Vartotojas turi teisę atgauti pinigus už bilietus į renginį, kuris yra atšauktas ar neįvyko ir bilietų spausdinimo mokestį:

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) 6.716 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta paslaugų teikimo sutarties samprata: „paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas (renginio organizatorius) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti“.

Civilinio kodekso 6.162 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama, kas yra laikoma sutarties sudarymu: „Sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais“. Vartotojo sumokėti pinigai už bilietus reiškia sutarties tarp renginio organizatoriaus ir vartotojo sudarymą Civilinio kodekso prasme.

Civilinio kodekso 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lema sutarties esmė arba įstatymai“.

Civilinio kodekso 6.205 straipsnyje yra įtvirtinta, kad „sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą“. Taigi, jei neįvyksta renginys, tai laikoma sutarties nevykdymu ir prieštarauja teisės principui „sutarčių reikia laikytis“, kuris įtvirtintas Civilinio kodekso 6.189 straipsnio 1 dalyje.
Pažymėtina, kad Civilinio kodekso 6.245 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad „sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius)“.

Civilinio kodekso 6.38 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad „Jeigu skolininkas, vykdydamas prievolę, naudojasi kitų asmenų pagalba, tai jis už tų asmenų veiksmus atsako kaip už savo“. Taigi, paslaugai įvykdyti renginio organizatorius turi į pagalbą pasitelkti bilietus platinančią įmonę. Iš to seka, kad koncerto organizavimas yra kompleksinė paslauga ir bilietas yra neatsiejamas nuo pačios paslaugos, nes tam, kad parduoti paslaugą (renginį), vartotojas turi pirkti ir patį bilietą (už kurio išspausdinimą moka nustatytą mokestį). Dėl neįvykusio renginio vartotojas patiria žalą, į ją įskaičiuojama ne tik bilietų kaina, bet ir bilietų spausdinimo mokestis. Atsižvelgiant į tai, kad vartotojas bilietų spausdinimo mokestį mokėjo tam, kad įsigytų bilietus į renginį ir į tai, kad už neįvykusį renginį yra atsakingas renginio organizatorius, darytina išvada, kad renginio organizatorius turi atlyginti vartotojui visą patirtą žalą  grąžinti pinigus ir už bilietus ir už bilietų spausdinimą.

Neįvykus renginiui ar jį nukėlus, vartotojas, vadovaujantis, Vartotojų teisių apsaugos įstatymu (Žin., 1994, Nr. 94-1833; 2007, Nr. 12-488), pirmiausia turėtų kreiptis raštu į paslaugos teikėją  renginio organizatorių. Tai įtvirtinta Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 20 straipsnyje: „1. Vartotojas, manydamas, kad pardavėjas, paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar įstatymų saugomus interesus, pirmiausia turi kreiptis į pardavėją, paslaugų teikėją ir nurodyti savo reikalavimą. Jeigu pardavėjas, paslaugų teikėjas netenkina vartotojo reikalavimų, o vartotojas mano, kad jo teisės pažeistos, vartotojas privalo raštu kreiptis į pardavėją ar paslaugų teikėją ir išdėstyti savo reikalavimus. 2. Pardavėjas, paslaugų teikėjas, nesutikdami su vartotojo reikalavimais, privalo ne vėliau kaip per 10 dienų nuo vartotojo kreipimosi gavimo dienos, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip, pateikti vartotojui išsamų motyvuotą rašytinį atsakymą, pagrįstą dokumentais. Šių dokumentų kopijos privalo būti pridėtos prie pardavėjo, paslaugų teikėjo atsakymo vartotojui. Vartotojų prašymus pardavėjai, paslaugų teikėjai nagrinėja nemokamai.“

Prašyme renginio organizatoriui vartotojas turi nurodyti: Savo rekvizitus (vardas, pavardė, adresas, telefonas, el. paštas), kam skirtas skundas, paslaugų teikėją, nurodyti, kada ir į kokį renginį pirkti bilietai, kad neįvyko ar nukeltas renginys ir kad vartotojas nori atgauti sumokėtus pinigus. Taip pat vartotojas turi nurodyti, kaip nori atgauti pinigus (į sąskaitą ar grynais). Vartotojas turi pridėti bilieto (-ų) kopijas ir bilietų spausdinimo mokesčio čekio (jei tokį mokėjo) kopiją (-as).

Kreiptis į paslaugos teikėją vartotojas gali dviem būdais: 1. su dviem pretenzijos egzemplioriais nueiti į paslaugos teikėjo būstinę, vieną palikti, o ant kito egzemplioriaus, kurį pasiims su savimi, dokumentus priimančio žmogaus paprašyti pasirašyti ir užrašyti gavimo datą (tai būtų įrodymas, kad vartotojas kreipėsi į paslaugų teikėją). 2. Siųsti pretenziją paslaugų teikėjui registruotu paštu ir išsaugoti registruoto pašto čekį. Vartotojas turi pridėti bilieto (–ų) ir bilieto (–ų) spausdinimo mokesčio  kopijas, originalus vartotojas grąžina paslaugų teikėjui tik tada, kai gauna teigiamą atsakymą dėl pinigų grąžinimo, užpildo bilietų grąžinimo aktą ir gauna šio akto kopiją.

Jei paslaugų teikėjo atsakymo vartotojas nesulaukia arba atsakymas jo netenkina, vadovaujantis Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 23 straipsniu, vartotojas turi teisę kreiptis į Valstybinę vartotojų teisų apsaugos tarnybą (toliau VVTAT). Kreipdamasis į VVTAT, vartotojas privalo pateikti: „1) pašymą, kuriame turi būti nurodyta: ginčą nagrinėjančios institucijos, kuriai teikiamas prašymas, pavadinimas; vartotojo vardas, pavardė, adresas, telefonas, el.paštas; paslaugų teikėjo, dėl kurio veiksmų (neveikimo) yra pateikiami vartotojo reikalavimai, pavadinimas (vardas, pavardė), adresas (buveinė); vartotojo teisės ir įstatymų saugomi interesai, kuriuos, vartotojo nuomone, pažeidžia pardavėjas, paslaugų teikėjas; vartotojo reikalavimas; informacija apie kreipimąsi į paslaugų teikėją; informacija, ar tų pačių šalių ginčas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nėra nagrinėjamas ginčus nagrinėjančioje institucijoje, ar ginčo nagrinėjimas nebuvo nutrauktas pagal šio įstatymo 26 straipsnį, ar ginčus nagrinėjanti institucija yra priėmusi sprendimą, ar yra įsigaliojęs teismo sprendimas dėl šio ginčo; pridedamų dokumentų kopijų sąrašas“ bei „2) prašyme išdėstytas aplinkybes patvirtinančių dokumentų kopijas.“

Taip pat vartotojas, norėdamas atgauti pinigus už bilietus į renginį, kuris yra atšauktas ar neįvyko ir bilietų spausdinimo mokestį gali kreiptis ir į teismą.