„Ateities sprendimai priimami šiandien“ – toks skambus plakatas kabo Europos Tarybos koridoriuose, kuriuose išties sprendžiamas ES rytojaus, kitos savaitės, kitų metų likimas. Uždarose Briuselio posėdžių salėse šiomis dienomis, o tiksliau – naktimis, sprendžiamas Airijos, Portugalijos, o gal ir visos Europos finansinio išgyvenimo klausimas.

Antradienį naktį pasitarę tarpusavyje euro grupės ministrai pareiškė, kad Airijai bus suteikta finansinė parama, vos ji to paprašys.

Žiniasklaidai buvo leista suprasti, kad airiai pagalbos dar neprašo, bet ES finansinių institucijų atstovai bei diplomatai per 5–7 dienas sugebėtų rasti reikiamą pinigų sumą, jei Airijos vyriausybė uždegtų žalią šviesą, prašydama paramos. Kol kas nekalbama, kokios pinigų sumos potencialiai reikėtų Airijai, esą tai priklausytų nuo konkrečios situacijos, veiksmų, kurių tektų imtis.

Manoma, kad finansinių išteklių būtų ieškoma finansų rinkose, buvo užsiminta apie Šiaurės Amerikos bei Azijos investuotojus. Europos Sąjungos ekonomikos komisaras Olli Rehnas pripažino, kad daugiausia dėmesio skiriama Airijos bankams, kurie ir sukėlė šį euro zonos finansų drebėjimą.

Europos Komisijos pareigūnai taip pat prasitarė, kad į Dubliną aiškintis situacijos vyks komisija, kurią sudarys Tarptautinio valiutos fondo, Europos centrinio banko ir Europos Komisijos atstovai. Panaši komisija dirbo ir Graikijoje, kai ši paskelbė apie savo finansines bėdas.

Kalbėdamas apie Airijos problemas, Europos centrinio banko vadovas Jeanas Cloudas Trichet užsiminė ir apie Portugaliją kamuojančias finansines negeroves. Tiesa, Airijos ir Portugalijos situacijos – skirtingos. Airius kamuoja bankų sektoriaus problemos, o portugalus – fiskalinės bėdos ir struktūrinių reformų stygius.

Airijai pritrūko pinigų?

Europos Sąjungos finansų ministrų susitikimas, prasidėjęs Briuselyje antradienį vakare, kitaip nei paprastai, sulaukė labai daug dėmesio. Žurnalistų klausimai, spaudos atstovų nerimas bei šykštūs ministrų ir eurokomisarų komentarai patvirtino tai, ką jau kelias dienas skelbia žiniasklaida, – padėtis sunki, o galbūt net sunkesnė, nei norėtųsi pripažinti.

Kokio nors sprendimo arba žinios laukia ir finansų rinkos. Pasak finansų ekspertų, ES primygtinai siūlo airiams finansinę paramą, nes nori įrodyti, kad krizę gali įveikti.  Manoma, kad paramos brukimas – siekis nuraminti finansines rinkas ir išvengti dar vienos euro zonos krizės.

Aukšti ES pareigūnai pripažįsta, kad Graikijos finansinė krizė buvo karti piliulė, todėl dabar jau yra numatyti patikimi instrumentai, kaip reikėtų tvarkytis „piniginės nelaimės“ atveju.

Pripažįstama, kad Airijos ir Graikijos padėtis labai skiriasi – graikai turėjo daug viešojo sektoriaus skolų, o airiai neblogai su tuo tvarkosi, bet jų bėda – bankai, kurie neproporcingai išpampo, palyginti su šalies ekonomika.

ES institucijų koridoriuose kalbama, kad jei airiai nenorės pagalbos, jiems jos niekas negalės ir įsiūlyti. Gali būti, kad pagalba bus suteikta Airijos bankams, o vyriausybė drąsiai galės sakyti, kad bankai, bet ne šalies valdžia prašo paramos.

Pastarosiomis dienomis Airijos skolinimosi išlaidos tarptautinėse rinkose labai išaugo, o  pinigų stokojantys šalies bankai jau susiduria su likvidumo problemomis, todėl tikimasi, kad Europos centrinis bankas (ECB) padės airių bankams, kad šie galėtų vykdyti savo kasdienes operacijas.

Airiai tvirtina, kad į bankų sektorių permetė dešimtis milijardų mokesčių mokėtojų pinigų, todėl esą padėtis stabilizuojasi, o šalis turi pakankamai pinigų bent jau iki kitų metų vidurio.

Tiesa, ES pareigūnai galimos euro zonos krizės akivaizdoje elgiasi skirtingai. Europos Sąjungos ekonomikos komisaras Olli Rehnas prieš pat euro zonos šalių ministrų susitikimą pareiškė, kad Europa turi „nepasiduoti panikos kėlėjų įtakai“, o štai ES prezidentas Hermanas Van Rompuy kiek anksčiau šią savaitę pats kėlė paniką, sakydamas, kad Europos Sąjungoje juntama „išgyvenimo krizė“ ir žlugus eurui (sušlubavus Airijos, Portugalijos ir kitų šalių ekonomikoms) esą žlugtų ir ES.

Airijos problemos – ne finansinių spekuliantų kaltė

„Europa pamažu atsigauna po finansinės krizės, bet padėtis labai trapi. Visur daug nežinomybės, o finansinės rinkos šoka pasiutusį kadrilį. Finansinė Europos padėtis delikati, o kai kurių atskirų šalių – labai sunki“, – aiškino aukštas Europos Komisijos pareigūnas.

Pasak jo, nuo finansinės krizės nukentėjo beveik visos ES šalys, bet vienų „aukos“ buvo didesnės nei kitų, o siekis, kad finansinė recesija nevirtų finansine depresija, kai kam kainavo labai daug.

Anot to paties Europos Komisijos pareigūno, ES skubiai turi priimti tam tikrą ilgametį veiksmų planą, nes jei jo nebus – stagnacija garantuota.

„Neturėtume bandyti tapti finansinais tigrais kaip Azijos šalys arba mėgdžioti Pietų Amerikos ekonomikos modelių. Mums reikia savo modelio, nes dabar situacija – kritinė“, - aiškino aukštas EK pareigūnas.

Kalbėdamas apie sunkią finansinę Airijos padėtį, jis suabejojo sklandančiais gandais, kad šalis tapo finansinių spekuliantų auka, kokia galbūt buvo tapusi ir Graikija.

„Spekuliantų yra visur, bet šiuo atveju, manau, jų įtaka buvo minimali. Yra nemažai objektyvių priežasčių, kodėl Airija atsidūrė ten, kur dabar yra. Airijoje sprogo net keli burbulai: nekilnojamojo turto, finansinio sektoriaus burbulų sprogimai ir sujudino finansinius šalies pamatus“, - kalbėjo EK pareigūnas.

Anot jo, tikrai ne finansiniai spekuliantai, pajutę sužeistos šalies kraują, puolė naudotis padėtimi, esą tai būtų per lengvas visų ekonominių problemų paaiškinimas.

Bijoma, kad, jei Airija paprašys finansinės ES paramos, euro zonos valstybes ištiks domino efektas ir į Briuselio finansinių institucijų duris pasibels Portugalija, Ispanija ir visų baisiausia – Italija.

„Ispanijoje yra nemenkas biudžeto deficitas, ten taip pat sprogo nekilnojamojo turto burbulas. Jie, kaip ir graikai, ilgai gyveno ne pagal išgales. Tiesa, mes tiksliai nežinome, ir kas darosi Italijoje“, - baugiai svarstė EK pareigūnas.

Jūratė Važgauskaitė, Briuselis

Šaltinis: Bernardinai, www.bernardinai.lt