PricewaterhouseCoopers, www.pwc.lt

Pelno mokesčio įstatyme (toliau – PMĮ) pateikiamos pajamų rūšys, kurios yra laikomos mokesčio prie pajamų šaltinio objektu. Dažniausiai pasitaiko, kad išmokos į užsienį yra susijusios su gautomis paskolomis, pelno paskirstymu akcininkams iš užsienio, honorarų mokėjimais ir kitomis išmokomis.
Svarbiausias PMĮ pakeitimas, įsigaliojęs nuo 2009 m. sausio 1 d., yra susijęs su standartinio pelno mokesčio tarifo padidinimu nuo 15 proc. iki 20 proc. Dėl to padidintas pelno mokestis prie pajamų šaltinio taikomas dividendams, pajamoms už parduotą ar kitaip perleistą arba išnuomotą nekilnojamąjį turtą, pajamoms už vykdomą atlikėjų ir sporto veiklą bei papildomai metinėms išmokoms už stebėtojų tarybos narių veiklą.

Mažesnis – 10 proc. – mokesčio tarifas ir toliau taikomas honorarams, kompensacijoms už autorių ir gretutinių teisių pažeidimą bei palūkanoms, išskyrus palūkanas už Vyriausybės vertybinius popierius, palūkanas sukauptas ir išmokamas už indėlius ir subordinuotas paskolas, kurios atitinka tam tikrus kriterijus ir tas palūkanas, kurioms taikomos direktyvų ar dvigubo išvengimo sutarčių numatytos lengvatos.

Dividendams, be padidėjusio mokesčio tarifo taip pat yra numatyti dalyvavimo išimties taisyklės taikymo apribojimai, kai dividendams, išmokamiems užsienio vienetui iš pelno, kuris dėl lengvatų taikymo nebuvo apmokestintas, turi būti apmokestinamas standartinio mokesčio prie pajamų šaltinio tarifu, nepriklausomai nuo to ar 10% akcijų portfelis buvo išlaikytas 12 mėnesių ar ne.

Pagal ankstesnę tvarką pajamos už atlikėjų ir sporto veiklą, gaunamos užsienio įmonės buvo apmokestinamos be atskaitymų 10 proc. mokesčio tarifu. Nuo 2009 m. sausio 1 d. tokios pajamos apmokestinamos 20 proc. tarifu, tačiau yra numatyta galimybė perskaičiuoti mokestį ir iš pajamų atimti su jų uždirbimu susijusias išlaidas.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad visais atvejais išmokos į užsienį yra apmokestinamos tokiu pelno mokesčio tarifu, kuris yra taikomas faktišku pajamų išmokėjimo momentu, net jeigu šios išmokos yra apskaičiuotos už ankstesnius laikotarpius.

Pavyzdys:

Lietuvos įmonė 2008 m. gruodžio 16 d. pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį su užsienio bendrove, iš kurios nusipirko pastatą esantį Lietuvoje. Tos pačios dienos data buvo išrašyta sąskaita faktūra ir pasirašytas pastato priėmimo – perdavimo aktas, tačiau už Lietuvos įmonė užsienio bendrovei už pastatą sumokėjo 2009 m. sausio 8 d.

Šiuo atveju, Lietuvos įmonė turėtų atsižvelgti į išmokų mokėjimo momentą ir iš atlygio sumos išskaičiuoti bei į Lietuvos biudžetą sumokėti 20 proc. pelno mokestį prie pajamų šaltinio, nepriklausomai nuo to, kad pastato pardavimo momentu galiojo 15% mokesčio prie pajamų šaltinio tarifas.

Užsienio įmonė galėtų kreiptis į Lietuvos mokesčių administratorių dėl mokesčio perskaičiavimo ir prašyti susigrąžinti permokėtą mokesčio sumą.

Palūkanų apmokestinimas

2009 m. birželio 30 d. pasibaigė Lietuvai numatytas pereinamasis laikotarpis pagal Tarybos direktyvą 2003/48/EB dėl palūkanų gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimo taikymo atidėjimo. Todėl nuo 2009 m. liepos 1 dienos palūkanoms, išmokamoms į užsienį gali būti taikomas iki 5 proc. sumažintas pelno mokesčio prie pajamų šaltinio tarifas, jeigu palūkanos yra mokamos tarp grupės įmonių, kurios priklauso šiai grupei ne mažiau kaip du metus iki išmokų išmokėjimo.

Pavyzdys:

Lietuvos įmonė 2006 m. liepos 15 d. gavo paskolą iš savo motininės bendrovės, kuri daugiau kaip 2 metus valdo 100% šios įmonės akcijų. Paskolos sutartyje yra numatyta, kad paskola yra suteikiama 3 metams, o palūkanos bus sumokėtos paskolos grąžinimo dieną.

Grąžinant paskolą kartu su palūkanomis 2009 m. liepos 16 d., Lietuvos įmonė išskaičiavo 5 proc. mokestį prie pajamų šaltinio iš išmokamos palūkanų sumos, kadangi faktišku palūkanų išmokėjimo momentu galiojo 5 proc. mokesčio tarifas ir nepriklausomai nuo to, kad iki šiol palūkanų sąnaudos buvo apskaitomos įmonės apskaitoje.

Aukščiau minėta direktyva visiškai turėjo būti įgyvendinta Lietuvoje nuo 2011 m. liepos 1 d., kai mokestis prie pajamų šaltinio turėjo būti panaikinamas palūkanoms, mokamoms kriterijus atitinkančioms grupės įmonėms. Tačiau, 2009 m. liepos 22 d. buvo priimti PMĮ pakeitimai, kurie numato, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. bus panaikintas pelno mokestis prie pajamų šaltinio palūkanoms, mokamoms vienetams, įregistruotiems ar kitaip organizuotiems Europos ekonominės erdvės valstybėse arba valstybėse, su kuriomis yra sudarytos ir taikomos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys.

Vadinasi, įmonės, sukaupusios palūkanas anksčiau ir susitarusios su kita šalimi dėl palūkanų mokėjimo atidėjimo, turėtų galimybę jas išmokėti po 2010 m. sausio 1 dienos ir sumažinti mokestinę naštą.

Deklaravimas ir kitos prievolės

Kaip jau minėjome, prievolė išskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti mokestį tenka išmokančiai įmonei. Mokėjimai užsienio įmonėms turi būti deklaruojami specialioje deklaracijos formoje FR0313.

Išskaičiuojant ir deklaruojant mokestį prie pajamų šaltinio, svarbu atkreipti dėmesį į sutarties nuostatas dėl mokestinės naštos perkėlimo. Tais atvejais, kai sutartyje yra numatyta, kad Lietuvos įmonė privalo pervesti visą pajamų sumą užsienio įmonei ir prisiimti visų galimų mokesčių sąnaudas, tokios sąnaudos negalės būti laikomos Lietuvos įmonės leidžiamais atskaitymais.

Reikėtų nepamiršti, kad dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys (toliau – DAS) gali numatyti kai kurias apmokestinimo lengvatas atskiroms pajamų rūšims. Tais atvejais, kai dėl taikomos DAS išmokos yra neapmokestinamos arba apmokestinamos sumažintu mokesčio tarifu, įmonė turi gauti užsienio įmonės prašymą sumažinti išskaičiuojamą mokestį – FR0021 (DAS-1).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad toks prašymas dėl mokesčio sumažinimo, turi būti teikiamas tik taikant DAS numatytas lengvatas. Tais atvejais, kai sumažintas mokestis išmokoms yra taikomas dėl PMĮ numatytų lengvatų, jokių papildomų dokumentų pildyti ir teikti nereikia.

Galimi pokyčiai

2009 m. spalio 10 d. Lietuvos Seime buvo įregistruoti du PMĮ pakeitimo projektai, kuriais siūloma nuo 2010 m. sausio 1 d. grįžti prie anksčiau galiojusio 15 proc. standartinio pelno mokesčio tarifo. Tokiu atveju sumažėtų ir pelno mokestis prie pajamų šaltinio toms išmokoms, kurioms šiuo metu yra taikomas 20 proc. tarifas.

Jeigu su projekte siūlomais pakeitimais sutiks Seimas ir jį pasirašys prezidentė, įmonės turėtų įvertinti galimus pokyčius dėl tarifo sumažėjimo.