Ekonominė situacija Lietuvoje tikrai negerėja. Mūsų "nausėdos" gali sakyti ką tik nori, tačiau bedarbių gretos vis didėja, atlyginimai stabiliai mažėja, o kainos, bent jau būtiniausių prekių, irgi stabiliai, bet ne mažėja, o didėja. Lietuva vis dar laikosi dėka tik to, kad nepaliaujamai skolinasi. Jeigu situacija pasaulyje nė kiek nepradės per artimiausius kelis metus gerėti, ateis diena, kai Lietuvos Vyriausybei bus atsakyta neigiamai į prašymus paskolinti dar daugiau lėšų, kad eilinį kartą būtų užkamšyta biudžeto "skylė". Trumpiau tariant, artėja ta diena, kai mūsų nacionalinė valiuta bus devalvuota.

Šiek tiek esu atsidėjęs pinigų juodai dienai, nes maža kas. Seniai jau jų nelaikau "litiniame" pavidale, nes mūsų valiutos nuvertėjimas, tai jau ne klausimas "ar", bet tik "kada". Kaip tūlas lietuvis kol kas laikau savo nesuskaičiuojamus turtus euruose. Protingi ekonomistai pataria diversifikuoti (gudrus žodis reiškiantis "išskaidyti", "padalinti į keletą") savo turimas santaupas ir nelaikyti jų vienoje  valiutoje. Siūloma santaupas  vienu metu laikyti euruose, doleriuose, jėnose ir Šveicarijos frankuose. Svarbu ir tai, kad patariama nelaikyti jų banke, bent jau visų. Kodėl? Vieną rytą mūsų Vyriausybė gali garsiai visiems pranešti, kad bankiniai indėliai konfiskuojami (šį bjaurų žodį galima įvilkti į kokią kitą žodinę išraišką, kaip "laikinai nebus galima atsiimti lėšų" ar pan.). Todėl ką sunkiu darbu susitaupėte bus tiesiog prarasta. Tačiau sklinda kalbos ir apie pasaulinių valiutų krachą. Kalbama, kad gyvename istoriniais laikais, kai JAV doleris žlugs. JAV dolerio nuvertėjimas, jo atsisakimas kaip pasaulinės rezervinės valiutos reikštų Romos žlugimo mąsto katastrofą. Ateitų savotiški viduramžiai. Pasaulinės finansinės sistemos žlugimo sąlygomis visos popierinės valiutos vienaip ar kitaip nuvertėtų. Ne visos iš karto, ne visos vienodai, bet vistiek taptų beverčiais popieriukais. Pradėjau mąstyti kaip gi tas kukliais santaupas išsaugoti.

Nekilnojamas turtas. Jeigu turite daug pinigų (bent jau kelis šimtus tūkstančių) pirkite nekilnojamąjį turtą. Jo kainos dar tikrai kris, tačiau žiūrint į perspektyvą nekilnojamas turtas visada išliks turtu, gal vertu mažiau, gal daugiau, bet realiu turtu, kurį galėsite išmainyti ar parduoti. Tačiau mano atveju toks pasirinkimas netinkamas, nes turimos lėšos gana mažos. Gerai "pagūglinęs" ir prisiskaitęs protingų žmonių patarimų priėjau išvados, kad geriausia alternatyva - tai investicijos į brangiuosius metalus.

Auksas ir sidabras. Jau daugelį mėnesių aukso kaina išlieka rekordiškai aukšta (daugiau kaip 1 100 USD už trojos unciją). Daug perskaičiau bandydamas suprasti ar ateityje kainos aukso kris ar kils. Jeigu auksą ir sidabrą pirkti spekuliaciniais tikslais, tada kilimo ar kritimo tendencijos yra itin svarbios. Tačiau, jeigu jis perkamas tikslu išsaugoti savo santaupas, tada jo kainos koreliacijos nėra tokios svarbios. Kaip su besusiklostytų situacija, auksas ir sidabras bet kokiu atveju išsaugos tam tikrą realią vertę.

Jeigu nuspręsite investuoti į auksą, keletas patarimų, kurie turėtų pagelbėti:

- pirkite tik tikrą, fizinį auksą, bet ne "popierinį", t.y. kuris parduodamas tam tikrų sertifikatų pavidalu, kurie teoriškai atstoja realų auksą, tačiau finansinės sistemos žlugimo atveju pavirstų į eilinius popiergalius.

- pirkite tik investicinį auksą, t.y. monetas arba luitelius. Priežastys tokio patarimo kelios: investiciniam auksiui nėra taikomas PVM (jau sutaupote 21 proc.), o aukso dirbiniams PVM yra taikomas, automatiškai kaina padidėja 21 procentu. Parduodant aukso dirbinius, pvz., aukso supirktuvėms ar lombardams, jie yra vertinami pagal realų aukso kiekį juose (pvz. standartinė aukso dirbinių praba - 595, o investicinio aukso apie 999).

- pirkite kuo įmanoma didesnės masės monetą arba luitelį. Įmonės perkančios ir parduodančios investicinį auksą ir sidabrą veikia panašiu principu kaip ir bankai prekiaudami valiutomis, t.y. parduoda už didesnę kainą, o superka už mažesnę. Kuo vienas vienetas yra didesnės masės tuo antkainis yra mažesnis, t.y. mažėja procentinė dalis kainos, kuri mokama kaip antkainis ir didėja dalis kuri mokama už patį auksą.

- aukso luiteliai yra pigesni nei tos pačios prabos ir tokio pat svorio monetos. Luiteliams uždedamas kiek mažesnis antkainis. Tačiau monetos turi tam tikrą ir numizmatinę vertę. Atskirais atvejais monetos vertė gali būti ir ženkliai didesnė už pačio aukso, iš kurio nulieta ta moneta, vertę.