§ 1. Apie naują formatą. Atostogų tinklaraštyje esu turėjęs ir anksčiau, tačiau tuomet bent jau ilsėdavausi. Dabar gi – nei rašau, nei ilsiuosi. Turiu 19 darbų, kuriuos reikia baigti šiandien, bet realiai jiems užtruksiu dar 2-3 mėnesius. Na, gerai – nevarginsiu jūsų paikomis detalėmis.

Taip susiklosčius gyvenimui, nusprendžiau išbandyti dienoraštinį rašymo būdą. Mažiau ruošos, padrikos mintys, daug temų viename įraše, bet nežinau.lt adresas gyvas. Tai kompromisas. Kai laikai pagerės, vėl grįšim prie įprastos programos.

§ 2. Man reikia kainos, o ne brukalo. Rašau į Google laukelį „balkonų įstiklinimas“ (žinau, aš paskutinis Lietuvoje, bet dabar jau tikrai prispyrė). Gaunu net tris reklamas virš rezultatų. Kodėl nepaspaudus reklamos nuorodos, kai iš tiesų domiesi tuo, kas reklamuojama?

Patenku į „Langų sistemų“ svetainės skaičiuoklę. Tiesiai ten, kur reikia, nes aš noriu sužinoti, ar mano finansai išgali stiklinimo operaciją. Turiu atlikti aštuonių žingsnių procedūrą ir sužymėti visus įsivaizduojamo įstiklinto balkono parametrus. Netgi pasirenku vieną iš dviejų vokiškų profilių pavadinimų, nors pirmą kartą matau tuos neištariamus žodžius (pastaba „Langų sistemoms“ – nedėkit į skaičiuokles kvailo žargono, kurį supranta tik statybų rangovai).

Sugaištu nemažai laiko, nes reikia išmatuoti balkoną. Na, bet tai pravers bet kuriuo atveju. Sąžiningai žymiu visus laukelius, įrašau, kiek turi būti langų, kaip jie turi atsidarinėti ir dar daug kitų nereikšmingų smulkmenų. Galiausiai, kai jau tikiuosi gauti kainą, gaunu anketą brukalui. Na tą – „vardas, pavardė, el. paštas, telefonas“. Ji, žinoma, privaloma, ir be jos jokio skaičiaus negausi. Ponios ir ponai – tai žema!

Aš suprantu – nors jūsų rinkodaros vadybininkas pakišo tokiu būdu kiaulę pardavimų skyriui – tai yra jūsų reikalas. Tačiau neperspėti prieš pradedant pildyti anketas, kad pabaigoje jūs visiškai išsityčiosite iš potencialaus kliento, yra bjauru. Labai bjauru. Dingo noras naudotis bet kokiomis svetainių skaičiuoklėmis. Gal visą likusį gyvenimą.

Puikus pavyzdys, kaip internetą galima panaudoti piktam. Nežinau, ar iš to galima daryti kokią išvadą apie reklamų spaudinėjimą…

§ 3. Let’s be Gay!!! Vartau anądien senovinius amerikietiškus komiksus vaikams (maždaug „Sputniko“ laikų). Na, peliukas Mikis ten, dėdė Skrudžas. Ir staiga… iš atvarto tiesiai akysna šoka riebi antraštė „Let’s be Gay!“*. Vos nepridėjau į kelnes. Čia gi leidinys vaikams! Mažiems vaikams, kuriuos mes čia sėkmingai apgynėme nuo istorijų apie princus ir televizijos apskritai, o štai ištvirkėliai amerikiečiai…

„Gay“, žinoma, žodis daugiareikšmis. Tačiau šiandien visos kitos prasmės realiai nebenaudojamos. Liko tik ta viena, paradams drausti. Įsivaizduokite, jūs esate žodyne ir didžiuojatės savo prasme, nes reiškiate „smagus, linksmas“. Praeina tuzinas metų ir jus tiesiogine prasme išguja iš teksto, išskyrus tas vietas, kuriose rašoma apie tai, apie ką man čia draudžia rašyti Nepilnamečių apsaugos įstatymai (ar tik ankstyva jų redakcija? – nesigilinau). Va taip trumpas, mielas, skambus puikios prasmės žodis tapo semantinės transformacijos ar, tiksliau sakant, prasmės uzurpavimo, auka.

Sukalbėjau maldelę už kalbos komisiją, kad neprivertė žodžio „gėjus“ išversti, pavyzdžiui, „džiugus“. Ne kas man būtų…

§ 4. Virtualizacija nevež. Daugiau OS viename kompiuteryje – daugiau galimybių, ar ne? Man taip neatrodo. Turėjau Windows savo Mac’e abiem pavidalais: ir kaip atskirą OS (pasirenkamą kraunantis), ir virtualioje mašinoje. Pastarąjį variantą dar tebeturiu.

Pirmas variantas nėra geras, nes reikia perkrauti kompiuterį, norint pakeisti OS. Kraunasi jis sparčiai, bet tingisi kiekvieną kartą persikrovus atkurti darbinę aplinką kiekvienoje OS.

Virtualizacija turėtų padėti tais atvejais, kai nori abiem OS naudotis vienu metu, bet Windows Vista su Parallels 5 veikia lėtai. Dirbti įmanoma, bet nesinori.

O reikia. Noriu išbandyti naujausią Microsoft Office. Prisiskaičiau pagyrų, bet pats dar netikrinau. Žinau, ką norėčiau rasti Office ir nesu tikras, kad rasiu. Seniai nerašiau padorios apžvalgos, todėl pats laikas imtis darbo, tačiau bijau, kad virtualios mašinos lėtumas sugadins nuotaiką bebandant Office. Jei dėl to nuspręsčiau, kad biuro programų paketas yra netikęs, būtų kaltas ne jis, o aplinka (juokingai gavosi?).

§ 5. Paragrafo ženklas. Kadangi dienoraštėlyje (nuo „mielas dienoraštėli“) per dieną būna kelios temos, tai nutariau jas žymėti labai gražiu „§“ ženklu. Žinau, kad taip anuomet buvo žymimos pastraipos baudžiamajame kodekse, bet nevalia skriausti labai dailaus ir retai naudojamo tipografinio simbolio vien dėl prastų asociacijų su jo vartosena (žr. taip pat § 3). Žymėjimas šiuo riestainiu turi vieną papildomą funkciją – padės komentarų autoriams nurodyti, kurią jie vietą komentuoja. Nes kartais aš nesusivokiu, kuri konkrečiai teksto dalis kritikuojama (nors dažniausiai kritikuojama viskas kartu, nesismulkinant).

Šiandien nemažai prirašiau. Kitomis dienomis tiek laiko neturėsiu. Su praeinančiomis Velykomis jus!

*- ten buvo skyrelis apie linksmus lauko žaidimus su draugais. Be jokios potekstės.

Šaltinis: www.nezinau.lt