Neseniai Finansų ministerija įmonėms, jų interesus atstovaujančioms asociacijoms, bankams, kai kurioms valstybinėms institucijoms bei audito ir apskaitos tvarkymo paslaugas teikiančioms įmonėms išplatino klausimyną, kuriuo siekė išsiaiškinti Lietuvos verslo požiūrį į galimybę supaprastinti apskaitą mažoms įmonėms. Ko gero, daugelis tik iš šio klausimyno pirmą kartą sužinojo apie Europos Komisijos svarstymus, kaip reformuojant apskaitą atsisakyti prievolės mažoms įmonėms rengti finansines ataskaitas. Paprašėme Finansų ministerijos Apskaitos metodologijos departamento direktorės pavaduotojos Paulės Svorobovičienės plačiau papasakoti apie šią Europos Komisijos iniciatyvą ir pakomentuoti Lietuvoje vykdytos apklausos rezultatus.

 

 

 2005 m. Europos Komisija pradėjo įgyvendinti verslo patiriamų administracinių išlaidų vertinimo ir labiausiai verslą apsunkinančių reikalavimų nustatymo programą, kuria siekta išsiaiškinti Europos Sąjungos įmonių administracinę naštą. 2006 m. Europos Komisija pasiūlė pradėti iš ES teisės aktų kylančios administracinės naštos mažinimo programą, kuria siekiama iki 2012 m. sumažinti verslui tenkančią administracinę naštą 25 procentais. Europos Komisijos užsakymu buvo atlikta vadinamoji Ramboll studija, kuria remiantis buvo apytiksliai apskaičiuota, kad bendra administracinė našta verslui ES mastu yra apie 6,3mlrd.eurų. 2007m. liepos mėn. Europos Komisija paskelbė komunikatą dėl supaprastintos bendrovių verslo aplinkos bendrovių teisės, apskaitos ir audito srityse, kuriame vienas iš pasiūlymų yra nustatyti atskirą įmonių kategoriją – „MIKROĮMONĖ“– ir valstybėms narėms leisti netaikyti tokioms įmonėms apskaitos direktyvų reikalavimų.

 

 Šiuo tikslu Europos Komisija šių metų vasario mėnesį parengė pasiūlymą dėl Ketvirtosios direktyvos (78/660/EEB) pakeitimo ir kartu pateikė siūlomo pakeitimo poveikio vertinimą. Dokumentuose aiškinama, kad tuomet, kai buvo rengiami pasiūlymai dėl Ketvirtosios ir Septintosios (83/349/EEB) direktyvų (toliau – Apskaitos direktyvos) 1978–1983 m., vyravo nuomonė, kad mažos ir vidutinės įmonės iš esmės nesiskiria nuo didelių įmonių ir turėtų laikytis panašių reikalavimų. Vėliau šis požiūris pasikeitė ir pripažinta, kad mažų ir vidutinių įmonių grupės poreikiai skiriasi – taip nustatytas principas „visų pirma galvokime apie mažuosius“. Apskaitos direktyvų reikalavimai taikomi ribotos atsakomybės įmonėms, neatsižvelgiant į kitus aspektus (pavyzdžiui: dydį, finansavimo būdą ar veiklos rūšį). Daugeliui mažų įmonių taikomos tokios pačios taisyklės, kaip ir didesnėms įmonėms. Labai dažnai tam tikra informacija turi būti rengiama tik tam, kad būtų laikomasi teisinių įpareigojimų, nors verslo požiūriu to iš tiesų nereikia. Paprastai labai mažoms įmonėms vadovauja jų savininkai, o teisės aktais nustatytos finansinės ataskaitos jiems nėra labai naudingos įmonės veiklai vertinti. Be to, į labai mažas įmones investuojančių asmenų yra nedaug, jie dažnai patys dalyvauja įmonės veikloje ir gali tiesiogiai naudotis bendrovės apskaitos dokumentais, paprašyti reikiamos informacijos sprendimams priimti. Finansavimo šaltinis dažniausiai yra nuosavi ištekliai, bankų arba kitų finansinių institucijų paskolos. Pagrindiniai finansinės informacijos vartotojai (bankai ir mokesčių institucijos) gali pareikalauti daugiau informacijos, nei turi būti teikiama pagal nustatytus reikalavimus. Pasiūlyme dėl Ketvirtosios direktyvos keitimo Europos Komisija mikroįmonių kategorijai priskiria tokias įmones, kurios balanso sudarymo dieną neviršija dviejų iš trijų pateiktų kriterijų: įmonėje dirba ne daugiau kaip dešimt darbuotojų; balanso suma ne didesnė kaip 500000eurų; grynosios pajamos ne didesnės kaip 1000000eurų. Reikia pažymėti, kad pasiūlymas nustatyti mikroįmonių grupę ir atleisti jas nuo Apskaitos direktyvų reikalavimų sulaukė ir labai daug kritikos. Buvo pasisakoma už tai, kad visoje ES ribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens teises turinčios įmonės, nesvarbu koks jų dydis, veiklos pobūdis, finansavimo būdai, turi tenkinti bent jau minimalius bendrus apskaitos reikalavimus, kad būtų galima palyginti tokių įmonių veiklą, siekiant veiklos skaidrumo. Tai darosi ypač aktualu stiprėjant ir plečiantis bendrai ES rinkai. Taip pat griežtos kritikos sulaukė ir teiginiai, kad labai mažų įmonių finansinių ataskaitų nedaug kam ir reikia, išskyrus įmonių savininkus. Pasisakiusiųjų nuomone, finansinės ataskaitos būtinos siekiant gauti finansavimą iš bankų, ES paramos lėšų, taip pat labai mažų įmonių finansinės ataskaitos reikalingos mokesčiams apskaičiuoti, statistikai. Atsižvelgdama į tai, kad „mikroįmonių“ pasiūlymas yra labai kontroversiškai vertinamas, Europos Komisija siūlo kompromisinį variantą – suteikti galimybę valstybėms narėms atleisti labai mažas įmones nuo Apskaitos direktyvų reikalavimų, t. y. nuo įpareigojimo sudaryti finansines ataskaitas.

 

 Finansų ministerija, atlikdama apklausą, siekė išsiaiškinti visų pagrindinių finansinių ataskaitų vartotojų grupių (įmonių savininkų, verslininkus vienijančių organizacijų, bankų, ES paramos teikimą koordinuojančių institucijų, valstybės institucijų (Valstybinės mokesčių inspekcijos, Statistikos departamento), apskaitos paslaugas teikiančių įmonių, audito įmonių, viešosios įstaigos Audito ir apskaitos tarnybos, rengiančios verslo apskaitos standartus) požiūrį į galimybę supaprastinti apskaitą mažoms įmonėms. Deja, įmonės, jų interesams atstovaujančios organizacijos nebuvo labai aktyvios – tik apie pusę respondentų atsakė, kad finansines ataskaitas naudoja kaip įmonių savininkai. Aktyviai apklausoje dalyvavo audito įmonės ir apskaitos paslaugas teikiančios įmonės. Tokia pati tendencija buvo pastebėta ir Europos Komisijai atliekant apklausą visoje ES. Finansų ministerija planuoja apklausos pagrindu parengtomis išvadomis remtis svarstant Europos Komisijos parengtą pasiūlymą dėl Ketvirtosios direktyvos (78/660/EEB) pakeitimo, taip pat svarstant, kokiais būdais galėtų būti supaprastinta labai mažų įmonių apskaita.

 

 

 Minėtas Ketvirtosios direktyvos pakeitimas, kurio svarstymas Europos Tarybos darbo grupėje prasidės š. m. balandžio mėn., būtų pirmasis Apskaitos direktyvų reformavimo veiksmas. Antrasis Europos Komisijos numatytas veiksmas, susijęs su Apskaitos direktyvų reformavimu, būtų Apskaitos direktyvų modernizavimas, apie kurio būtinybę Europos Komisijos vidaus rinkos ir paslaugų komisaras Ch. McCreevy 2008 m. rugsėjo 29 d. paskelbė pranešime spaudai. Pranešime pabrėžiama, kad atėjo metas iš esmės peržiūrėti ir modernizuoti Apskaitos direktyvas, nes jos buvo patvirtintos prieš 25–30 metų. Įmonėms, kurių vertybiniais popieriais yra prekiaujama reguliuojamose rinkose, perėjus prie tarptautinių apskaitos standartų taikymo nuo 2005 m., Apskaitos direktyvas taiko mažiau įmonių, atsirado nemažai direktyvų nuostatų, kurios prieštarauja tarptautinių apskaitos standartų nuostatoms. Rengdamasi iš esmės keisti Apskaitos direktyvų nuostatas, Europos Komisija išplatino klausimyną dėl tam tikrų Apskaitos direktyvų nuostatų taikymo ir lauks atsakymų iki š. m. balandžio 30 d. Tikėtina, kad, apibendrinusi apklausos rezultatus, Europos Komisija parengs pasiūlymus dėl Apskaitos direktyvų keitimo, ir jie bus pradėti svarstyti šių metų rudenį.

 

 

 Europos Komisijos atliktose studijose konstatuojama, kad kuo mažesnė įmonė, tuo ji patiria sąlyginai didesnių sąnaudų siekdama atitikti keliamus apskaitos, finansinių ataskaitų sudarymo, jų audito reikalavimus. Studijose prieinama prie išvados, kad tokia situacija susiklosto todėl, kad mažos įmonės nepajėgios samdyti darbuotojų, kurie sugebėtų tinkamai tvarkyti apskaitą, sudaryti finansines atskaitas, todėl šias paslaugas turi pirkti iš kitų įmonių. Bet ir tuo atveju įmonės vadovas, užuot galvojęs, kaip pasiekti tiesioginius įmonės tikslus, rūpinasi, kad būtų tinkamai atliktos visos jam nustatytos pareigos, susijusios su buhalterine apskaita ir finansinėmis ataskaitomis. Beje, svarstant studijų išvadas, ne vienas ekspertas pažymėjo, kad buvo įvertintos tik įmonių išlaidos, bet nebuvo vertinama nauda, kuri yra gaunama įmonėms tvarkant buhalterinę apskaitą ir sudarant finansines ataskaitas pagal direktyvose nustatytus reikalavimus. Lietuvoje tokių išsamių ir brangiai kainuojančių studijų, kokias buvo užsakiusi Europos Komisija (Rambol studija), atlikta nebuvo, todėl ir pasakyti, kiek galėtų sutaupyti Lietuvos įmonės, jeigu būtų atleistos nuo prievolės vykdyti apskaitos ir audito reikalavimus, nėra galimybių. Jeigu tokia studija būtų atliekama, turėtų būti įvertintos ne tik įmonių patiriamos sąnaudos tvarkant buhalterinę apskaitą ir rengiant finansines ataskaitas, bet ir finansinių ataskaitų teikiama nauda (mokesčių administravimo, statistikos tikslais, siekiant gauti finansavimą iš bankų, ES paramos lėšų).

 

 

 Statistikos departamento duomenų, kiek įmonių galėtų būti priskiriama labai mažų įmonių kategorijai pagal Europos Komisijos siūlomus kriterijus, neturime. Kadangi nustatant įmonės dydį atitikti du kriterijai iš trijų, tikslesnį jų skaičių numatyti būtų labai sunku. Juridinių asmenų registro nuomone, galėtų būti apie 20 tūkst. įmonių, kurios atitiktų Europos Komisijos siūlomus kriterijus.

 

 

 Apklausoje dalyvavo 78 dalyviai, iš kurių 81 procentą sudarė įmonės (ribotos civilinės atsakomybės pelno siekiantys juridiniai asmenys, iš kurių nemažai įmonių, teikiančių apskaitos ir audito paslaugas), 10 proc. – bankai ir 9 proc. – valstybinės institucijos, t. y. ES paramos teikimą koordinuojančios institucijos, valstybės institucijos (Valstybinė mokesčių inspekcija, Statistikos departamentas), viešoji įstaiga Audito ir apskaitos tarnyba, rengianti verslo apskaitos standartus. Dauguma apklaustųjų (84 proc.) pritarė idėjai, kad turėtų būti išskirta atskira įmonių grupė – labai mažos įmonės (mikroįmonės). Atsakant į klausimą, kokių pokyčių reikėtų labai mažoms įmonėms, dažniausiai buvo siūloma supaprastinti verslo apskaitos standartų reikalavimus ir (arba) finansinių ataskaitų formas, leisti mikroįmonėms sudaryti tik balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą ir rengti aiškinamąjį raštą, nes šios finansinės ataskaitos yra reikalingiausios. Tik nedidelė apklausos dalyvių dalis (apytiksliai 9 proc.) manė, kad mikroįmones būtų galima visiškai atleisti nuo finansinių ataskaitų. Taip pat nedidelė dalis apklaustųjų (6,5 proc.) nurodė, kad labai mažoms įmonėms nereikia jokių pokyčių. Į klausimą, ar mikroįmonės, tvarkydamos buhalterinę apskaitą, galėtų nedaryti dvejybinio įrašo ir pasirinkti supaprastintą apskaitą (apskaitą, tvarkomą taikant paprastąjį įrašą), teigiamai atsakė tik 19 procentų respondentų, visų kitų nuomone, mikroįmonių buhalterinei apskaitai tvarkyti tinka tik dvejybinis įrašas.

 

 

 Apklausos dalyvių siūlomi labai mažos įmonės apibrėžimo kriterijai buvo labai įvairūs. Pasiūlymai dėl vidutinio darbuotojų skaičiaus svyravo nuo 2 iki 30 žmonių, dėl grynųjų pardavimo pajamų – nuo 100 tūkst. iki 10 mln. Lt, dėl balanse nurodytos turto sumos – nuo 200 tūkst. iki 7 mln. Lt. Apibendrinus visus apklausos dalyvių pasiūlymus, mikroįmone galima būtų laikyti tokią įmonę, kurioje dirba ne daugiau kaip 9 darbuotojai ir (arba) kurios grynosios pardavimo pajamos per metus sudaro ne daugiau kaip 2 mln. Lt, ir (arba) balanse nurodyta turto suma yra 1,7 mln. Lt.

 

 

 Didžiosios daugumos apklausoje dalyvavusiųjų nuomone, mikroįmonės turi rengti finansines ataskaitas, o tai reiškia – ir tvarkyti buhalterinę apskaitą, tačiau finansinių ataskaitų rinkinio reikalavimai turėtų būti mažesni nei kitoms įmonėms. Laikydamasi tokios nuomonės, Finansų ministerija ketina pradėti svarstymus dėl mikroįmonėms taikytinų kriterijų, dėl to, kiek sumažinti dabar galiojančius buhalterinės apskaitos, sudaromų finansinių ataskaitų ir jų viešo skelbimo reikalavimus.

 

Kalbėjosi auditorius Gintautas Deveikis