskaitant apmokestintą 0 proc. tarifu) neapmokestintam apmokestinamajam pelnui (ar jo daliai). Išimtis nustatyta laisvųjų ekonominių zonų įmonėms. Analogiškas nuostatos taikomos, kai Lietuvos vienetas išmoka dividendus užsienio vienetams. Lietuvos vieneto už turimas ar nuolatinės buveinės už jai priskirtas užsienio vienetų, kurie įregistruoti ar kitaip organizuoti Europos ekonominės erdvės valstybėje ir kurių pelnas yra apmokestinamas pelno mokesčiu arba jam tapačiu mokesčiu, akcijas, kapitalo dalį ar kitų teisių turėjimą gaunami dividendai neapmokestinami, išskyrus šio Įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje numatytas išimtis, kurios iš šių užsienio vienetų gaunamiems dividendams taikomos mutatis mutandis. Lietuvos vieneto ar nuolatinės buveinės gaunami dividendai iš užsienio vienetų (kurie nėra įregistruoti ar kitaip organizuoti Europos ekonominės erdvės valstybėje), kuriuose dividendus gaunantis Lietuvos vienetas ar užsienio vienetas, kurio nuolatinė buveinė (kai jai priskirtos akcijos, kapitalo dalis ar kitos teisės, už kurių turėjimą mokami šie dividendai) gauna šiuos dividendus, ne trumpiau kaip 12 mėnesių be pertraukų, įskaitant dividendų paskirstymo momentą, valdo ne mažiau kaip 10 procentų balsus suteikiančių akcijų (dalių, pajų), neapmokestinami, jei dividendai gaunami iš užsienio vieneto, kurio pelnas yra apmokestinamas pelno mokesčiu arba jam tapačiu mokesčiu ir kuris nėra įregistruotas ar kitaip organizuotas tikslinėse teritorijose. Šioje dalyje nurodytiems iš užsienio vieneto gaunamiems dividendams mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje numatytos išimtys. Nuo 2009 m. sausio 1 d. Lietuvos vienetas, gaunantis dividendus iš kito Lietuvos vieneto, galės įskaityti pelno mokesčio sumą, išskaitytą nuo jam išmokėtų dividendų. Tačiau ši nuostata netaikoma pelno mokesčio sumai, išskaitytai iš dividendų dėl PMĮ 33 str. 2 dalyje numatytos minėtos išlygos, t.y. jei dividendus išmokantis Lietuvos vienetas apmokestinamajam pelnui taikė 0 proc. pelno mokesčio tarifą arba apmokestinamojo pelno (ar jo dalies) neapmokestino dėl šioje dalyje minėtų kitų pelno mokesčio lengvatų. Įstatyme įteisinta nauja apmokestinimo norma, pagal kurią Lietuvos vieneto (išskyrus laisvosios ekonominės zonos įmones) fiziniams asmenims paskirstomas pelnas (ar jo dalis), proporcingai tenkantis neapmokestintam apmokestinamam pelnui dėl pelno mokesčio lengvatų (jei dividendus išmokančio Lietuvos vieneto apmokestinamajam pelnui taikomas 0 proc. pelno mokesčio tarifas (išskyrus kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) apmokestinamąjam pelnui taikomą 0 proc. pelno mokesčio tarifą) arba apmokestinamasis pelnas mažinamas dėl investicijų lengvatos, arba apmokestinamasis pelnas (ar jo dalis) neapmokestinamas dėl PMĮ 12 str. 5, 15 ir 16 punktuose nustatytų lengvatų), būtų apmokestinamas taikant 20 procentų mokesčio tarifą. Pagal LR Sveikatos draudimo įstatymą numatoma: 1. Privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) įmokų dydis: — dirbantieji pagal darbo sutartis, valstybės tarnautojai, politikai moka 6 proc. nuo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos (t.y. nuo darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių pajamų) bei 3 proc. nuo šių pajamų už minėtus asmenis moka draudėjas (juridinis asmuo). Šie įmokų dydžiai (6 proc. ir 3 proc. ) taikomi ir tais atvejais, kai asmuo gauna autorinį atlyginimą, sporto veiklos ir atlikėjų pajamas. Aukščiau minėtų draudžiamųjų kategorijų PSD įmokos administruojamos LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka (įmokas į socialinio draudimo biudžeto sąskaitą perveda draudėjai), VMI šias įmokas administruoja tik tiek, kiek tai susiję su jos kontrolės bei ginčų nagrinėjimo funkcijomis. — fiziniai asmenys, vykdantys individualią veiklą, ūkinių bendrijų nariai, individualių įmonių savininkai bei savarankiškai besidraudžiantys asmenys kas mėnesį moka 9 proc. minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios mokėjimo dieną (toliau – MMA), dydžio PSD įmokas. Įmoka sumokama iki to mėnesio paskutinės dienos. — asmenys, gaunantys kitas, negu aukščiau nurodytas pajamas, nuo kurių GPM įstatymo nustatyta tvarka turi būti išskaičiuotas ir (ar) sumokėtas gyventojų pajamų mokestis, nuo šių pajamų moka 6 proc. dydžio PSD įmokas. Jei tai B klasės pajamos, PSD įmoką sumoka pats asmuo iki kitų metų gegužės 1 d.; jei tai A klasės pajamos, PSD įmoką apskaičiuoja ir sumoka šias pajamas išmokantis asmuo GPM įstatyme nustatytais terminais. Tačiau: — asmenys, gaunantys autorinį atlyginimą, sporto veiklos ir atlikėjų pajamas, pasibaigus kalendoriniams metams (iki gegužės 1 d.) perskaičiuoja PSD įmokas ir, jei reikia, primoka skirtumą, kad jų PSD įmoka sudarytų 6 proc. nuo tokių pajamų. Šių asmenų metinė PSD įmoka negali būti mažesnė kaip 9 proc. 12 MMA, išskyrus asmenis, draudžiamus valstybės lėšomis bei pagal darbo sutartis dirbančius asmenis (įskaitant politikus, valstybės tarnautojus). — asmenys, vykdantys individualią veiklą neįsigijus verslo liudijimo, pasibaigus kalendoriniams metams (iki gegužės 1 d.) perskaičiuoja PSD įmokas ir, jei reikia, primoka skirtumą, kad jų PSD įmoka sudarytų 9 proc. nuo per kalendorinius metus gautų individualios veiklos gyventojų pajamų mokesčiu (toliau – GPM) apmokestinamųjų pajamų. Šių asmenų metinė PSD įmoka negali būti mažesnė kaip 9 proc. 12 MMA, išskyrus asmenis, draudžiamus valstybės lėšomis bei pagal darbo sutartis dirbančius asmenis (įskaitant politikus, valstybės tarnautojus). — asmenys, kurie, vykdydami individualią veiklą GPM sumoka įsigydami verslo liudijimą, pasibaigus kalendoriniams metams (iki gegužės 1 d.) perskaičiuoja PSD įmokas ir, jei reikia, primoka skirtumą, kad jų PSD įmoka sudarytų 9 proc. nuo per kalendorinius metus gautų GPM deklaracijoje deklaruotų individualios veiklos pajamų. Šių asmenų metinė PSD įmoka negali būti mažesnė kaip 9 proc. 12 MMA, išskyrus asmenis, draudžiamus valstybės lėšomis bei pagal darbo sutartis dirbančius asmenis (įskaitant politikus, valstybės tarnautojus). — ūkinių bendrijų nariai ir individualių įmonių savininkai pasibaigus kalendoriniams metams (iki gegužės 1 d.) perskaičiuoja PSD įmokas ir, jei reikia, primoka skirtumą, kad jų PSD įmoka sudarytų 9 proc. nuo per kalendorinius metus iš tokios ūkinės bendrijos ar individualios įmonės apmokestinto pelno gautų pajamų. Šių asmenų metinė PSD įmoka negali būti mažesnė kaip 9 proc. 12 MMA, išskyrus asmenis, draudžiamus valstybės lėšomis bei pagal darbo sutartis dirbančius asmenis (įskaitant politikus, valstybės tarnautojus). — asmenys, gaunantys kitas, negu aukščiau nurodytas pajamas, nuo kurių GPM įstatymo nustatyta tvarka turi būti išskaičiuotas ir (ar) sumokėtas gyventojų pajamų mokestis, pasibaigus kalendoriniams metams (iki gegužės 1 d.) perskaičiuoja PSD įmokas ir, jei reikia, primoka skirtumą, kad jų PSD įmoka sudarytų 6 proc. nuo pajamų. Šių asmenų metinė PSD įmoka negali būti mažesnė kaip 9 proc. 12 MMA, išskyrus asmenis, draudžiamus valstybės lėšomis bei pagal darbo sutartis dirbančius asmenis (įskaitant politikus, valstybės tarnautojus). Ūkininkų PSD įmokos Ūkininkai, kurių žemės ūkio valdos dydis pagal įgaliotos institucijos atliktus skaičiavimus, galiojančius praėjusių metų paskutinę dieną, yra didesnis nei 14 europinio dydžio vienetų, nustatomų vadovaujantis 1990 m. sausio 16 d. Europos Komisijos sprendimu 90/36/EEB, nustatančiu agroekonominės tendencijos koeficientą, naudojamą Bendrijos ūkių tipologijoje europiniam dydžio vienetui apibrėžti (toliau – EDV), kas mėnesį moka 9 proc. MMA dydžio PSD įmokas. Tačiau tokie asmenys pasibaigus kalendoriniams metams perskaičiuoja savo PSD įmokas ir, jei reikia, (iki gegužės 1 d.) primoka skirtumą, kad jų PSD įmoka sudarytų 9 proc. nuo per kalendorinius metus gautų individualios žemės ūkio veiklos gyventojų pajamų mokesčiu apmokestinamųjų pajamų. Šių asmenų metinė PSD įmoka negali būti mažesnė kaip 9 proc. 12 MMA, išskyrus asmenis, kurie dar kartu yra draudžiami valstybės lėšomis ir (ar) gaunantys darbo užmokesčio pajamas (įskaitant politikus, valstybės tarnautojus, teisėjus ir pan.). Kadangi šių asmenų pajamų apmokestinimui gyventojų pajamų mokesčiu GPM įstatyme yra nustatytos pereinamosios nuostatos, numatytos pereinamosios nuostatos ir PSD įmokų mokėjimui. T. y. ūkininkų, kurių pajamoms 2009 metais taikomas 5 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifas, PSD įmokų dydis už 2009 metus yra 3 proc. nuo per kalendorinius metus gautų individualios žemės ūkio veiklos pajamų, bet per metus ne mažiau kaip 9 proc. 12 MMA; ūkininkų, kurių pajamoms 2010 metais taikomas 10 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifas, PSD įmokų dydis už 2010 metus yra 6 proc. nuo per kalendorinius metus gautų individualios žemės ūkio veiklos pajamų, bet vėlgi per metus ne mažiau kaip 9 proc. 12 MMA. Ūkininkai, kurių žemės ūkio valdos dydis yra 14 EDV ir mažiau, bet daugiau nei 2 EDV kas mėnesį moka 9 proc. MMA dydžio PSD įmokas (per metus PSD įmoka turi sudaryti ne mažiau 9 proc. 12 MMA). Ūkininkai, kurių žemės ūkio valdos dydis yra 2 EDV ir mažiau už save kas mėnesį moka 3 proc. MMA dydžio PSD įmokas (per metus PSD įmoka turi sudaryti ne mažiau 3 proc. 12 MMA). 2. Fizinių asmenų, vykdančių individualią veiklą, ūkinių bendrijų narių, individualių įmonių savininkų, savarankiškai besidraudžiančių asmenų, kitas GPM apmokestinamąsias pajamas gaunančių asmenų bei ūkininkų mokamas PSD įmokas administruoja VMI LR Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. 3. Dirbančiųjų pagal darbo sutartis (įskaitant politikus, valstybės tarnautojus) PSD įsigalioja nuo tos dienos, kurią už juos buvo pradėtos mokėti arba jie patys pradėjo mokėti PSD įmokas. Asmenų, kurie gauna autorinius atlyginimus, sporto veiklos, atlikėjų pajamas, vykdo individualią veiklą, ūkinių bendrijų narių, individualių įmonių savininkų, asmenų, besidraudžiančių savarankiškai, asmenų, gaunančių kitas GPM apmokestinamąsias pajamas bei ūkininkų PSD įsigalioja po 3 mėnesių nuo tos dienos, kai 3 mėnesius iš eilės už juos buvo mokamos arba jie patys mokėjo PSD įmokas, arba nuo tos dienos, kai šie asmenys sumoka 3 MMA dydžio įmoką. 4. Fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip apibrėžta GPM įstatyme, įsigiję verslo liudijimus iki šių nuostatų įsigaliojimo dienos, yra apdrausti PSD iki 2009 metų sausio 1 dienos galiojusio Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Visos PSD įmokos, kurios turėjo būti sumokėtos už 2008 metus ir 2009 metais patikslintos už 2008 metus, sumokamos iki 2009 metų sausio 1 dienos galiojusio Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka. 5. Aukščiau nurodytos nuostatos įsigalioja nuo 2009-01-01. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2, 19, 51, 56, 58, 91, 125-1 straipsnių pakeitimo ir 125-1 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas 2008 m. gruodžio 23 d. Nr. XI-114 (Žin., 2008, Nr. 149-6034) Pagal nurodytą PVM įstatymo pakeitimo įstatymą nuo 2009 m. sausio 1 dienos: — panaikintas lengvatinis 5 proc. PVM tarifas, išskyrus lengvatinį 5 procentų PVM tarifą vaistų ir medicinos pagalbos priemonių tiekimui asmenims, kuriems šių prekių įsigijimo išlaidos visiškai ar iš dalies kompensuojamos (ši lengvata taikoma iki 2009 m. birželio 30 d.) bei PVM lengvatą šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą) ir už į gyvenamąsias patalpas tiekiamą karštą vandenį arba šaltą vandenį karštam vandeniui paruošti bei šilumos energiją, sunaudotą šiam vandeniui pašildyti) (ši lengvata bus taikoma iki 2009 m. rugpjūčio 31 d.); — nustatytas naujas lengvatinis 9 procentų PVM tarifas knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams. Šis lengvatinis PVM tarifas taikomas iki 2009-06-30; — laikinai iki 2009-03-01 taikomas 18 proc. PVM tarifą cigaretėms ir kitam apdorotam tabakui, kurie paženklinti iki 2008-12-31 užsakytomis banderolėmis, o akcizas už jas sumokėtas iki 2009-01-31.
Dėmesys atkreiptinas į tai, kad minėti pakeitimai neturės įtakos PVM tokioms neapmokestinamoms paslaugoms (prekėms), kaip: sveikatos priežiūra, ne pelno siekiančių asmenų teikiamos kultūros paslaugos ir kita — jos ir toliau išliks PVM neapmokestinamos. Pasikeitus PVM tarifams, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad už tiekiamas prekes ir teikiamas paslaugas PVM apskaičiuojamas taikant PVM tarifą, galiojantį prievolės apskaičiuoti PVM atsiradimo momentu (apmokestinimo PVM momentą reglamentuoja PVM įstatymo 14 straipsnis). Taigi nuo 2009 m. sausio 1 d. standartinis 19 (lengvatinis — 9) procentų PVM tarifas bus taikomas:
* lengvatiniai PVM tarifai, galioję 2008 metais, galės būti taikomi tokiais atvejais: * Jeigu prenumeratos sutartys 2009 metams dėl periodinių leidinių tiekimo buvo sudarytos ir pagal jas apmokėta iki 2008 m. gruodžio 31 d., jų tiekimas apmokestinamas taikant 5 procentų PVM tarifą; * Jeigu išankstinis apgyvendinimo paslaugų užsakymas (rezervavimas) dėl šių paslaugų teikimo 2009 metais buvo registruotas iki 2008 m. gruodžio 31 d., jų teikimas apmokestinamas taikant 5 procentų PVM tarifą; * Renginių lankymas 2009 metais asmenims, bilietus į juos įsigijusiems ir apmokėjusiems iki 2008 m. gruodžio 31 d., apmokestinamas taikant 5 procentų PVM tarifą; * Jeigu sutartys dėl gyvenamųjų namų statybos, renovacijos, apšiltinimo paslaugų, už kurias apmokama valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis, atlikimo buvo sudarytos iki 2008 m. gruodžio 31 d., šių paslaugų teikimas apmokestinamas taikant 9 procentų PVM tarifą; * vaistų ir medicinos pagalbos priemonių tiekimas asmenims, kuriems šių prekių įsigijimo išlaidos visiškai ar iš dalies kompensuojamos Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme nustatyta tvarka, iki 2009 m. birželio 30 dienos apmokestinamas taikant 5 procentų PVM tarifą. * 18 proc. PVM tarifas taikomas tiekiamoms cigaretėms ir kitam apdorotam tabakui, kurie paženklinti iki 2008-12-31 užsakytomis banderolėmis ir kuriems maksimali mažmeninė kaina yra nustatyta atsižvelgiant į 18 proc. PVM tarifą,, o akcizas už jas sumokėtas iki 2009-01-31. Kokį PVM tarifą nurodyti 2009 m. sausio 1 d. ir vėliau išrašomose PVM sąskaitose faktūrose? PVM sąskaitose faktūrose, kasos aparato kvituose, išrašomuose 2009 m. sausio 1 d. ar vėliau, turi būti nurodomas naujas standartinis PVM tarifas – 19 %.
Pagal PVM įstatymo nuostatas prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda tada, kai yra išrašoma PVM sąskaita faktūra, o jeigu ji neišrašyta, tai kai prekė patiekiama ar paslauga suteikiama arba kai yra gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą – priklausomai nuo to, kuris iš šių įvykių įvyksta anksčiau. Taigi, tais atvejais, kai prekių tiekimo ar paslaugų teikimo sutartys buvo sudarytos dar 2008 m., tačiau prekės ar paslaugos yra tiekiamos 2009 m. sausio 1 d. ar vėliau ir PVM sąskaitos faktūros yra išrašomos jau galiojant naujam PVM tarifui, tai nepriklausomai nuo to, kad sutartys sudarytos dar galiojant senam PVM tarifui, tokiems sandoriams turi būti taikomas naujas standartinis 19 % PVM tarifas.
Sprendžiant klausimą, kokiu PVM tarifu turi būti apmokestintas avansas, turi būti žiūrima, ar toks avanso gavimas turėjo būti įformintas PVM sąskaita faktūra ir, ar nuo jo turėjo būti apskaičiuotas ir sumokėtas PVM. Tuo atveju, jeigu prievolės apskaičiuoti PVM nuo avanso nebuvo (prekės ar paslaugos bus patiektos nepraėjus 12 mėn. nuo sandorio dienos), tai gautas avansas PVM neapmokestinamas, o už prekes ar paslaugas išrašant PVM sąskaitą faktūrą turi būti taikomas PVM sąskaitos faktūros išrašymo metu galiojantis PVM tarifas. Jeigu PVM sąskaita faktūra išrašoma 2009 m. sausio 1 d. ar vėliau, tai neatsižvelgiant į tai, kad už prekes ir/arba paslaugas buvo sumokėtas avansas – prekės ar paslaugos apmokestinamos taikant naują 19 % PVM tarifą. Dar kartą pabrėžtina, kad tokia nuostata yra taikoma tais atvejais, kai prievolės apskaičiuoti PVM nuo avanso jo gavimo momentu nebuvo.
Prekių grąžinimo ar paslaugų atsisakymo atvejais, taip pat kitais atvejais, kai išrašoma kreditinė PVM sąskaita faktūra ar debetinis dokumentas, jame turi būti nurodomas PVM tarifas, galiojęs pirminės ūkinės operacijos įforminimo metu. Taigi, jeigu kreditinis dokumentas yra išrašomas 2009 m. sausio 1 d. ar vėliau, tačiau tikslinama ūkinė operacija įvyko 2008 m. kada dar galiojo senasis PVM tarifas, tai ir kreditiniame ar debetiniame dokumente nurodomas senasis PVM tarifas.
Kadangi sausio mėnesį bus pateikiama PVM deklaracija už 2008 m. gruodžio mėnesį, todėl PVM deklaracijoje turi būti nurodomi 2008 m. galioję PVM tarifai, t.y. standartinis 18 procentų PVM tarifas arba lengvatiniai – 5 ar 9 procentų PVM tarifai. Pagal Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo pakeitimo įstatymą numatoma: Nuo 2009 m. sausio 1 d: 1. Alui (akcizais apmokestinamų prekių tarifinei grupei Nr. 110 (toliau – tarifinė grupė 110) taikomą akcizą už 1 procentą faktinės alkoholio koncentracijos alaus hektolitre padidinti nuo 7,7 lito iki 8,5 lito; 2. Panaikinti akcizų lengvatą, taikytą mažosioms alaus darykloms (tarifinė grupė 120); 3. Vynui iš šviežių vynuogių ir kitiems fermentuotiems gėrimams taikomi tokie akcizų tarifai: — vynui iš šviežių vynuogių, kurio faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra ne didesnė kaip 8,5 procento tūrio (tarifinės grupės 211 ir 216) – 53 litai už produkto hektolitrą; — kitiems fermentuotiems gėrimams, kurių faktinė alkoholio koncentracija, gauta tik fermentacijos būdu ir išreikšta tūrio procentais, yra ne didesnė kaip 8,5 procento tūrio ir kuriuose fermentuotas gėrimas sudaro 100 procentų tūrio (tarifinės grupės 210 ir 215) – 58 litai už produkto hektolitrą; — vynui iš šviežių vynuogių, nurodytam Akcizų įstatymo 22 str. 2 punkte (tarifinės grupės 230 ir 235) – 198 litai už produkto hektolitrą; — kitiems fermentuotiems gėrimams, nurodytiems Akcizų įstatymo 22 str. 4 punkte (tarifinės grupės 231 ir 236) – 216 litų už produkto hektolitrą. — tarifinės grupės 215, 216, 235, 236 skirtos putojantiems vynams ir fermentuotiems gėrimams. 4. Tarpiniams produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra ne didesnė kaip 15 procentų tūrio (tarifinė grupė 240), akcizų tarifą padidinti nuo 180 litų iki 198 litų už produkto hektolitrą; 5. Tarpiniams produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra didesnė kaip 15 procentų tūrio (tarifinė grupė 250), padidinti akcizų tarifą nuo 276 litų iki 304 litų už produkto hektolitrą; 6. Etilo alkoholiui (tarifinės grupės: 280, 285, 290, 295 ir 299) taikomą akcizų tarifą padidinti nuo 3840 litų iki 4140 litų už gryno etilo alkoholio hektolitrą; 7. Bešviniam benzinui (tarifinės grupės: 410, 420, 610, 649, 910, 911, 912 ir 913) taikomą akcizų tarifą padidinti nuo 1116 litų iki 1500 litų už 1000 litrų produkto; 8. Benzinui, turinčiam švino (tarifinė grupė 415), akcizų tarifą padidinti nuo 1454 litų iki 2000 litų už 1000 litrų produkto; 9. Žibalui (tarifinė grupė 430) taikomą akcizų tarifą padidinti nuo 947 litų iki 1140 litų už 1000 litrų produkto; 10. Gazoliams taikomą akcizų tarifą (tarifinės grupės: 440, 460, 445, 464, 480, 490, 495, 640 ir 641) padidinti nuo 947 litų iki 1140 litų už 1000 litrų produkto, 11. Naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas) (tarifinės grupės: 510 ir 951) taikomą akcizų tarifą padidinti nuo 432 litų iki 1050 litų už toną produkto. Nuo 2009 m. kovo 1 d.: Cigaretėms (tarifinė grupė 310) taikomą akcizo tarifą padidinti taip: Už specifinį elementą – nuo 79 litų iki 95 litų; už vertybinį elementą — nuo 20 procentų iki 25 procentų. Nuo 2009 m. rugsėjo 1 d.: Cigaretėms (tarifinė grupė 310) taikomą akcizo tarifą padidinti taip: už specifinį elementą nuo 95 litų iki 132 litų. |
| Kiti straipsniai: | |
