Regis, per pastarąjį pusmetį šiaip taip susidėliojom, kaip, kada apskaičiuojamas atlygis darbuotojams ir kokia jo suma. Tačiau praėjusių metų pabaigoje tiek samdinius, tiek jų atlyginimo skaičiuotojus sukrėtė darbo užmokesčio apmokestinimo tvarkos pakeitimai. Daugelis mokesčių įstatymų naujausi pakeitimai tokie dviprasmiški, kad buhalteriams dar ilgai bus neramu dėl šio laikotarpio darbuotojų pajamų apmokestinimo. Be to, įvairiausių reglamentų leidėjai nutarė sunorminti ir atlygio darbuotojams apskaitą bei pateikimo finansinėse ataskaitose tvarką.

 

 Viešosios įstaigos Audito ir apskaitos tarnybos direktorius 2008 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. VAS-18 patvirtintas 31-asis verslo apskaitos standartas „Atlygis darbuotojui“. Kaip skelbiama Audito ir apskaitos tarnybos interneto tinklalapyje, rengiant šį standartą, vadovautasi Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, kitais teisės aktais ir atsižvelgta į 19-ąjį tarptautinį apskaitos standartą „Išmokos darbuotojams“ bei 2-ąjį tarptautinį finansinės atskaitomybės standartą „Mokėjimas akcijomis“. Tik kyla klausimas, ar viską nusirašėme iš šių tarptautinių teisės aktų taip, kaip tinka Lietuvos teisės sistemai?

 

 Standartas „Atlygis darbuotojui“ taikomas apskaitant įsipareigojimus ir atlygį darbuotojui, pensijų įmokas, darbuotojo draudimo įmokas ir pateikiant darbdavio įmonės finansinėse ataskaitose, neatsižvelgiant į darbuotojo pareigas, darbo dienos trukmę, darbo pobūdį – ar tai nuolatinis ar laikinas darbas. Vertinimo tikslais atlygis darbuotojui suskirstytas į trumpalaikį, ilgalaikį, akcijų verte pagrįstą atlygį ir išeitines išmokas.

 

 Trumpalaikis atlygis išmokamas darbuotojui per dvylika mėnesių nuo laikotarpio, per kurį darbuotojas atliko darbą, pabaigos. Panašiai atlyginimo mokėjimas reglamentuotas ir LR darbo kodekso 201 straipsnyje:

 

„1. Darbo užmokestis mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu yra darbuotojo raštiškas prašymas, – kartą per mėnesį.

 

2. Konkretūs darbo užmokesčio mokėjimo terminai, vieta ir tvarka nustatomi kolektyvinėse arba darbo sutartyse.“

 

 Vadinasi, pagal darbo teisės reglamentus atlyginimas darbuotojams mokamas mažiausiai kartą per mėnesį. Kitaip gali būti elgiamasi nebent tuo atveju, jeigu atlyginimas liko neišmokėtas laiku dėl darbuotojo kaltės, t. y. įmonė turėjo paruošusi pinigus atlyginimui mokėti, tačiau darbuotojas jų neatsiėmė. Tokiu atveju neišmokėtas atlyginimas registruojamas deponentų knygoje ir turi būti išmokėtas įmonės vadovo nustatyta tvarka.

 

 Jeigu atlyginimas išmokamas pavėluotai dėl darbdavio kaltės, pagal LR darbo kodekso 207 str. 1 dalį kartu su atlyginimu darbuotojui išmokami įstatymo nustatyto dydžio delspinigiai už visą pavėluotą laiką. Kad ir kaip būtų, mokėtinas atlyginimas ir su atliktu darbu susijusios išmokos yra trumpalaikis atlygis darbuotojui.

 

 31-ojo verslo apskaitos standarto 7 straipsnyje apibrėžta, kad „ilgalaikis atlygis darbuotojui yra toks, kurio neprivaloma išmokėti per dvylika mėnesių nuo laikotarpio, per kurį darbuotojas atliko darbą, pabaigos“. Gal ir gali būti tokie darbdavio ir darbuotojo susitarimai, tačiau Darbo kodeksas tokių atvejų nenumato.

 

 Kaip ir dera, vadovaujantis kaupimo principu, atlygio už atliktą darbą „sąnaudos pripažįstamos tą ataskaitinį laikotarpį, kada darbuotojas atliko darbą, nepaisant to, kada priskaičiuota suma bus išmokama“. Verslo apskaitos standarte apibrėžti ir kai kurie atlygio išmokėjimo atvejai:

 

„13. Jei darbuotojui išmokėta didesnė suma už priskaičiuotą atlygį ir jei šią sumą įmonė galės susigrąžinti arba ja sumažinti darbuotojui mokėtinas sumas, permokėtą sumos dalį įmonė turi pripažinti turtu.

 

14. Jei darbuotojui išmokėta didesnė suma už priskaičiuotą atlygį ir jei jos įmonė negalės susigrąžinti arba ja sumažinti darbuotojui mokėtinų sumų, permokėtą sumos dalį įmonė turi pripažinti sąnaudomis.“

 

 Lyg ir viskas teisinga, tačiau reikia turėti omenyje, kad, išmokėjus darbuotojui per didelį atlygį, susigrąžinti įmonė gali ne bet kokias sumas. Kadangi aptariamas verslo apskaitos standartas netaikomas darbuotojui sumokėtų išmokų, skirtų išlaidoms kompensuoti, apskaitai, todėl reikia labai atsargiai vertinti galimybę susigrąžinti išmokėto atlyginimo permoką. LR darbo kodekso 224 str. 4 dalyje labai kategoriškai nustatyta, kad „negalima iš darbuotojo išieškoti permokėto ir neteisingai pritaikius įstatymą apskaičiuoto darbo užmokesčio, išskyrus skaičiavimo klaidos atvejus.“ Vadinasi, norint įrodyti teisę susigrąžinti atlyginimo permoką, pirmiausia reikia įrodyti, kad atlyginimas permokėtas dėl apskaičiavimo klaidos.

 

 Darbo kodeksas nedraudžia įmonei susigrąžinti atostoginių permokos, jeigu darbo sutartis nutraukiama dėl darbuotojo kaltės arba darbuotojas atšauktas iš kasmetinių atostogų ir dalis išmokėto atlygio už kasmetines atostogas liko nepanaudota.

 

 Tarkime, darbuotojas išleistas 20 kalendorinių dienų kasmetinių atostogų ir jam išmokėta 1 800 Lt atostoginių. Susidarius nenumatytoms aplinkybėms, darbuotojui sutikus, po 10 dienų jis atšauktas iš atostogų. Liko nepanaudota 900 Lt išmokėtų atostoginių pinigų. Jeigu įmonė neformuoja kaupimų atostoginiams, šios ūkinės operacijos apskaitoje registruojamos tokiu įrašu:

 

D 61140 Darbuotojų darbo užmokesčio sąnaudos 1 800 Lt

 

D 2434 Darbo užmokesčio avansas 900 Lt

 

 Nepanaudota atostoginių suma bus įskaityta vėlesniais laikotarpiais, kai darbuotojas faktiškai pasinaudos perkeltomis atostogų dienomis.

 

 Vadovaujantis 31 VAS nuostatomis apskaitomos ir darbuotojui priskaičiuotos sumos už nedirbtą, bet mokamą laiką. Dalis tokių išmokų atskirai neišskiriamos (pavyzdžiui: specialiosios pertraukos, pertraukos tarp operacijų ir pan.) ir apskaitoje registruojamos kartu su darbo užmokesčiu. Tačiau Darbo kodeksas numato ir tokį nedirbtą laiką, už kurį darbdavys privalo apskaičiuoti ir išmokėti vidutinį darbuotojo darbo užmokestį. Pavyzdžiui, suteikus papildomą poilsio laiką asmenims, auginantiems vaikus iki 12 metų amžiaus, darbuotojams, kuriems dėl darbo privaloma pasitikrinti sveikatą, tas laikas įskaitomas į darbo laiką; taip pat į darbo laiką įskaitomas naujo darbo paieškoms skirtas laikas, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva, kasmetinių atostogų laikas ir kt.

 

31 VAS nustatyta, kad toks kompensuojamas ne darbo laikas gali būti skirstomas į kaupiamąjį ir nekaupiamąjį laiką. Jeigu darbuotojas nepasinaudojo nekaupiamuoju mokamu ne darbo laiku, darbdaviui nelieka prievolės už tokį laiką mokėti. Tačiau kaupiamuoju ne darbo laiku darbuotojas galės pasinaudoti vėlesniais laikotarpiais, o darbdavys privalės už tą laiką sumokėti atlygį.

 

„18. Kaupiamasis kompensuojamas ne darbo laikas yra toks, kurį galima perkelti ir panaudoti būsimais laikotarpiais, jei per ataskaitinį laikotarpį jis nebuvo panaudotas, pavyzdžiui, nepanaudotos kasmetinės atostogos.

 

19. Atlygio už kaupiamąjį kompensuojamą ne darbo laiką sąnaudas ir įsipareigojimą įmonė turi pripažinti tą patį ataskaitinį laikotarpį, kai darbuotojas atlieka darbą, kuris suteikia teisę į kompensuojamą ne darbo laiką.“

 

 Į šią nuostatą turėtų atkreipti dėmesį įmonės, kurių apskaitos politikoje nenumatyta formuoti kaupimus atostoginiams arba tokie kaupimai formuojami rečiau nei kas mėnesį. Tai reiškia, kad pagal 31 VAS 19 punktą ir Darbo kodekso nuostatas darbuotojas įgyja teisę į mokamas kasmetines atostogas nuo pirmosios darbo sutarties įsigaliojimo dienos. Vadinasi, kiekvieną mėnesį apskaičiavus darbo užmokestį turi būti pripažįstamos kaupimų atostoginiams sąnaudos ir įsipareigojimų sąskaitose registruojami kaupimai atostoginiams:

 

D 6114X Administracijos darbuotojų kaupimų

 

 Kartu taip pat priskaičiuojami ir darbdavio mokesčiai – socialinio draudimo įmokos ir įmokos į Garantinį fondą.

 

31 VAS yra paskelbta ir naujovė – akcijų verte pagrįsto atlygio apskaita. Kaip apibrėžta 31 VAS 9 ir 44 punktuose, „darbo užmokesčio dalis, priedas ar kitas su darbu susijęs atlygis darbuotojui gali būti mokamas akcijomis, akcijų pasirinkimo pirkti sandoriais ar kitais nuosavybės vertybiniais popieriais (toliau – akcijos) arba atlygio dydis apskaičiuojamas remiantis akcijų verte“. Deja LR darbo kodeksas reglamentuoja, kad darbo užmokestis mokamas pinigais (DK 186 str. 4 d.). Jokio atlyginimo išmokėjimo akcijomis ar pasirinkimo jas pirkti sandoriais Darbo kodeksas nenumato. Netgi LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2008 m. rugsėjo 26 d. rašte Nr. S-2008-8289 daro prielaidą, kad darbuotojui įteiktos dovanos ir prizai, išmokos natūra negali būti mokamos kaip darbo užmokestis, o tokia mokėjimo už darbą forma pažeidžia Darbo kodekso 186 str. 4 dalies reikalavimus (Aktualūs apskaitos ir mokesčių pakeitimai. 27-ojo didžiojo seminaro dalijamoji medžiaga. V.: Pačiolis, 2008. 10 p.). Akcijų įsigijimą, darbuotojų akcijų statusą apibrėžia kiti teisės aktai: LR akcinių bendrovių įstatymas, LR civilinis kodeksas ir kiti vertybinių popierių apyvartą reglamentuojantys teisės aktai.

 

 Tai reiškia, kad dabar galiojantys darbo teisės aktai nenumato galimybės už atliktą darbą atsiskaityti su darbuotojais įmonės akcijomis ar kitais nuosavybės vertybiniais popieriais ir netgi tai draudžia.

 

 Reikėtų turėti omenyje tai, kad apskaita tik atspindi faktiškai vykstančias ūkines operacijas ir jokiu būdu jų neinicijuoja. Tam skirti įmonių veiklą reglamentuojantys teisės aktai. Todėl ir šio verslo apskaitos standarto kai kurios dalys taip ir liks negyvybingos, nes dalis aptariamų ūkinių operacijų yra neįmanomos.