Ar teisingai man išaiškino, kad DK 144 str. nustato, jog darbo dienos trukmė tokiu atveju su pertrauka pailsėti ir pavalgyti negali būti ilgesne nei 12 val., o to paties straipsnio 3 dalis nurodo, kad maksimalus darbo laikas per septynias dienas neturi viršyti 48 valandų, o tai reiškia, jog antraeilėse pareigose galima dirbti tik 8 val. per savaitę? Tokiu atveju darbo sutartis būtų sudaroma ne visam darbo laikui, mažėtų užmokestis, o būsimas darbdavys sako, kad jam tokių sutarčių, kur darbo savaitė trumpesnė nei 3 dienos, sudarymas apribotas įstatymais. Ar visa tai tiesa?

Į klausimą atsako Vilniaus profesinės sąjungos “Solidarumas“ teisininkė magistrė Virmantė Jokubauskytė

Dėl maksimalaus darbo laiko Jus informavo teisingai – 144 straipsnis (Darbo laiko trukmė) numato:

1. Darbo laikas negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt valandų per savaitę (taigi, pirmaeilėse pareigose Jūs dirbate maksimalų valandų skaičių).

2. Kasdienė darbo laiko trukmė neturi viršyti aštuonių darbo valandų. Išimtis gali nustatyti įstatymai, Vyriausybės nutarimai ir kolektyvinės sutartys.

3. Maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per septynias dienas neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų (todėl antraeilėms pareigoms lieka 8val/sav).

4. Tam tikrų kategorijų (gydymo, globos (rūpybos), vaikų auklėjimo įstaigų, energetikos, ryšių specializuotų tarnybų bei avarijų likvidavimo specializuotų tarnybų ir kitų tarnybų, dirbančių nepertraukiamo budėjimo režimu) darbuotojams, budėtojams patalpose darbo laikas gali būti iki dvidešimt keturių valandų per parą. Tokių darbuotojų vidutinis darbo laikas per septynių dienų laikotarpį neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų, o poilsio tarp darbo dienų laikas privalo būti ne trumpesnis kaip dvidešimt keturios valandos. Tokių darbų sąrašą tvirtina Vyriausybė.

5. Darbuotojų, dirbančių ne vienoje darbovietėje arba vienoje darbovietėje, bet pagal dvi ar daugiau darbo sutarčių, darbo dienos trukmė negali būti ilgesnė kaip dvylika valandų. Tą patį patvirtina ir LR Vyriausybės nutarimas “Dėl atskirų darbo sutarčių ypatumų patvirtinimo” (Valstybės žinios 2003, Nr. 81(1)-3690): “Darbdavys, gavęs pažymą apie darbo ir poilsio laiką, turi užtikrinti, kad asmuo, dirbantis pagal 2 ar daugiau darbo sutarčių, nedirbtų ilgiau kaip 12 valandų per dieną (kartu su pertrauka pailsėti ir pavalgyti)”.

Suprantama, jog tokiu būdu, kaip Jūs ir minėjote, darbo sutartis sudaroma ne visam darbo laikui, o atitinkamai gaunamas ir mažesnis darbo užmokestis, tačiau panašūs apribojimai (padedantys išlaikyti darbingumą ir nepakenkti darbuotojo sveikatai) yra nustatyti ne tik daugelyje kitų pasaulio valstybių, bet ir Europos Sąjungos aktais.

Tačiau Darbo kodeksas (bei kiti teisės aktai), numatydamas apribojimus ilgesnei darbo dienai (ar darbo savaitei), nenumato apribojimų sudaryti darbo sutartį, kur darbo savaitė būtų trumpesnė nei 3 dienos, juolab, kalbant apie antraeiles pareigas (kurios leidžiamos tik tam darbo laikui, kuris lieka iš maksimalaus leistino darbo laiko atėmus pirmaeilių pareigų laiką).

www.bernardinai.lt