Visai neseniai MRU tinklalapyje perskaičiau tokį pranešimą:

Mykolo Romerio universiteto Profesorių klubas universiteto bendruomenę kvietė į diskusiją „Įtinklinto universiteto vizija ir pagrindimas“, kuri vyko kovo 18 dieną Mykolo Romerio universitete. Socialinės informatikos fakulteto dekanas dr. Saulius Norvaišas pristatė įtinklinto universiteto (Networked University) koncepciją, nagrinėjo, kas užtikrintų tokio universiteto neribotą plėtrą, mažintų administravimo sąnaudas bei didintų efektyvumą ir kartu palaikytų aukštą studijų kokybę.
Labai bendrai terminą "įtinklintas universitetas" galima apibudinti, kaip universitetą, kurio didesnė ar mažesnė studijų proceso dalis vykdoma nuotolinėmis priemonėmis (t.y., pvz., naudojantis internetu). Neabejotinas tokio mokymo proceso pranašumas - tai galimybė suteikti itin plačiam ratui žmonių studijuoti universitete. Taupomi nemenki pinigai  tiek pačio universiteto, tiek ir studentų. Studentams nereikia niekur važiuoti, universitetui reikia mažiau patalpų, mažesnio skaičiaus darbuotojų (dėstytojų ir pan.). Galimybė studijuoti nuotoliniu būdu yra tikrai puiki.

MRU, kaip ir daugelis kitų universitetų, skiria daug dėmesio nuotolinio mokymosi plėtojimui. Apie tai daug kalbama, diskutuojama. Tačiau ar tai tas "taškas" kuriam reikėtų skirti tiek daug dėmesio? Ir taip, ir ne. Gudrus žodis "įtinklintas" universitetas iš esmės tereiškia tik vaizdinės ir tekstinės medžiagos įkėlimą į serverį, taip suteikiant galimybę ją pasiekti be tiesioginio vizito į universitetą, galimybę klausti dėstytojo per nuotolį ir pan.

Nuolat akcentuojama, kad "el.", "įtinklintas" - tai vis pasaka apie "pigiau". Tačiau panašu, kad pasaka apie "pigiau" ir tėra tik pasaka. Ne taip seniai buvęs SODROS direktorius p. Mikaila tarstelėjo, kad SODROS elektroninė sistema skirta ne lėšas taupyti, o tik teikti paslaugas patogesne forma. Jokiu būdu nesakau, kad patogumas nėra svarbus. Itin svarbus ir neabejotinai siektinas dalykas. Tačiau teisingumo dėlei nereikia dangstyti tokių "įtinklintų" projektų pigumo kauke.

Kitas, o ir pats svarbiausias dalykas, kaip toks nuotolinis mokymas atsiliepia ir atsilieps studijų kokybei. Kiek teko pačiam susidurti su nuotoliniu mokymu, tai jis kol kas aukštesnės ar to pačio lygio studijų kokybės niekaip neužtikrina. Puiku, kad vyksta diskusijos apie kokybę, tokios studijų formos efektyvumą ir kt., tačiau šiam momentui, man atrodo, universitetai per daug dėmesio skiria  tokioms diskusijoms, ir per mažai bando spręsti "klasikinių" studijų kokybės kėlimo klausimus.

Pasižiūrėjus į Lietuvos universitetų reitingus, kurie buvo sudaryti žurnalo "Veidas" redakcijos (jį galite rasti čia <<), akivaizdu, kad mūsų universitetams yra kur pasitempti. Prioritetas turėtų būti "klasikinės studijos". Visų pirma universitetai turėtų pasitempti šioje srityje, o tik tada visa galva nerti į "įtinklinimą". Neįmanoma sukurti efektyvesnės mokymo sistemos  vien tik "įtinklinus" universitetus.  Deja, diskusijų, konferencijų ir t.t. kaip realiai pakelti studijų kokybę nelabai ir yra.