Kas bus toliau: ar JAV nugrims į ilgametę depresiją, paskui save nusitempdama likusį pasaulį, ar reikalai pamažu susitvarkys? Į šiuos klausimus ekonomistai mėgina atsakyti nuo pat krizės pradžios. Du amerikiečiai mėgindami įspėti JAV finansų ateitį ant kortos pastatė asmeninę reputaciją ir karjerą.

Teisus gali būti tik vienas

Nobelio premijos laureatas, Prinstono universiteto profesorius Paulas Krugmanas piešia niūrų supervalstybės ateities vaizdą, pranašaudamas Trečiąją depresiją, defliaciją ir ilgus dviženklės bedarbystės metus. Ribotos rizikos fondo “Paulson & Co” įkūrėjas ir prezidentas Johnas Paulsonas sako, kad depresijos tikimybė – labai menka, o ekonomikos atsigavimo ženklai Amerikoje aiškiai jaučiami jau dabar.

Akivaizdu, kad vienas iš šių žmonių yra teisus. Istorija laimėtoją apdovanos liaupsėmis ir teisingai ateitį nuspėjusiojo veikla bus analizuojama ateinančius dešimtmečius, jei ne šimtmečius.

Pranašauja pozityvius pokyčius

Pralaimėtojo laukia jei ne vieša pajuoka, tai bent jau pašliję karjeros reikalai. Tiek P.Krugmanas, tiek J.Paulsonas savo radikaliai skirtingas pažiūras dėsto viešai.

Pirmasis JAV ekonomikos ateitį juodomis spalvomis piešia savo bloge ir straipsniuose dienraštyje ,,The New York Times“.

Antrasis yra davęs ne vieną interviu, kuriuose pabrėžė optimistinį požiūrį į JAV ekonomikos ateitį.

Praėjusią savaitę J.Paulsonas apie šviesią JAV ateitį kalbėjo prestižinės Londono ekonomikos mokyklos studentams. Pasak jo, būstai JAV kitais pabrangs bent 10 procentais, nes krizės epicentre atsidūrusios nekilnojamojo turto rinkos atsigavimą rodo pozityvūs pokyčiai problemų kamuojamoje Kalifornijoje. ,,Nėra geresnio laiko įsigyti namą, kaip dabar“, - kalbėjo vienas žymiausių investitorių pasaulyje.

Europa – silpnoji pasaulio ekonomikos grandis

Finansų guru taip pat pažymėjo, kad jis mato ekonomikos atsigavimo ženklus ir kad JAV pasiekė ribą, kai reikalai kryps tik į gera. Tiesa, jis ne toks optimistiškas Europos atžvilgiu. Jis tvirtina, kad Europa tebėra ,,silpna vieta“ pasaulio ekonomikoje, tačiau tuo pat metu priduria, kad senojo kontinento bėdos neturės įtakos JAV atsigavimui. Europos ekonomikos įtaka pasauliui nėra tokia didelė. Manoma, kad 2010 m. Europa prie pasaulinio BVP augimo teprisidės vos 0,2 proc. (iš viso prognozuojama, kad pasaulio ekonomika ūgtelės procentu). Stambiausios JAV prekybos partnerės yra Kanada, Kinija ir Meksika, kurių įtaka kartu paėmus pasaulio ekonomikos augimui yra daug didesnė.

Nebijo investuoti į sklypus ir bankus

Nors nemažai J.Paulsono vadovaujamo ribotos rizikos pajamų investuota į auksą, kuris laikomas saugia prastų laikų investicija, šimtai milijardų dolerių investuota ir į JAV bankus. Pastarieji dar tik pradeda atsigauti, ir vis dar netrūksta žmonių, kurie bijo ištraukti savo santaupas iš po čiužinio, nekalbant apie investicijas į bankų vertybinius popierius.
Optimistiškai JAV ekonomikos ateitį vertinantis finansininkas taip pat įsigijo nemažai žemės nekilnojamojo turto nusiaubtoje Kalifornijoje ir investavo pinigus į kazino. Akivaizdu, kad jis tikisi, jog amerikiečiai pradės leisti pinigus taip, kaip tai darė iki krizės, įskaitant nuolatines keliones į lošimo namus.

Nuspėjo nekilnojamojo turto burbulo sprogimą

J.Paulsono pasekėjai tvirtina, kad netikėti jo optimizmu nėra jokio pagrindo. Finansininkas esą savo kompetenciją ne kartą įrodė darbais ir pasiekimais.

54 metų vyras žurnalo ,,Forbes“ sudaromame pasaulio milijardierių sąraše užima 45-ąją vietą. 140 tūkst. dolerių jam yra tokia pat suma kaip vidurinei klasei priklausančiam žmogui – du doleriai.

J.Paulsonas laikomas vienu iš nedaugelio žmonių ne tik tiksliai numačiusių nekilnojamojo turto burbulo sprogimą, bet ir iš jo pasipelniusių. J.Paulsonas uždirbo apie 20 mlrd. dolerių spekuliuodamas vertybiniais popieriais. Jis laikėsi pozicijos, kad esama paskolų sistema nekilnojamojo turto rinką prives prie liepto galo ir investuodamas statė prieš rizikingas paskolas.

Laikas parodė, kad investuotojas buvo teisus. J.Paulsono sėkmės istorija aprašyta Gregory Zuckermano knygoje ,,The Greatest Trade Ever“.

Tačiau finansininko oponentai teigia, kad milijardierius begėdiškai pasipelnė iš eilinių žmonių, kurie per nekilnojamojo turto krizę prarado namus. Be to, finansininkas padėjęs JAV prokuratūros akiratyje atsidūrusiam investicijų bankui ,,Goldman Sachs“ kurti ir pelningai parduoti rizikingus finansinius produktus. Tačiau bankui iškeltame ieškinyje J.Paulsono kaip įtariamojo pavardė neminima.

Taupymas – ne išeitis

Nė kiek ne menkesniais pasiekimais nei J.Paulsonas gali didžiuotis ir jo oponentas P.Krugmanas, kuris turi galybę pasekėjų visame pasaulyje. Nobelio premijos laureatas laikomas vienu įtakingiausių intelektualų. Prinstono universiteto profesorius teisingai numatė, kad JAV prezidento Baracko Obamos inicijuota ekonomikos stimuliavimo programa suveiks.

Tačiau jis įsitikinęs, kad prezidento administracija daro didžiulę klaidą netęsdama stimuliavimo programos.

Pasak P.Krugmano, taupymas šiuo metu nėra išeitis. Tuo metu, kai Europos valstybės, įskaitant Vokietiją, imasi didelio masto biudžeto balansavimo ir taupymo priemonių, o Tarptautinis valiutos fondas (TVF) praėjusią savaitę sukritikavo JAV dėl pernelyg didelio išlaidavimo, ekonomistas laikosi pozicijos, kad vienintelis būdas išlipti iš duobės – skolintis ir leisti pinigus.

Pranašauja dar vieną depresiją

P.Krugmano nuomone, sutaupytas vienas kitas doleris ir šiek tiek labiau subalansuotas biudžetas ilgalaikėje perspektyvoje nepašalins problemų, kurias sukurs letargo stadijoje sustingusi ekonomika.

Ilgą laiką be darbo likę žmonės paprasčiausiai bus nebetinkami darbo rinkai. Talentingas jaunimas produktyviausius metus praleis dirbdamas restoranuose ar lindėdamas tėvų palėpėse, užuot dirbę ir kūrę produktus.

Nobelio premijos laureato įsitikinimu, jeigu į politines rietenas įsivėlę abiejų JAV partijų atstovai nepalaimins dar vienos ekonomikos stimuliavimo programos, Ameriką ištiks dar viena depresija ir šalis ilgam laikui liks vilktis iš paskos Europai.

,,JAV verslas nėra pajėgus įsukti ekonomiką“, - savo bloge kartoja P.Krugmanas, ne kartą pateikęs Šiaurės Europos šalių socialistinę sistemą kaip idealą. Jis taip pat ne kartą ragino vyriausybę nacionalizuoti bankus.

,,Diržus susiveržusi Airija – beviltiškoje duobėje, o Ispanija išvengė kracho tik dėl to, kad nepasidavė taupymo vajui“, - neseniai pareiškė P.Krugmanas, kuris su pasimėgavimu citavo finansų pasaulį sukrėtusią statistiką, kuri aiškiai rodo, jog J.Paulsono ribotos rizikos fondas per pirmąjį šių metų pusmetį patyrė 8,8 proc. nuostolį.

Atkreipęs dėmesį į savo oponento bėdas, mokslininkas dienos blogo įrašą užbaigė taip: ,,Sakykime, reikalai gali pasikeisti, ir aš tikiuosi, kad paaiškės, jog Paulsonas buvo teisus. Tačiau aš (už jo sėkmę) nestatau...“

Monika Bončkutė
Specialiai lrytas.lt, Čikaga

Šaltinis: vartotojulyga.lt