Pagal GPMĮ nuostatas gautas turtas ar paslauga gali būti pripažinta pajamomis, gautomis natūra, jeigu:

— turto ar paslaugų davėjo ir naudos gavėjo tarpusavio santykiai yra pagrįsti siekimu duoti (gauti) ekonominę naudą ir
— naudos davėjas siekia duoti naudą konkrečiam gyventojui
— siekis duoti (gauti)  naudą yra kilęs dėl tam tikrų interesų ar sandorių įtakos.

Taigi, jeigu tenkinamos nurodytos sąlygos ir lengvatinės prekių (produkcijos) ar paslaugų įsigijimo sąlygos nustatytos tik konkretiems darbuotojams, ir tų prekių ar paslaugų tokiomis palankiomis sąlygomis jie negalėtų įsigyti niekur kitur (specialiosios nuolaidos), gauta nauda pripažįstama pajamomis, gautomis natūra. Kai gyventojo darbdavys sudaro specialias sąlygas tik darbuotojams įsigyti prekes ar paslaugas pigiau nei rinkos kaina, darbuotojo pajamos, gautos natūra, įvertinamos pagal tų prekių ar paslaugų tikrąją rinkos kainą. Tikrąja rinkos kaina pateiktu atveju gali būti laikoma prekės ar paslaugos  kaina, už kurią prekybos įmonėje ją gali įsigyti asmuo, nesusijęs su įmone darbo santykiais, ar kitas asmuo, kuriam nesiekiama duoti individualios naudos. Gyventojo gauta nauda apskaičiuojama iš tikrosios rinkos kainos atėmus pajamų natūra davėjui už turtą ar paslaugas sumokėtą sumą, t.y. kaip numatyta GPMĮ 9 str. 5 dalyje (žr. šios dalies komentarą).