Kaip nie­kad gau­si šių me­tų mo­kes­čių reg­la­men­tų kai­ta į an­trą pla­ną nu­stū­mė vi­sų ki­tų tei­sės ak­tų pa­kei­ti­mus. Ga­li at­ro­dy­ti, kad jie per pra­ėju­sius me­tus be­veik ne­si­kei­tė. Ta­čiau taip nė­ra. Su­da­rius vi­sų ap­skai­tos, dar­bo tei­sės ir ki­tų įmo­nių veik­los reg­la­men­tų nau­jo­vių są­ra­šą, jis sudarytų ke­lis pus­la­pius. Straips­ny­je ap­tar­si­me 2009 m. fi­nan­si­nių ata­skai­tų ren­gi­mo ypa­tu­mus, at­si­žvelg­da­mi į reg­la­men­tų nau­jo­ves.

Trum­pa ap­skai­tos reg­la­men­tų kai­tos sta­tis­ti­ka to­kia: įsi­ga­lio­jo nau­jas 31-asis ver­slo ap­skai­tos stan­dar­tas (VAS) „At­ly­gis dar­buo­to­jams“ ir dvie­jų stan­dar­tų nau­jos re­dak­ci­jos (12 VAS „Il­ga­lai­kis ma­te­ria­lu­sis tur­tas“ ir 30 VAS „Su­si­ję as­me­nys“), dar ke­li stan­dar­tai bu­vo pa­ko­re­guo­ti. Trum­pai ap­tar­si­me kiek­vie­no šių reg­la­men­tų pa­kei­ti­mų įta­ką 2009 m. fi­nan­si­nėms ata­skai­toms.

31 VAS „At­ly­gis dar­buo­to­jams“

At­ly­giu dar­buo­to­jui, kaip tei­gia­ma 31 VAS pa­teik­ta­me api­brė­ži­me, lai­ko­mas „bet koks at­ly­gis įmo­nės dar­buo­to­jui už at­lik­tą dar­bą“. To­dėl pa­gal šio stan­dar­to nuo­sta­tas tu­rė­tu­me ap­skai­ty­ti ne tik dar­bo su­tar­ty­je nu­ma­ty­tą dar­bo už­mo­kes­tį, bet ir ki­tas jam pri­ly­gin­tas iš­mo­kas bei dar­bo įsta­ty­muo­se nu­sta­ty­tas iš­mo­kas. Tai bū­tų pats dar­bo už­mo­kes­tis (pi­ni­gi­ne ir ne­pi­ni­gi­ne for­ma) ir vi­si nuo jo ap­skai­čiuo­ja­mi mo­kes­čiai, atos­to­gi­niai, pre­mi­jos, darb­da­vio mo­ka­mos li­gos ir ki­tos pa­šal­pos, prie­mo­kos už virš­va­lan­džius, kenks­min­gas dar­bo są­ly­gas, dien­pi­ni­giai, iš­ei­ti­nės iš­mo­kos, dar­buo­to­jams ne­mo­ka­mai duo­da­mos pre­kės ar pa­slau­gos ir kt.

31 VAS su­kon­kre­ti­no vie­no pa­grin­di­nių ben­drų­jų ap­skai­tos prin­ci­pų – kau­pi­mo prin­ci­po– tai­ky­mą ap­skai­tant įvai­rio­mis for­mo­mis gau­na­mą at­ly­gį. Kau­pi­mo prin­ci­pas nu­ro­do, kad pa­tir­tos iš­lai­dos tu­ri bū­ti pri­pa­žįs­ta­mos są­nau­do­mis tą ata­skai­ti­nį lai­ko­tar­pį, kad jos už­dir­ba pa­ja­mų. Iš­lai­dos, ku­rių ne­įma­no­ma tie­sio­giai su­sie­ti su už­dirb­to­mis kon­kre­čio­mis pa­ja­mo­mis ir ku­rios at­ei­nan­čiais ata­skai­ti­niais lai­ko­tar­piais ne­duos pa­ja­mų, taip pat iš kar­to pri­pa­žįs­ta­mos są­nau­do­mis.

Pa­grin­di­nės at­ly­gio for­mos– dar­bo su­tar­ty­je nu­ma­ty­to dar­bo už­mo­kes­čio – at­žvil­giu nau­ja­me stan­dar­te jo­kių nau­jo­vių nė­ra. At­ly­gi­ni­mą pri­pa­žįs­ta­me to mė­ne­sio, ku­rį fak­tiš­kai bu­vo at­lik­ti dar­bai ir už ku­rį mo­ka­mas mi­nė­tas at­ly­gis, są­nau­do­mis, ne­svar­bu, ar at­ly­gis mo­ka­mas pi­ni­gais ar ki­tu tur­tu (pa­slau­go­mis).

Nau­jo­vių tu­rė­tų at­si­ras­ti toms įmo­nėms, ku­rios iki šiol atos­to­gi­nių są­nau­das pri­pa­žin­da­vo jų ap­skai­čia­vi­mo mo­men­tu.

Stan­dar­te aiš­kiai pa­sa­ky­ta, kad atos­to­gi­nių są­nau­dos tu­ri bū­ti pri­pa­žįs­ta­mos tą ata­skai­ti­nį lai­ko­tar­pį, ka­da at­lie­ka­mas dar­bas, su­tei­kian­tis tei­sę į atos­to­gas ir kar­tu – į atos­to­gi­nius, bet ne ta­da, kai dar­buo­to­jas gau­na šią iš­mo­ką ei­da­mas atos­to­gau­ti. Toks rei­ka­la­vi­mas eg­zis­ta­vo vi­są lai­ką. Jis ky­la iš mi­nė­to kau­pi­mo prin­ci­po. Ta­čiau iki šiol nė vie­na­me VAS tai ne­bu­vo aiš­kiai pa­sa­ky­ta.

Su­da­ry­da­mi kau­pi­mus atos­to­gi­niams, į jų su­mą tu­rė­tu­me įskai­čiuo­ti ne tik pa­tį dar­bo už­mo­kes­tį, bet ir so­cia­li­nio drau­di­mo įmo­kas. Kau­pi­mai įmo­koms į Ga­ran­ti­nį fon­dą daž­niau­siai ne­su­da­ro­mi dėl su­mų ne­reikš­min­gu­mo. Pa­žy­mė­ti­na, kad pa­gal Pel­no mo­kes­čio įsta­ty­mą kau­pi­mų atos­to­gi­niams su­mas jų ap­skai­čia­vi­mo me­tu ga­li­ma pri­skir­ti lei­džia­miems at­skai­ty­mams, jei­gu šie kau­pi­mai ap­skai­čiuo­ja­mi kiek­vie­nam dar­buo­to­jui at­ski­rai. Pel­no mo­kes­čio ap­skai­čia­vi­mo tiks­lais kau­pi­mų so­cia­li­nio drau­di­mo įmo­koms są­nau­dos bus pri­skir­tos lei­džia­miems at­skai­ty­mams tą mo­kes­ti­nį lai­ko­tar­pį, ka­da dar­buo­to­jui fak­tiš­kai bus iš­mo­kė­ti atos­to­gi­niai.

Įmo­nėms, ku­rios iki šiol ne­su­da­ri­nė­jo atos­to­gi­nių kau­pi­mų ir nuo 2009 m. nu­spręs tai da­ry­ti, šis pa­kei­ti­mas lai­ky­ti­nas ap­skai­tos po­li­ti­kos kei­ti­mu. Su­da­rant atos­to­gi­nių kau­pi­mus ne­pa­nau­do­toms atos­to­goms, tai­ko­mas ret­ros­pek­ty­vi­nis bū­das.

Ki­ta ga­li­ma nau­jo­vė – pre­mi­jų ap­skai­ta. Jei­gu pre­mi­jų sky­ri­mo tvar­ka įmo­nė­je ne­nu­sta­ty­ta ir jos ski­ria­mos at­si­tik­ti­nai, kaip pa­pil­do­mas ska­ti­ni­mas už ini­cia­ty­vą, ge­rą dar­bą ar ju­bi­lie­jaus pro­ga, to­kios pre­mi­jos tu­ri bū­ti pri­pa­žįs­ta­mos są­nau­do­mis ati­tin­ka­mu va­do­vo įsa­ky­mu. Jei­gu pre­mi­jos yra ski­ria­mos už ge­rus tam tik­ro lai­ko­tar­pio veik­los re­zul­ta­tus, jos tu­rė­tų bū­ti pri­pa­žin­tos to ata­skai­ti­nio lai­ko­tar­pio, už ku­rio veik­los re­zul­ta­tus ski­ria­mos, są­nau­do­mis. Ši tai­syk­lė ypač svar­bi va­di­na­mo­sioms me­ti­nėms pre­mi­joms, ku­rios ski­ria­mos už me­tų re­zul­ta­tus. Jų su­ma nu­sta­to­ma jau pa­si­bai­gus me­tams, to­dėl jos daž­nai pri­pa­žįs­ta­mos jau nau­jo ata­skai­ti­nio lai­ko­tar­pio są­nau­do­mis. Ta­čiau 31 VAS 23 punk­tas skel­bia, kad „įmo­nė tu­ri pri­pa­žin­ti pre­mi­jų ar ki­tų prie­dų ir prie­mo­kų są­nau­das ir įsi­pa­rei­go­ji­mą, jei ji tu­ri tei­si­nį įsi­pa­rei­go­ji­mą ar ne­at­šau­kia­mą pa­si­ža­dė­ji­mą skir­ti to­kį at­ly­gį dar­buo­to­jui ir ga­li šį įsi­pa­rei­go­ji­mą pa­ti­ki­mai įver­tin­ti“.

Tei­si­niu įsi­pa­rei­go­ji­mu ar ne­at­šau­kia­mu pa­si­ža­dė­ji­mu va­di­na­mos dar­bo ar ko­lek­ty­vi­nių su­tar­čių nuo­sta­tos, taip pat dar­buo­to­jų pre­mi­ja­vi­mo tvar­ka ir net įmo­nės tra­di­ci­ja (va­di­na­ma­sis try­lik­ta­sis at­ly­gi­ni­mas), lei­džian­ti ti­kė­tis tam tik­rų pa­pil­do­mų iš­mo­kų me­tams pa­si­bai­gus. Dar vie­na pre­mi­jų są­nau­doms pri­pa­žin­ti rei­ka­lin­ga są­ly­ga – ga­li­my­bė iki fi­nan­si­nių ata­skai­tų pa­ren­gi­mo mo­men­to pa­ti­ki­mai įver­tin­ti tų pre­mi­jų su­mą. Jei­gu ski­ria­mas pre­mi­jas pa­tvir­ti­nan­čiuo­se do­ku­men­tuo­se (pa­vyz­džiui, va­do­vo įsa­ky­me) nu­ro­dy­ta, kad pre­mi­jos ski­ria­mos už pra­ei­tų me­tų re­zul­ta­tus, tei­sin­giau­sia to­kias pre­mi­jas pri­pa­žin­ti pra­ei­tų me­tų są­nau­do­mis. Ta­čiau kar­tais su me­tų re­zul­ta­tais ne­sie­ja­mas sau­sio–­ko­vo mė­ne­siais pa­skir­tas pre­mi­jas taip pat tei­sin­giau pri­pa­žin­ti pra­ėju­sio lai­ko­tar­pio są­nau­do­mis.

Tar­ki­me, 2010 me­tų ko­vo 3d. įmo­nės va­do­vo įsa­ky­mu kai ku­riems dar­buo­to­jams pa­skir­tos pre­mi­jos. 2009 m. fi­nan­si­nių ata­skai­tų rin­ki­nys dar ne­su­da­ry­tas. Spren­di­mas, ku­rių me­tų są­nau­doms rei­kia pri­skir­ti šią su­mą, pri­klau­so nuo to, ar 2009 m. gruo­džio 31 d. eg­zis­ta­vo tei­si­nis įsi­pa­rei­go­ji­mas ar­ba ne­at­šau­kia­mas pa­si­ža­dė­ji­mas skir­ti to­kią pre­mi­ją. Jei­gu šio­je įmo­nė­je įpras­ta kiek­vie­no ket­vir­čio, pus­me­čio, me­tų ar ki­to tar­pi­nio lai­ko­tar­pio pa­bai­go­je pa­ska­tin­ti ge­riau­siai dir­bu­sius dar­buo­to­jus, tuo­met šią ko­vo mė­ne­sį pa­skir­tą pre­mi­ją tu­rė­tu­me įskai­čiuo­ti į pra­ėju­sio lai­ko­tar­pio są­nau­das. Ana­lo­giš­kai tu­rė­tu­me elg­tis, jei­gu to­kių pre­mi­jų sky­ri­mas bū­tų nu­ma­ty­tas ko­kiuo­se nors įmo­nės veik­los do­ku­men­tuo­se. Fak­tas, kad gruo­džio 31d. dar ne­ži­no­ma pre­mi­jų su­ma, ne­svar­bus. Už­ten­ka, jei­gu pre­mi­jų su­mą ga­li­ma pa­ti­ki­mai įver­tin­ti iki me­ti­nių fi­nan­si­nių ata­skai­tų su­da­ry­mo. Ši są­ly­ga ten­ki­na­ma, jei­gu pre­mi­jos pa­ski­ria­mos iki fi­nan­si­nių ata­skai­tų su­da­ry­mo die­nos. Ko­vo 3 d. pa­skir­tą pre­mi­ją tu­rė­tu­me pri­skir­ti jau nau­jo ata­skai­ti­nio lai­ko­tar­pio są­nau­doms tuo­met, jei­gu šios pre­mi­jos sky­ri­mo prie­žas­ties ne­ga­li­ma aiš­kiai su­sie­ti su pa­ska­tin­tų dar­buo­to­jų 2009 me­tų dar­bo re­zul­ta­tais.

Nau­jo­vės ga­li­mos ir įmo­kų pa­gal in­ves­ti­ci­nio gy­vy­bės drau­di­mo su­tar­tis ap­skai­to­je. Ka­dan­gi ap­skai­čiuo­jant pel­no mo­kes­tį, ne­svar­bu ko­kia drau­di­mo rū­šis, vi­sos drau­di­mo įmo­kos pri­ski­ria­mos lei­džia­miems at­skai­ty­mams (ne­bent bū­tų drau­džia­mas ne įmo­nės dar­buo­to­jas), su­da­riu­sie­ji in­ves­ti­ci­nio gy­vy­bės drau­di­mo su­tar­tis daž­nai įmo­kas pa­gal jas fi­nan­si­nė­je ap­skai­to­je taip pat iš kar­to pri­pa­žin­da­vo są­nau­do­mis. Ta­čiau jų ap­skai­ta pri­klau­so nuo to, kas pa­gal šias su­tar­tis yra nau­dos ga­vė­jas.

Jei­gu nau­dos ga­vė­jas yra dar­buo­to­jas, tai įmo­nės su­mo­kė­tos su­mos ir fi­nan­si­nė­je ap­skai­to­je iš kar­to pri­pa­žįs­ta­mos ata­skai­ti­nio lai­ko­tar­pio są­nau­do­mis. Jei nau­dos ga­vė­jas yra darb­da­vys, ata­skai­ti­nio lai­ko­tar­pio są­nau­doms tu­rė­tu­me pri­skir­ti ne vi­sas su­mo­kė­tas įmo­kas.

In­ves­ti­ci­nio gy­vy­bės drau­di­mo ypa­tu­mas tas, kad jis ap­ima du skir­tin­gus san­do­rius – as­mens gy­vy­bės (kar­tais ir svei­ka­tos) drau­di­mą ir in­ves­ta­vi­mą. To­dėl ir drau­di­mo įmo­kos su­si­de­da iš ke­lių ele­men­tų: ri­zi­kos drau­di­mo mo­kes­čio, ad­mi­nist­ra­ci­nių mo­kes­čių ir in­ves­tuo­ja­mos da­lies. Įmo­kos da­lis, skir­ta ri­zi­kos drau­di­mo ir su­tar­ties ad­mi­nist­ra­vi­mo mo­kes­čiams, lai­ko­ma ata­skai­ti­nio lai­ko­tar­pio są­nau­do­mis, o in­ves­tuo­ti skir­ta įmo­kos da­lis – fi­nan­si­niu tur­tu. Šių in­ves­ti­ci­jų grą­ža lai­ky­ti­na ata­skai­ti­nio lai­ko­tar­pio fi­nan­si­nės ir in­ves­ti­ci­nės veik­los pa­ja­mo­mis ar­ba są­nau­do­mis. To­kia ap­skai­tos tvar­ka nė­ra nau­ja, ji iš­plau­kia iš 18 VAS „Fi­nan­si­nis tur­tas ir fi­nan­si­niai įsi­pa­rei­go­ji­mai“ nuo­sta­tų. 31 VAS tai tik su­kon­kre­ti­no.

Įmo­nės, ku­rios iki šiol in­ves­ti­ci­nio gy­vy­bės drau­di­mo su­tar­čių įmo­kas ap­skai­tė ki­taip ir da­bar per­eis prie fi­nan­si­nio tur­to for­ma­vi­mo, šį pa­kei­ti­mą tu­rė­tų lai­ky­ti ap­skai­tos po­li­ti­kos kei­ti­mu. Fi­nan­si­nė­se ata­skai­to­se tai ro­do­ma ret­ros­pek­ty­vi­niu bū­du. Tai reiš­kia, kad nuo anks­tes­nių­jų me­tų įmo­kų rei­kė­tų at­skir­ti in­ves­tuoti skir­tą da­lį ir ją per­kel­ti į il­ga­lai­kio fi­nan­si­nio tur­to straips­nius. Dėl to pa­di­dės pra­ei­tų lai­ko­tar­pių ne­pa­skirs­ty­ta­sis pel­nas. Be to, rei­kės pri­pa­žin­ti in­ves­ta­vi­mo re­zul­ta­tą. Jo su­ma bus ko­re­guo­ja­mos ati­tin­ka­mų anks­tes­nių­jų lai­ko­tar­pių ne­pa­skirs­ty­to­jo pel­no (nuos­to­lių) są­skai­tos.

12 VAS „Il­ga­lai­kis

ma­te­ria­lu­sis tur­tas“

Nuo 2009 m. įsi­ga­lio­jo nau­ja 12 VAS re­dak­ci­ja. Vie­nas svar­bes­nių pa­kei­ti­mų, ga­lin­čių pa­da­ry­ti įta­ką kai ku­rių įmo­nių fi­nan­si­nių ata­skai­tų duo­me­nims, – iš­brauk­tas są­ra­šas at­ve­jų, kai ne­rei­kia skai­čiuo­ti tur­to nu­si­dė­vė­ji­mo. Ki­taip ta­riant, nuo šiol fi­nan­si­nė­je ap­skai­to­je teks nu­dė­vė­ti vi­są il­ga­lai­kį ma­te­ria­lų­jį tur­tą, iš­sky­rus tą, ku­ris dar ne­pra­dė­tas eks­plo­a­tuo­ti. To­dėl nuo 2009 m. rei­kia pra­dė­ti skai­čiuo­ti bib­lio­te­kų fon­dų, me­no kū­ri­nių, mu­zie­jų eks­po­na­tų, į kul­tū­ros ver­ty­bių re­gist­rą įtrauk­to il­ga­lai­kio ma­te­ria­lio­jo tur­to, už­kon­ser­vuo­to tur­to nu­si­dė­vė­ji­mą.Įmo­nės pa­čios tu­ri nu­sta­ty­ti to­kio tur­to nu­si­dė­vė­ji­mo nor­ma­ty­vą. Šis pa­kei­ti­mas lai­ky­ti­nas ap­skai­tos po­li­ti­kos kei­ti­mu.

Įmo­nės, ku­rios tu­rė­jo to­kio tur­to ir iki šiol jo ne­nu­dė­vė­jo, da­bar tu­rės ne tik pra­dė­ti skai­čiuo­ti jo nu­si­dė­vė­ji­mą, bet ir tai­ky­da­mos ret­ros­pek­ty­vi­nį bū­dą nu­ra­šy­ti pra­ei­tiems lai­ko­tar­piams ten­kan­čią nu­si­dė­vė­ji­mo su­mą.

Ki­ta svar­bi su fi­nan­si­nių ata­skai­tų ren­gi­mu su­si­ju­si nau­jo­vė ta, kad at­si­ra­do rei­ka­la­vi­mas ne re­čiau kaip kar­tą per me­tus (prieš me­ti­nių fi­nan­si­nių ata­skai­tų rin­ki­nio su­da­ry­mą) per­žiū­rė­ti kiek­vie­no tur­to vie­ne­to nu­si­dė­vė­ji­mo ap­skai­čia­vi­mo me­to­dą, tur­to lik­vi­da­ci­nę ver­tę ir nau­din­go tar­na­vi­mo lai­ką (nu­si­dė­vė­ji­mo nor­ma­ty­vą). Ka­dan­gi kiek­vie­na at­lie­ka­ma ap­skai­tos pro­ce­dū­ra tu­ri bū­ti do­ku­men­tuo­ta, to­kio rei­ka­la­vi­mo at­si­ra­di­mas reiš­kia, kad kiek­vie­nais me­tais bū­ti­na su­ra­šy­ti do­ku­men­tą (pa­vyz­džiui, ak­tą ar pa­žy­mą), ku­ria­me bū­tų iš­var­dy­ti tur­to ob­jek­tai, ku­rių nu­si­dė­vė­ji­mo re­a­lu­mas bu­vo tik­rin­tas, ir pa­teik­ti šio tik­ri­ni­mo re­zul­ta­tai. Pro­ce­dū­ra pri­va­lo­ma vi­soms įmo­nėms, o do­ku­men­tas yra bū­ti­nas, ne­svar­bu ko­kie to­kio tik­ri­ni­mo re­zul­ta­tai. Aiš­ku, jei­gu įmo­nės fi­nan­si­nių ata­skai­tų au­di­tas ne­at­lie­ka­mas, nie­kas ne­pa­si­do­mės, ar pro­ce­dū­ra at­lik­ta.

Jei tik­ri­nant tur­to būk­lę nu­sta­to­ma, kad tai­ko­mas tur­to nu­si­dė­vė­ji­mo nor­ma­ty­vas, nu­si­dė­vė­ji­mo bū­das ar­ba lik­vi­da­ci­nė ver­tė yra ne­tei­sin­gi, šie dy­džiai tu­ri bū­ti pa­tiks­lin­ti. Ka­dan­gi jie pri­ski­ria­mi ap­skai­ti­nių įver­ti­ni­mų ka­te­go­ri­jai, to­kie tiks­li­ni­mai tu­rė­tų bū­ti at­vaiz­duo­ja­mi per­spek­ty­vi­niu bū­du – ne­ko­re­guo­jant pra­ei­tų lai­ko­tar­pių duo­me­nų.

Dar vie­na nau­jo­vė – pa­tvir­tin­ti il­ga­lai­kiu ma­te­ria­liuo­ju tur­tu lai­ky­to tur­to per­kla­si­fi­ka­vi­mo į trum­pa­lai­kį kri­te­ri­jai. Kol šių kri­te­ri­jų ne­bu­vo, vie­nin­te­lė są­ly­ga, le­mian­ti kon­kre­taus tur­to ob­jek­to pri­sky­ri­mą il­ga­lai­kiam ar trum­pa­lai­kiam, bu­vo pla­nuo­ja­mas tur­to nau­do­ji­mo lai­ko­tar­pis. Jei­gu koks nors iki tol il­ga­lai­kiam ma­te­ria­lia­jam tur­tui pri­skir­tas ob­jek­tas tap­da­vo ne­rei­ka­lin­gas, jis au­to­ma­tiš­kai bū­da­vo per­kla­si­fi­kuo­ja­mas į trum­pa­lai­kį, ne­pai­sant to, kad ne vi­sa­da to­kį ne­rei­ka­lin­gą tur­tą bū­da­vo įma­no­ma par­duo­ti ar ki­taip su­nau­do­ti. Vie­na daž­niau­sių są­mo­nin­go tur­to per­kla­si­fi­ka­vi­mo jo ne­nu­ra­šant prie­žas­čių – sie­kis iš­veng­ti ata­skai­ti­nio lai­ko­tar­pio re­zul­ta­tų pa­blo­gė­ji­mo. At­si­ra­dus tur­to per­kla­si­fi­ka­vi­mo kri­te­ri­jams, trum­pa­lai­kiam tur­tui ga­lė­si­me pri­skir­ti tik tuos iki šiol IMT lai­ky­tus ob­jek­tus, ku­riuos re­a­liai įma­no­ma par­duo­ti per 12 mė­ne­sių. Jei­gu nau­do­to IMT ne­įma­no­ma per­leis­ti (pa­vyz­džiui, dėl to, kad jis su­ge­dęs), jį rei­kia nu­ra­šy­ti į ata­skai­ti­nio lai­ko­tar­pio są­nau­das. Per­kla­si­fi­kuo­tas į at­sar­gas bu­vęs IMT to­liau ap­skai­to­mas jo li­ku­ti­ne ver­te, ta­čiau šiam tu­rtui, kaip ir ki­toms at­sar­goms, tai­ko­mas rei­ka­la­vi­mas, kad ba­lan­se jis tu­ri bū­ti pa­ro­dy­tas gry­ną­ja ga­li­mo re­a­li­za­vi­mo ver­te, jei­gu ji yra ma­žes­nė už to tur­to ap­skai­ti­nę ver­tę. Tai reiš­kia, kad, jei­gu į at­sar­gas per­kla­si­fi­kuo­tą tur­tą įma­no­ma par­duo­ti tik kaip ant­ri­nes ža­lia­vas, ba­lan­se jis tu­ri bū­ti nu­kai­no­tas iki to­kių ant­ri­nių ža­lia­vų su­pir­ki­mo kai­nos.

Ki­ti 12 VAS pa­kei­ti­mai svar­būs ūki­nių ope­ra­ci­jų pir­mi­nio re­gist­ra­vi­mo me­tu (pa­vyz­džiui, pa­keis­ta ne­mo­ka­mai gau­to ir iš­mai­ny­to tur­to įsi­gi­ji­mo sa­vi­kai­nos nu­sta­ty­mo tvar­ka) ir fi­nan­si­nių ata­skai­tų duo­me­nims ne­tu­rė­tų da­ry­ti tie­sio­gi­nio po­vei­kio.

30 VAS „Su­si­ję as­me­nys“

Nuo 2009 m. įsi­ga­lio­jo nau­ja 30 VAS re­dak­ci­ja. Šis stan­dar­tas iš­li­ko pri­va­lo­mas tik ne­su­trum­pin­tą fi­nan­si­nių ata­skai­tų va­rian­tą su­da­ran­čioms įmo­nėms. Es­mi­nis pa­si­kei­ti­mas – pra­plės­tas jo tai­ky­mo ob­jek­tas. Pa­gal nau­ją­ją stan­dar­to re­dak­ci­ją ar­ti­mai­siais šei­mos na­riais lai­ko­mi šie as­me­nys: su­tuok­ti­nis, as­muo, su ku­riuo re­gist­ruo­ta part­ne­rys­tė (to­liau – su­gy­ven­ti­nis), tė­vai, bro­liai, se­se­rys, se­ne­liai, vai­kai­čiai, vai­kai ir vai­kų su­tuok­ti­niai, vai­kų su­gy­ven­ti­niai. Taip pat rei­ka­lau­ja­ma apie su­si­ju­sius as­me­nis at­skleis­ti dau­giau in­for­ma­ci­jos aiš­ki­na­ma­ja­me raš­te.

14 VAS „In­ves­ti­ci­jos

į aso­ci­juo­tą­sias įmo­nes“

Svar­biau­sias nuo 2009 m. įsi­ga­lio­jęs pa­kei­ti­mas tas: in­ves­ti­ci­joms į aso­ci­juo­tą­sias įmo­nes ap­skai­ty­ti nuo­sa­vy­bės me­to­das tai­ko­mas tik su­da­rant kon­so­li­duo­tą­sias fi­nan­si­nes ata­skai­tas. Jei­gu aso­ci­juo­tų­jų įmo­nių fi­nan­si­nių ata­skai­tų duo­me­nys in­ves­tuo­to­jui yra reikš­min­gi, lei­džia­ma jo ne­kon­so­li­duo­tų­jų fi­nan­si­nių ata­skai­tų aiš­ki­na­ma­ja­me raš­te in­ves­ti­ci­jas į to­kias aso­ci­juo­tą­sias įmo­nes ro­dy­ti nuo­sa­vy­bės me­to­du. Pri­min­si­me, kad nuo­sta­tos dėl nuo­sa­vy­bės me­to­do tai­ky­mo kei­tė­si jau ne vie­ną kar­tą. Pra­džio­je šį me­to­dą rei­ka­lau­ta tai­ky­ti pa­ro­dant in­ves­ti­ci­jas į aso­ci­juo­tą­sias įmo­nes tiek kon­so­li­duo­to­sio­se, tiek ne­kon­so­li­duo­to­sio­se fi­nan­si­nė­se ata­skai­to­se. Iš­im­tis bu­vo nu­ma­ty­ta tik tais at­ve­jais, kai aso­ci­juo­tų­jų ar duk­te­ri­nių įmo­nių veik­lai bu­vo tai­ko­mi reikš­min­gi ap­ri­bo­ji­mai. Vė­liau įmo­nės, ku­rioms bu­vo nu­sta­ty­ta prie­vo­lė su­da­ry­ti kon­so­li­duo­tą­sias fi­nan­si­nes ata­skai­tas, sa­vo ne­kon­so­li­duo­to­sio­se ata­skai­to­se in­ves­ti­ci­jas į aso­ci­juo­tą­sias ir duk­te­ri­nes įmo­nes ga­lė­jo pa­ro­dy­ti ar­ba nuo­sa­vy­bės, ar­ba sa­vi­kai­nos me­to­du.

Įmo­nės, ku­rios iki šiol sa­vo ne­kon­so­li­duo­to­sio­se fi­nan­si­nė­se ata­skai­to­se in­ves­ti­ci­jas į aso­ci­juo­tą­sias ir duk­te­ri­nes įmo­nes ro­dė nuo­sa­vy­bės me­to­du, 2009 me­tais pri­va­lės jas pa­ro­dy­ti sa­vi­kai­nos me­to­du. Tai lai­ko­ma ap­skai­tos po­li­ti­kos kei­ti­mu. Anks­tes­niais me­tais pri­pa­žin­tus ver­tės po­ky­čius, at­si­žvel­giant į aso­ci­juo­tų­jų ar duk­te­ri­nių įmo­nių veik­los re­zul­ta­tus, da­bar teks nu­ra­šy­ti tai­kant ret­ros­pek­ty­vi­nį me­to­dą. Taip pat rei­kės pri­pa­žin­ti anks­tes­niais lai­ko­tar­piais gau­tų di­vi­den­dų pa­ja­mas.

Šiek tiek kei­tė­si in­for­ma­ci­jos at­sklei­di­mo aiš­ki­na­ma­ja­me raš­te rei­ka­la­vi­mai. Ta­čiau jie svar­būs tik toms įmo­nėms, ku­rios nu­spręs in­ves­ti­ci­jas į aso­ci­juo­tą­sias įmo­nes aiš­ki­na­ma­ja­me raš­te pa­ro­dy­ti nuo­sa­vy­bės me­to­du.

15 VAS „Kon­so­li­duo­to­sios fi­nan­si­nės ata­skai­tos
ir in­ves­ti­ci­jos
į duk­te­ri­nes įmo­nes“

At­si­sa­ky­ta rei­ka­la­vi­mo in­ves­ti­ci­jas į duk­te­ri­nes įmo­nes ne­kon­so­li­duo­to­sio­se ata­skai­to­se pa­ro­dy­ti nuo­sa­vy­bės me­to­du. Joms tai­ky­ti­nas sa­vi­kai­nos me­to­das. Įmo­nėms, ku­rios tai­kė nuo­sa­vy­bės me­to­dą, šis pa­kei­ti­mas lai­ky­ti­nas ap­skai­tos po­li­ti­kos kei­ti­mu.

Pa­keis­tos kon­so­li­duo­tų­jų fi­nan­si­nių ata­skai­tų for­mos. Dau­gu­ma pa­kei­ti­mų yra re­dak­ci­nio po­bū­džio. Svar­biau­sias – ma­žu­mos da­lis, iki šiol bu­vu­si kaip tar­pi­nis straips­nis tarp nuo­sa­vo ka­pi­ta­lo ir įsi­pa­rei­go­ji­mų, pri­skir­ta nuo­sa­vam ka­pi­ta­lui. Pa­žy­mė­ti­na, kad pa­sau­ly­je nė­ra vie­nin­gos nuo­mo­nės, ko­kiai ka­te­go­ri­jai rei­kė­tų pri­skir­ti ma­žu­mos da­lį. Pa­pras­tai ji ro­do­ma ar­ba kaip nuo­sa­vo ka­pi­ta­lo, ar­ba kaip įsi­pa­rei­go­ji­mų su­de­da­mo­ji da­lis, ar­ba kaip tar­pi­nis straips­nis tarp nuo­sa­vo ka­pi­ta­lo ir įsi­pa­rei­go­ji­mų.

Įmo­nėms šis pa­kei­ti­mas taip pat lai­ky­ti­nas ap­skai­tos po­li­ti­kos kei­ti­mu ir jam tai­ky­ti­nas ret­ros­pek­ty­vi­nis bū­das. Ta­čiau jo at­vaiz­da­vi­mas 2009 m. kon­so­li­duo­ta­ja­me ba­lan­se žy­miai pa­pras­tes­nis nei, tar­ki­me, per­ėji­mas nuo nuo­sa­vy­bės me­to­do prie sa­vi­kai­nos. Ret­ros­pek­ty­vi­nis bū­das reikš tai, kad, į nau­ją ba­lan­so for­mą su­ra­šant ly­gi­na­mą­ją in­for­ma­ci­ją (2008 m. duo­me­nis), jie bus šiek tiek ki­taip su­kla­si­fi­kuo­ti – ma­žu­mos da­lis at­si­durs nuo­sa­vo ka­pi­ta­lo su­dė­ty­je. Pa­čių duo­me­nų per­skai­čiuo­ti ne­rei­kės.

Taip pat bu­vo pa­keis­tas 2VAS „Nu­oma, li­zin­gas (fi­nan­si­nė nu­oma) ir pa­nau­da“, ta­čiau tie pa­kei­ti­mai yra tik re­dak­ci­nio po­bū­džio. Tie­są sa­kant, bent jau man anks­tes­nės for­mu­luo­tės bu­vo aiš­kes­nės ir tei­sin­ges­nės. Pa­kei­ti­mai ne­da­ro įta­kos 2009 m. fi­nan­si­nių ata­skai­tų duo­me­nims.

Ki­tų reg­la­men­tų

pa­kei­ti­mai

Ki­tų reg­la­men­tų pa­kei­ti­mai ne­da­ro tie­sio­gi­nės įta­kos fi­nan­si­nių ata­skai­tų su­da­ry­mui ir jų duo­me­nims. Svar­bes­niems pa­kei­ti­mams ga­li­ma pri­skir­ti LR Vy­riau­sy­bės 2000 m. va­sa­rio 17 d. nu­ta­ri­mo Nr. 179 „Dėl Ka­sos dar­bo or­ga­ni­za­vi­mo ir ka­sos ope­ra­ci­jų at­li­ki­mo tai­syk­lių pa­tvir­ti­ni­mo“ pa­kei­ti­mą: at­si­ra­do rei­ka­la­vi­mas, kad at­skai­tin­gi as­me­nys tu­ri at­si­skai­ty­ti su įmo­nės bu­hal­te­ri­ja ne re­čiau kaip kar­tą per mė­ne­sį. Ten­ka pri­pa­žin­ti, kad dau­gu­ma įmo­nių ir iki šiol taip ir elg­da­vo­si. Ki­tas pa­kei­ti­mas su­si­jęs su elek­tro­ni­nių ka­sos apa­ra­tų nau­do­ji­mu. Šiek tiek pa­ko­re­guo­tas są­ra­šas at­ve­jų, ka­da šie ka­sos apa­ra­tai yra pri­va­lo­mi. Taip pat VMI vir­šininko įsa­ky­mu „Dėl Pre­kybos ir pa­slau­gų tei­ki­mo au­to­ma­tų nau­do­ji­mo ir įplau­kų, gau­tų ir šių au­to­ma­tų, ap­skai­tos tai­syk­lių pa­tvir­ti­nimo“ (20090312 Nr.VA-24) nu­sta­ty­ti pre­ky­bos ar pa­slau­gų tei­ki­mo au­to­ma­tų įren­gi­mo, nau­do­ji­mo ir iš šių au­to­ma­tų gau­tų įplau­kų ap­skai­tos rei­ka­la­vi­mai. Pre­ky­bos au­to­ma­tas nau­do­ja­mas ko­mer­ci­nę ūki­nę veik­lą vyk­dan­čių ju­ri­di­nių ar fi­zi­nių as­me­nų pre­kėms ar pa­slau­goms par­duo­ti ar­ba pre­kėms iš fi­zi­nių ar ju­ri­di­nių as­me­nų su­pirk­ti ir jų par­da­vi­mo įplau­koms ar su­pir­ki­mo iš­lai­doms ap­skai­ty­ti (re­gist­ruo­ti). Pre­ky­bos au­to­ma­tų nau­do­to­jas vi­sas iš pre­ky­bos au­to­ma­tų gau­tas įplau­kas tu­ri už­re­gist­ruo­ti Pre­ky­bos ar pa­slau­gų tei­ki­mo au­to­ma­tų įplau­kų ap­skai­tos re­gist­re.

Api­ben­dri­nus 2009 m. reg­la­men­tų pa­kei­ti­mus ga­li­ma kon­sta­tuo­ti, kad su svar­bes­niais pa­kei­ti­mais, reng­da­mos 2009 m. fi­nan­si­nes ata­skai­tas, su­si­durs tik ne­dau­ge­lis įmo­nių. Per še­še­rius ver­slo ap­skai­tos stan­dar­tų tai­ky­mo me­tus fi­nan­si­nių ata­skai­tų ren­gi­mo tvar­ka jau su­si­for­ma­vo ir kas­me­ti­niai jos pa­kei­ti­mai tam­pa ne to­kie svar­būs. Tar­ki­me, ne­se­niai pa­skelb­ta 18 VAS „Fi­nan­si­nis tur­tas ir fi­nan­si­niai įsi­pa­rei­go­ji­mai“ nau­ja re­dak­ci­ja, ku­ri įsi­ga­lios nuo 2010 me­tų, taip pat ne­at­neš jo­kių es­mi­nių per­mai­nų.

Auditorius

Gintautas Deveikis

UAB „Pačiolis“