Šiandien kalbėsiu apie šeimos sampratą, kurią įtvirtina Lietuvos įstatymai. Šią temą pasirinkau, nes pastarosiomis savaitėmis gerokai padaugėjo besipiktinančių, jog tai, kad šeima vadiname tik santuoka įtvirtintą dviejų heteroseksualių asmenų sąjungą, esą prieštarauja žmogaus teisėms. Deja, šiuo atveju žmogaus teisių sąvokos vėliava iškeliama tikrai be menkiausio reikalo, o pats noras viską, kas tau nepriimtina, smerkti, apeliuojant į tarptautines konvencijas, tik menkina pastarųjų autoritetą.

Tikrai sutinku, kad žmonės, turintys kitokią šeimos sampratą, turi teisę rengti protesto renginius bei siekti, jog Lietuvoje būtų pakeistas kuris nors įstatymas. Taip pat sutinku, kad valstybės institucijos turi būti dėmesingos ir paslaugios kiekvienam vaikui, kuriam reikalinga pagalba, nepriklausomai nuo to, kas ir kaip elgiasi jo tėvai. Kita vertus, esu įsitikinęs, jog kiekviena valstybė turi teisę vykdyti savitą socialinę politiką ir tai, kad Lietuvoje po ilgų klaidžiojimų buvo pagaliau pripažinta, jog svarbu orientuotis ne tik į socialinių „gaisrų gesinimą“, bet ir stiprinti šeimą – instituciją, kurios irimas tampa viena iš svarbiausių socialinių problemų priežastimi, labai sveikintina.

Tiesa, vien kalbėti apie šeimos svarbą, apie tai, kad gimstamumo skatinimas yra vienas iš veiksmingiausių būdų ilgalaikėje perspektyvoje spręsti socialinio draudimo problemas, yra ne tas pat, kas išmintingomis priemonėmis stiprinti bendruomeniškumą, tarpusavio pagarbą ir visuminį ugdymą šeimoje. Tačiau tai, kokios priemonės vaisingiausiai stiprina šeimą ir padeda spręsti realias problemas, – atskiros diskusijos tema. Šiandien noriu akcentuoti, kad tai, kaip įstatymuose apibrėžiama šeima, yra politinis apsisprendimas, neišvengiamai išaugantis iš tam tikrų vertybinių nuostatų, ir tai yra kiekvienos valstybės reikalas.

Lietuvos Konstitucijos 38-ame jos straipsnyje teigiama: „Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas.“ Yra mokslininkų, politikų, visuomenininkų, kurie įsitikinę kitaip, šeimos instituciją supranta veikiau kaip tradicinį reliktą, kurio turėtume atsikratyti, jų valia bandyti įtikinti tautą ir pakeisti dabar galiojančią Konstituciją. Tačiau kol tai neįvyko, ir, tikiuosi, neįvyks, nė vienas Lietuvos įstatymas negali neigti šeimos, kaip visuomenės ir valstybės pagrindo, o įstatymų leidėjai privalo atsižvelgti į Konstitucijos nuostatas. Ir tai tikrai nėra joks žmogaus teisių pažeidimas, bet visuomenės politinis susitarimas, kuris gali būti keičiamas, tačiau demokratinėmis priemonėmis, o ne keistais užkeikimais, esą tai prieštarauja  mistifikuojamoms žmogaus  teisėms.

Kitas klausimas: ar būtina šeimą susieti su skirtingų lyčių asmenų santuoka? Iki pat mūsų laikų toks klausimas, regis, net nekilo. Buvo akivaizdu, kad šeima yra naujos gyvybės lopšys ir pirminė bendruomenė. Tai nereiškia, jog santuokinių įsipareigojimų visada buvo laikomasi, tačiau nekilo abejonių, kuo šeima skiriasi nuo kitų santykių pavidalų. Pastaraisiais dešimtmečiais gerokai padaugėjo žmonių, kurie nekuria šeimos, bet gyvena laikinose neformaliose sąjungose, vis daugiau vaikų gimsta ne santuokoje. Kad ir kaip vertintume naująsias tendencijas, vien tik jų egzistavimo faktas nėra argumentas, kodėl turime atsisakyti santuoka grįstos šeimos sampratos. Santuoka ir gyvenimas kartu be formalių įsipareigojimų yra skirtingi santykių tipai, ir paprasčiausiai neteisinga būtų jiems suteikti tą patį teisinį statusą.

Viena iš priežasčių, kodėl valstybė turi globoti šeimą ir ja rūpintis yra tai, kad pastaroji suvokiama kaip palankiausia terpė visų jos narių santykiams plėtotis. Sutuoktinių įsipareigojimas vienas kitam bei vaikams ne tik nepažeidžia kiekvieno šeimos nario teisių, bet yra palankiausia terpė šias teises puoselėti. Tai nereiškia, kad šeimose nėra problemų, agresijos, nepasitikėjimo. Tačiau šių blogybių priežastis tikrai nėra pats šeimos institutas. Galima tvirtinti, jog santykiuose anapus šeimos erdvės visos šios blogybės tikrai neišnyksta. Jei šeimos institucijoje pradeda kauptis problemos, ją reikia gydyti ir puoselėti, o ne naikinti. Giljotina tikrai nėra išmintingiausias būdas migrenai gydyti.

Pasaulyje yra valstybių, kur praktiškai bet kokios dviejų asmenų sąjungos pradėtos vadinti šeima. Nemanau, kad tokie sprendimai išmintingi. Tačiau puikiai suprantu, jog yra žmonių, kurie mano kitaip. Demokratinėje visuomenėje nuolat vyksta debatai dėl svarbių dalykų. Svarbu, kad tai būtų tikra diskusija, o ne paprasčiausiai puolimas prieš šeimą, suniekinant visus, kurie tiki šios institucijos ypatinga svarba.

Šaltinis: Bernardinai, www.bernardinai.lt