Lietuvos mokesčių mokėtojams Lietuvos parlamento - Seimo išlaikymas atsieina dešimtis milijonų litų. Atrodytų galima gi būtų tikėtis, kad už tokius pinigus Seimo darbo kokybė bus kuo aukščiausio lygio. Vaikiškas naivumas. Seimas, it koks santechnikas Afonia, "chaltūrina" kaip reikiant. Ne kartą yra tekę girdėti tokias istorijas, kad įstatymo projektas sukurpiamas paskubomis, įveliant galybę klaidų, kurios pastebimos tik po įstatymo pakeitimų paskelbimo "Valstybės žiniose". Viešųjų įstaigų įstatymas - tai vienas iš begalės Seimo "kokybiško" darbo pavyzdžių.
Steigiant viešąją įstaigą (VšĮ) turi būti parengti ir patvirtinti jos įstatai. VšĮ įstatymo 6 straipsnyje įtvirtinta:

1. Įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo viešoji įstaiga vadovaujasi savo veikloje.
2. Viešosios įstaigos įstatuose turi būti nurodyta:

1) viešosios įstaigos pavadinimas;
2) teisinė forma;
3) (neteko galios nuo 2010 m. sausio 5 d.);
4) veiklos laikotarpis, jeigu jis ribotas;
5) veiklos tikslai (jie turi būti apibūdinti aiškiai ir išsamiai, nurodant veiklos sritis bei rūšis);
6) naujų dalininkų priėmimo tvarka;
7) dalininko teisių perleidimo kitiems asmenims tvarka;
8) dalininkų įnašų perdavimo viešajai įstaigai tvarka;
9) visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencija, sušaukimo tvarka, sprendimų priėmimo tvarka;
10) kolegialių organų, jei tokie organai sudaromi, kompetencija, jų sudarymo ir atšaukimo tvarka;
11) viešosios įstaigos vadovo skyrimo ir atleidimo tvarka, jo kompetencija;
12) įstatų keitimo tvarka;
13) filialų ir atstovybių steigimo bei jų veiklos nutraukimo tvarka;
14) dokumentų ir kitos informacijos apie viešosios įstaigos veiklą pateikimo dalininkams tvarka;
15) pranešimų ir skelbimų paskelbimo tvarka; leidinys, kuriame skelbiama vieša informacija;
16) informacijos apie viešosios įstaigos veiklą pateikimo visuomenei tvarka.

3. Viešosios įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencijos ir šaukimo tvarkos, vadovo skyrimo ir atleidimo tvarkos ir jo kompetencijos, įstatų keitimo tvarkos nurodyti nereikia, jeigu tai nesiskiria nuo šiame Įstatyme nustatytųjų ir apie tai nurodoma pačiuose įstatuose. Įstatuose gali būti ir kitų šiam ir kitiems įstatymams neprieštaraujančių nuostatų. Paaiškėjus, kad įstatuose yra nuostatų, prieštaraujančių šiam ir kitiems įstatymams, įstatai turi būti pakeisti.
4. Viešosios įstaigos įstatus iki steigiamojo susirinkimo turi pasirašyti visi steigėjai. Pakeistus viešosios įstaigos įstatus pasirašo visuotinio dalininkų susirinkimo, priėmusio sprendimą pakeisti įstatus, įgaliotas asmuo.
5. Steigiamos viešosios įstaigos įstatai netenka galios, jeigu jie nebuvo pateikti juridinių asmenų registrui per šešis mėnesius nuo jų pasirašymo dienos.
6. Viešosios įstaigos įstatus pasirašiusių fizinių asmenų parašų tikrumas notaro netvirtinamas.

Paryškinau kelias įdomias minėto straipsnio dalis. Šių paryškintų dalių pagrindinė mintis yra ta, kad asmuo arba asmenys, steigiantys VšĮ, gali įstatuose numatyti vadovo skyrimo ir atleidimo tvarką, bet gali to ir nadaryti, jeigu ji nesiskiria nuo įstatyme įtvirtintos tvarkos. Tokia nuostata yra logiška ir visiškai suprantama. Perskaičius tokią nuostatą naturialiai apima džiaugsmas, kad ruošiant įstatus reikės mažiau vargti ir rašyti. Tačiau džiaugsmas greitai baigiasi, kai po pradžioje ramių, o vėliau jau ir nerimastingų bandymų surasti tą vadovo skyrimo ir atšaukimo tvarką, to niekaip nepavyksta padaryti. Nepavyksta ir viskas. Įsivaizduokite situaciją, kad įstatuose Jūs neaptarėte vadovo skyrimo ir atleidimo tvarkos, įtraukėte tik nuostatą, kad tai atliekama taip kaip numatyta VšĮ įstatyme. O įstatyme apie tai nė žodžio. Ką daryti? Čia jau ne Seimo, o atskirų įmonių, jų akcininkų ir direktorių reikalas.

Tokių "lepsusų" yra ir daugiau. Baisu, kad į tokią atsakingą sritį, kaip įstatymų leidyba, žiūrimą į it kokį bandelių kepimą.