Ar už vieną visos dienos pravaikštą gali atleisti iš darbo? Ir jei gali tai, ar priklauso išeitinės? Dar dėl suminės apskaitos, koks jos galiojimo laikas? Ar galima nutraukti kolektyvine sutarti, jei darbdavys kelis mėnesius nemoka minimalaus atlyginimo? Ir kaip tai padaryti teisėtai?

Dėl pravaikštos sampratos

Už visos dienos pravaikštą darbdavys gali atleisti darbuotoją iš darbo, jei ta pravaikšta yra be pateisinamos priežasties. LR DK 136 str. 3 d. 2 p. nustato, kad darbo sutartis gali būti nutraukta, kai darbuotojas nors ir vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Pagal LR DK 235 str. 2 d. 9 p. šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu yra laikomas darbuotojo neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą). Taigi darbuotojas drausmine tvarka galai būti baudžiamas ir net atleistas iš darbo tik tuo atveju, kai jis į darbą neatvyksta be svarbių priežasčių.

Atleidimas iš darbo yra kraštutinė priemonė, todėl, įvertindamas tokį drausmės pažeidimą darbdavys turi atsižvelgti į tas aplinkybes, kurioms esant šis pažeidimas buvo padarytas, į jo sukeltas pasekmes ir į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau (LR DK 238).

Jei atleidimas iš darbo yra teisėtas ir pagrįstas, tuomet darbuotojui nepriklauso išeitinė išmoka. Jei teismo sprendimu darbo atleidimas pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu, tuomet išeitinė išmoka priklauso, taip pat ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Dėl suminės laiko apskaitos, jos galiojimo laiko

Pagal LR DK 149 str. 1 d., 2 d. įmonėse, įstaigose ir organizacijose, atskiruose cechuose, baruose ir darbams esant būtinumui ir atsižvelgus į darbuotojų atstovų nuomonę (darbuotojo atstovai) ar kitais kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais galima taikyti suminę darbo laiko apskaitą. Darbo laiko trukmė per apskaitinį laikotarpį neturi viršyti tai darbuotojų kategorijai nustatyto darbo valandų skaičiaus. Jeigu taikoma suminė darbo laiko apskaita, negali būti dirbama daugiau kaip keturiasdešimt aštuonias valandas per savaitę ir dvylika valandų per darbo dieną (pamainą). Apskaitinio laikotarpio trukmė negali būti ilgesnė negu keturi mėnesiai. Jeigu taikoma suminė darbo laiko apskaita, privalo būti garantuota LR DK nustatyta paros ir savaitės nepertraukiamo poilsio trukmė. Jeigu suminės darbo laiko apskaitos laikotarpiu viršijamas tai darbuotojų kategorijai nustatytas darbo valandų skaičius, darbuotojams jų pageidavimu sutrumpinama darbo diena arba suteikiama poilsio diena (dienos) darbo, kolektyvinėje sutartyje arba darbo tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka, mokant už šį papildomą poilsio laiką vidutinį darbo užmokestį, ar papildomai apmokama kaip už viršvalandinį darbą. Jeigu suminės darbo laiko apskaitos laikotarpiu darbuotojas dėl nuo darbdavio priklausančių priežasčių dirba mažiau, negu tai darbuotojų kategorijai nustatytas darbo valandų skaičius, už faktiškai dirbto laiko ir nustatyto darbo laiko skirtumą yra apmokama kaip už prastovą (Kodekso 195 straipsnio 1 dalis).

Dėl darbo sutarties vykdymo sustabdymo

LR DK numato naują galimybę darbuotojui – sustabdyti darbo sutarties vykdymą, jei darbdavys nevykdo savo įsipareigojimo. LR DK 123[1] str.:

1. Darbuotojas turi teisę laikinai iki trijų mėnesių sustabdyti darbo sutarties vykdymą, apie tai raštu įspėjęs darbdavį prieš tris darbo dienas, jeigu darbdavys ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nevykdo savo įsipareigojimų, numatytų teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje, darbuotojui arba ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nemoka viso priklausančio darbo užmokesčio. Šiuo atveju darbuotojas atleidžiamas nuo pareigos atlikti savo darbo funkcijas ir jam darbo užmokestis nemokamas.

2. Laikinas darbo sutarties vykdymo sustabdymas pasibaigia kitą dieną po to, kai darbuotojas raštu atšaukia laikiną darbo sutarties vykdymo sustabdymą arba kai darbdavys visiškai įvykdo savo įsipareigojimus darbuotojui ir jį apie tai informuoja, arba kai pasibaigia trijų mėnesių terminas.

3. Jeigu darbuotojas pagrįstai sustabdo darbo sutarties vykdymą, darbdavys sumoka jam ne mažesnę kaip vienos minimaliosios mėnesinės algos dydžio kompensaciją už kiekvieną mėnesį.

4. Darbuotojas, nepagrįstai sustabdęs darbo sutarties vykdymą, įstatymų nustatyta tvarka atsako už darbdaviui padarytą žalą. Šiuo atveju - pagrįstas įrodymas būtų išrašas iš banko apie negautą pinigų pervedimą iš konkrečios įmonės, įstaigos, organizacijos. Taip pat pagrįstas įrodymas būtų išrašas iš "Atlyginimų išmokėjimo žiniaraščio" kuriame pasirašo darbuotojas, gavęs atlyginimą, jeigu atlyginimai mokami grynais, tačiau vargu ar įmonės vadovas išduotų žiniaraščio kopiją, kilus ginčui tektų prašyti teismo, jog išreikalautų iš įmonės minėto dokumento kopiją ar originalą.

www.solidarumas.lt