PricewaterhouseCoopers, www.pwc.lt

Pagal iki šiol galiojančią pagrindinę taisyklę paslaugos laikomos suteiktomis ten, kur yra įsikūręs jų teikėjas. Nuo 2010 m. sausio 1 d. pagrindinė taisyklė keičiasi iš esmės: paslaugos laikomos suteiktos ten, kur įsikūręs jų pirkėjas – apmokestinamasis asmuo.
Šis pasikeitimas keičia užsienio įmonėms teikiamų paslaugų, kurios buvo apmokestinamos 21 proc. ar 0 proc. tarifu, apmokestinimą. Nuo 2010 m. sausio 1 d. daugelis tokių paslaugų nėra PVM objektas Lietuvoje.

Naujoji pagrindinė taisyklė taikoma tokioms paslaugoms kaip į reklamos sąvoką nepatenkančioms rinkodaros paslaugoms, valdymo paslaugoms, kurios nepriskiriamos valdymo konsultacijoms. Ji taikoma taip pat įvairioms administracinėms paslaugoms, sandėliavimui, prekių gabenimui, ilgalaikei automobilių nuomai, atstovavimo, kilnojamųjų daiktų remonto, perdirbimo ir kitoms paslaugoms, jeigu jos teikiamos užsienio apmokestinamiesiems asmenims. Su nekilnojamuoju turtu susijusių paslaugų apmokestinimas nesikeičia.

Yra išimčių

Naujoji pagrindinė taisyklė – pirkėjo įsikūrimo vieta – netaikoma, kai paslaugos suteikiamos užsienio įmonės padaliniui Lietuvoje. Prieš taikydamas naująją pagrindinę taisyklę Lietuvos paslaugų teikėjas turės nustatyti, ar jo pirkėjas, užsienio apmokestinamasis asmuo, perka paslaugą per savo buveinę užsienyje, ar per savo padalinį Lietuvoje. Jeigu pirkėjas tokio padalinio neturi arba perka paslaugas per savo buveinę užsienyje, tuomet PVM sąskaitas faktūras už paslaugas reikės išrašyti be „lietuviško“ PVM.

Pagal naują PVM įstatymo redakciją apmokestinamuoju asmeniu yra laikomi ir asmenys, kurie ekonominės veiklos nevykdo, bet yra įsiregistravę kaip PVM mokėtojai (pavyzdžiui, valstybės įstaigos, registruotos savo šalyje kaip PVM mokėtojos tik dėl prekių iš ES įsigijimų). Lietuvos įmonės už tokiems užsienio juridiniams asmenims po 2010 m. sausio 1 d. teikiamas paslaugas turi išrašyti sąskaitas jau be PVM.

Į anksčiau minėtas aplinkybes reikėtų atsižvelgti Lietuvos bendrovėms, kurios dalyvauja konkursuose dėl paslaugų teikimo užsienio biudžetinėms ar valstybės įstaigoms. Dar prieš teikiant pasiūlymą derėtų išsiaiškinti, ar tokia įstaiga nėra įregistruota kaip PVM mokėtoja savo šalyje, ir įvertinti, ar vienodos konkurso sąlygos yra numatytos vietinėms ir užsienio įmonėms. Pardavimo PVM, pirkdamas paslaugas iš Lietuvos įmonės, turėtų apskaičiuoti ir sumokėti pats pirkėjas, jeigu jis turi PVM kodą.

Nuo 2011 m. – kitaip

Nuo 2010 m. sausio 1 d. nauja apmokestinimo tvarka taikoma ir į reklamos sąvoką nepatenkančioms rinkodaros paslaugoms. Pavyzdžiui, paslaugos, susijusios su prekių išdėstymu parduotuvėse, teikiamos užsienio įmonėms, nėra laikomos PVM objektu Lietuvoje ir pardavimo PVM turi apskaičiuoti tokių paslaugų pirkėjas.

21 proc. PVM tarifu apmokestinamos ir tokios rinkodaros paslaugos, kaip konferencijų ir seminarų organizavimas. Tokios užsienio apmokestinamiesiems asmenims teikiamos paslaugos apmokestinamos pagal anksčiau galiojusią tvarką dar metus.

Tačiau nuo 2011 m. sausio 1 d. tokių renginių organizavimas nebebus PVM objektas Lietuvoje, o „lietuvišku“ PVM bus apmokestinamos tik tokių renginių lankymo paslaugos. Taigi, nuo 2011 m. sausio 1 d. sąskaitos už bet kokio pobūdžio rinkodaros paslaugas bus išrašomos jau be PVM.

Aušra Miltenytė
UAB „PricewaterhouseCoopers“ vyresnioji mokesčių konsultantė