Nekelia abejonių, kad asmens duomenų apsauga yra svarbi ir prasminga mūsų teisinės sistemos dalis. Vargu ar kas su tuo gali nesutikti. Tačiau, kaip sakoma, viskas ko per daug yra nesveika. Asmens duomenų apsaugos institutas, visa savo apimtimi jau senokai yra sunkiai suderinamas su gyvenimo realijomis.

Naujai įsigaliojęs laikinojo įdarbinimo subtilybes apibrėžiantis įstatymas nuo laikinuosius darbuotojus samdančiųjų galvų nuėmė kabėjusį Damoklo kardą: buvo apibrėžta samdos aplinkybės, sureglamentuoti paslaugų teikimo reikalavimai, tapo privaloma rašytinė laikinojo įdarbinimo paslaugų sutartis. Vis dėlto tokia paslauga besinaudojančios įmonės įžvelgia trūkumų.

Vadovas paskelbė, kad netrukus bus organizuojamas metinis darbuotojų pokalbis. Vieni jo laukia su baime ir mintimis apie priekaištus, o gal netgi apie atleidimą, kiti kruopščiai ruošiasi, o treti šio įvykio labai nesureikšmina: ateis ir praeis, eilinis pokalbis... Taigi kas tas metinis darbuotojų pokalbis, kaip jis turėtų vykti ir kaip jam derėtų ruoštis?

Rinkos ekonomikoje valstybei priklausančios įmonės visuomet turėjo būti tam tikras galvosūkis ar net oksimoronas. Sovietų planinėje ekonomikoje įmonių priklausymas valstybei buvo neatsiejamas nuo tikslo, kad nebūtų privačių (ar privatiems asmenims priklausančių) gamybos priemonių. Lietuvos didžiausios valstybei priklausančios kompanijos – geležinkeliai, energetika, transporto infrastruktūra – irgi yra paveldėtos iš Sovietų laikų.

Vengrijoje įsigaliojo nauja, itin prieštaringai vertinama konstitucija, bei buvo priimti keletas įstatymų, kuriais siekiama stiprinti šalies teismų ir priežiūros institucijų kontrolę, bei apribota Vengrijos Centrinio banko nepriklausomybė. Pagal naująją konstituciją, Vengrija nuo šiol vadinsis ne „Vengrijos Respublika“, o tiesiog „Vengrija“. Nors tai simbolinis, bet visgi labai iškalbingas pakeitimas. Ta proga, itin taikliai parašė Financial Times:

Pastaraisiais metais visuose rinkimuose (2008 m. Seimo, 2009 m. Europos parlamento, 2009 m. Prezidento, 2011 m. savivaldybių tarybų) savo balsą atidaviau už konservatorių partijos arba jos remtus kandidatus. Pastarosios pora savaičių leido suprasti, kad smarkiai klydau – tokio tiesmuko pataikavimo vienai (nors ir didelei) rinkėjų grupei niekada negalėjau sapnuoti net blogiausiame sapne. Viena po kitos konservatorių partija darė esmines komunikacijos klaidas, kurios ištikimiems rinkėjams reiškia tik viena – ši partija atstovauja kažkieno kito, bet ne jų interesus. Nors pasikeitusią paramą bus galima įvertinti tik sausio mėnesį, tačiau jau šiandien drįstu spėti, kad vertybių drebėjimas konservatorių partijoje toks stiprus, jog sunaikins didelę dalį jaunesnių rinkėjų paramos.

Finansinių paslaugų neapmokestinimas PVM bankiniam sektoriui nesuteikia mokestinės naudos -teigiama naujausiame „PwC“ ir Warwicko universiteto (Didžioji Britanija) profesoriaus Ben Lockwood atliktame tyrime „Kokią įtaką neapmokestinimas PVM turi bankų sektoriui“ (angl. „How the VAT exemptions impact the banking sector”). Remiantis atliktu tyrimu, jei bankų teikiamos paslaugos būtų apmokestinamos PVM (vietoje dabartinės galiojančios lengvatinės sistemos), tai neturėtų jokios reikšmingos įtakos pajamų iš PVM padidėjimui ES.

Kai pradėjau rašyti šitą komentarą Simonas Freakley administruodamas „Snoro“ bėdas jau buvo uždirbęs 234567,51 litų. Absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų raunasi plaukus — ir kodėl taip daug? Priešingai daugumai, manau, kad palyginus su išviešintomis problemomis ir galima nauda, sąskaita juokingai maža. Tiesa, jei suprasime, ko gali išmokyti „Snoro“  problemos.

Be pinigų blogai, bet jų turintiems – irgi galvos skausmas. Kur saugiai laikyti santaupas, įmonės lėšas, notarams ar antstoliams pervedamus kreditorių pinigus, išmokėjimams skirtas lėšas, ypač jei jos viršija apdrausto indėlio sumą ir tai nėra gryni pinigai? Tie, kurie mėgina riziką diversifikuoti išskaidydami lėšas po skirtingus bankus, banko bankroto atveju vis tiek atsidurtų toje pačioje kreditorių eilėje po darbuotojų, valstybės, indėlių draudimo fondo. Tai yra, pačiam gale, prieš akcininkus. O ar gali būti kitaip?

Prieš savaitę, trečiadienį, po visų viešosios erdvės sprogimų padiskutavome truputį „Facebook“ tinkle ir delsiau su noru parašyti išsamiau ir nuosekliau – mintys šiek tiek susigulėjo, aiškėja daugiau pradinės informacijos, dėliojasi informacinės erdvės mozaika.