| Kokiu būdu galima išsiieškoti skolą per teismą? |
|
|
|
| 22 Rugsėjis 2009 |
|
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) įtvirtina kelis ieškinio dėl skolos priteisimo pateikimo būdus:
Trumpai aptarsime kiekvieną iš šių būdų: Ieškinys ginčo teisenos tvarka Teismui yra teikiamas ieškininis pareiškimas, prie kurio yra pridedami visi turimi rašytiniai įrodymai, sumokamas žyminį mokestį – 3 proc. nuo reikalaujamos sumos, tada pateikiamas ieškinys teismui, laukiama, kol atsilieps kita šalis, ir įvyks teismas. Teismo posėdžio metu yra nagrinėjami rašytiniai įrodymai, pateikiami liudininkų parodymai ir pan. Tokiu būdu skolos priteisimas gali užtrukti net ir ne vieną mėnesį. Skolos priteisimas dokumentinio proceso tvarka CPK 424 straipsnis leidžia kreiptis su ieškiniu į teismą dokumentinio proceso tvarka tuo atveju, jeigu visi reikalavimai pagrindžiami leistinais rašytiniais įrodymais. Vadinasi, net jei ir yra kokių nors sutartinių nesutarimų (dėl terminų, kainų, kiekių ir pan.), jie gali būti išspręsti šalims (ar jų atstovams) pačioms nedalyvaujant teisme, t. y. dokumentinio proceso tvarka. Tokiu atveju vėlgi reikia parengti ieškinį teismui, pridėti turimus dokumentus, sumokėti ½ dalį nuo 3 proc. žyminio mokesčio ir nusiųsti ieškinį teismui. Teismas, iš pateiktų dokumentų padaręs išvadą, kad ieškinys tenkintinas, priima preliminarų sprendimą priteisti iš skolininko prašomą sumą, siunčia šį sprendimą skolininkui ir laukia jo prieštaravimo. Jį gavęs (negavęs), teismas gali pakeisti anksčiau priimtą sprendimą arba palikti galioti tokį pat. Šis įsiskolinimo priteisimo būdas yra perpus pigesnis nei ginčas teisme ir greitesnis. Tačiau abiem ieškiniams – tiek ginčo, tiek dokumentinio proceso tvarka – parengti bei tinkamai nagrinėti reikia specialių žinių, todėl dažnam žmogui, neturinčia juridinio išsilavinimo, tai būtų neįveikiama užduotis. O ir teisininkų paslaugos už ieškinio parengimą, ypač didmiesčiuose, yra nepigios. Civilinio proceso kodekse numatyta galimybė pačiam kreditoriui pareikšti paprastą ir trumpą ieškinį: Ieškinys (pareiškimas) dėl teismo įsakymo išdavimo CPK 431 straipsnyje numatyta galimybė priklausančią pinigų sumą prisiteisti paties paprasčiausio ir greičiausio proceso tvarka – byloje dėl teismo įsakymo išdavimo. Skolininkui, neatsiskaitančiam už sutartines sąlygas ir nesant esminių ginčų (dėl kokybės, kiekybės ir t. t.), lemiančių neatsiskaitymą, kreditorius gali pareikšti ieškinį (šiuo atveju vadinamą pareiškimu) jo skolininko apylinkę aptarnaujančiam teismui (jei priteistina suma viršija 100 000 Lt, ieškinys turi būti reiškiamas Apygardos teismui), kad šis priimtų įsakymą dėl lėšų priteisimo. Pareiškimas dėl skolos priteisimo įsakymo forma reiškiamas laikantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. 362 dėl civilinėse bylose naudojamų dokumentų formų reikalavimų. Įsakymą ir pareiškimo pavyzdį galite rasti adresu: http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=197851&Condition2= Šis ieškinio pareiškimo būdas ypatingas tuo, kad, pagal nustatytą formą užpildžius trumpą pareiškimą ir išdėsčius esminius reikalavimus, sumokėjus žyminį mokestį, taip pat pridėjus skolos susidarymo faktą patvirtinančius dokumentus, galima nesunkiai prisiteisti laiku nesumokėta sumas. Teismas, gavęs pareiškimą išduoti teismo įsakymą, patikrina ar pareiškime pateikti visi reikalingi duomenys ir išduodą teismo įsakymą, kurį siunčia skolininkui. Skolininkas, gavęs iš teismo pranešimą apie priimtą įsakymą, kuriuo iš jo priteisiama neteisinga suma, gali gintis, t. y. prieštarauti. Tuomet teismo įsakymas praranda galią. Be to, CPK 440 straipsnyje įsakmiai nurodyta besikreipiančiam į teismą asmeniui nereikšti nesąžiningo reikalavimo – už tai gresia atsakomybė. Pažymėtina, kad bylose dėl teismo įsakymo išdavimo žyminis mokestis valstybei sudaro tik ¼ mokesčio, kuris būtų mokamas ieškinį reiškiant paprastos ginčo teisenos tvarka, t. y. ¼ nuo 3 proc. mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 3 p.). Taigi parengiamas ir pateikiamas teismui pareiškimas. Teismas per vieną dieną nusprendžia, ar jį priimti (ar atitinka formos reikalavimus, ar sumokėtas žyminis mokestis ir t. t.), ir dar per vieną dieną priima įsakymą priteisti lėšas. Įsakymas kartu su paties pareiškimo nuorašu per vieną dieną išsiunčiamas skolininkui (paprastai visa tai užtrunka iki vienos savaitės). Gavęs teismo įsakymą, skolininkas privalo per 20 dienų įvykdyti prievolę (arba imtis kitų reikalaujamų veiksmų) ir apie tai pranešti teismui arba pareikšti prieštaravimą. Nors teismas privalo operatyviai priimti įsakymą ir jis greitai įsiteisėja, prieštaravimo galimybė iš esmės komplikuoja kreditoriaus padėtį, ypač jei skolininkas yra nesąžiningas ir išmano savo procesines teises. Gavus pranešimą apie priimtą teismo įsakymą, užtenka devynioliktąją dieną parašyti trumpą prieštaravimą teismui: „su pareiškimu nesutinku ir reiškiu prieštaravimą“ (nereikia nei įrodymų, nei motyvų ir pan.), ir viskas sugriūva. Taigi teismo įsakymas, siekiant operatyviai priteisti lėšas, yra gana veiksmingas, bet kartu ir neprognozuojamas. Jei skolininkas nepareikš prieštaravimų, įsakymas per 20 dienų įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas (t. y. taps nenuginčijamas). Tačiau visas jūsų triūsas nueis perniek, jei skolininkas pareikš prieštaravimą. Tuomet po mėnesio, gavę pranešimą apie prieštaravimus, iš naujo turėsite rengti ieškinį (taip pat mokėti papildomą žyminio mokesčio dalį) anksčiau minėtų dviejų procesų tvarka. |
| Kiti straipsniai: | |



