| Kokia yra gydymo ir konsultavimo užsienyje tvarka? |
|
|
|
| 21 Rugpjūtis 2008 |
|
Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis gydymo ir konsultavimo užsienyje tvarką nustato sveikatos apsaugos ministro 2001 09 06 d. įsakymas Nr. 478. Vadovaujantis numatyta tvarka, gydymas ir konsultavimas užsienyje teikiamas apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu piliečiams, kuriems Lietuvoje taikyti visi galimi tyrimo ir gydymo metodai nedavė teigiamų rezultatų, o užsienyje būtų galima suteikti papildomus arba naujus gydymo metodus. Gydymą užsienyje, įvertinę paciento sveikatos būklę bei gydymo prognozę, rekomenduoja universitetų arba universitetinių ligoninių, pavyzdžiui, VšĮ VUL Santariškių klinikų, VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų specialistai. Pas juos pacientus nukreipia gydymo įstaigos, kuriose jie gydosi. Minėti specialistai kartu su Sveikatos apsaugos ministerijos specialistu konsultantu parengia reikalingus išrašus iš paciento ligos istorijos, parenka tinkančią gydymo įstaigą bei suderina preliminarią gydymo datą ir kainą. Visi šie dokumentai pateikiami Sveikatos apsaugos ministerijai, kur sveikatos apsaugos ministro įsakymu sudaryta speciali komisija, atsižvelgdama į specialistų rekomendacijas, priima galutinį sprendimą dėl būtinumo gydyti ar konsultuoti konkretų pacientą užsienyje. Tik tuomet išlaidas už pasiųstų gydytis ar konsultuotis į užsienio gydymo įstaigą pacientų gydymo paslaugas gali apmokėti Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Tam naudojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos. Padalinus šių metų PSDF biudžeto lėšas iš Lietuvos gyventojų skaičiaus sužinome, kad kiekvieno iš mūsų sveikatos priežiūrai per metus galima išleisti maždaug po 594 litus. Pernai į įvairių užsienio šalių gydymo įstaigas buvo nukreipti 39 pacientai iš Lietuvos, kurių gydymui apmokėti skirta daugiau kaip 1,3 mln. Lt, tai yra vidutiniškai kiekvieno iš jų gydymui užsienyje teko maždaug po 34,8 tūkst. litų. Šiemet per 8 mėnesius leidimą gydytis užsienio šalių gydymo įstaigose jau gavo 38 pacientai, kurių gydymui apmokėti iš viso skirta 1,6 mln. litų arba kiekvieno iš jų gydymui tenka po 42,7 tūkst. litų. Tad Lietuvoje turint palyginti nė kiek ne blogesnes sąlygas tirti ar gydyti pacientą, netikslinga už analogiškas paslaugas mokėti kelis kartus brangiau užsienio šalių gydymo įstaigoms. Šio principo privalu paisyti, atsižvelgiant į visų Lietuvos pacientų teisėtus interesus laiku gauti kokybiškas gydymo paslaugas. Kazys Žilėnas, Daugiau informacijos:
|
| Kiti straipsniai: | |



