Pastaruoju metu mokesčių inspekcija ypatingai susidomėjo bendrovėmis, kurios ūkininkams išmokėdavo  kompensacinį 6 procentų PVM priedą.  Bendrovės šias sumas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą, nepaisant to, kad realiai PVM į biudžetą nepatenka –  lieka ūkininkams valstybės paramos pavidalu.
Tačiau į tokį valstybės paramos mechanizmą gali pretenduoti tik tie ūkininkai, kurie  atitinka  teisės aktuose nustatytus kriterijus bei yra įregistruoti į atitinkamą  registrą. Ūkininkai, kurie įgijo teisę į  kompensacinį priedą, privalo nuolat stebėti savo veiklą.  Nustatę, kad bent vienas iš jiems keliamų reikalavimų yra nevykdomas,  turi kreiptis į teritorinį mokesčių inspekcijos skyrių ir pateikti prašymą  išregistruoti. T. y. sąžiningai prisipažinti, jog toliau paramos gauti nebegali.

Deja, pasitaiko atvejų, kai ūkininkai nors ir praranda teisę gauti kompensacinį PVM priedą (nevykdo reikalavimų), bet vis dėlto paramos gavimo nenutraukia. Natūraliai kyla klausimas, kokie yra tokios nesąžiningos veiklos padariniai ? Viena vertus, pagal mokesčių inspekcijos patvirtintų taisyklių nuostatas, ūkininkas per nustatytą terminą privalo gražinti į biudžetą neteisėtai gautą kompensacinį PVM priedą. Iš pirmojo žvilgsnio, tokiais atvejais, kai ūkininkas nevykdo šio reikalavimo ir negrąžina neteisėtos kompensacijos į valstybės iždą, tai mokesčių inspekcija turėtų išieškoti šį kompensacinį PVM priedą būtent iš ūkininko.

Tačiau, pastaruoju metu  mokesčiu administratorius veikia kiek kitaip – siūlo pačioms bendrovėms, įsigijusioms prekes arba paslaugas  iš ūkininkų, neturinčių ar praradusių teisę į kompensacinio PVM priedo gavimą, tikslinti PVM atskaitą. Ką tai reiškia ? Iš esmės tai, jog  mokesčių administratorius tiesiog surado paprastesnį (administravimo prasme) nepagrįstai ūkininkų gautos paramos  grąžinimo į valstybės sąskaitą būdą. Bet ar tokia mokesčių inspekcijos strategija yra pakankamai pagrįsta teisiniu požiūriu ? Taigi paties mokesčių administratoriaus patvirtintos taisyklės nustato, kad tai būtent ūkininkai turi prievolę grąžinti nepagrįstai gautą kompensacinio PVM priedo sumą į biudžetą.  Atkreipkite dėmesį – prievolė ir jokių išimčių.

Kyla klausimas, ar  mokesčių inspekcija, perkeldama mokestinę naštą iš ūkininkų verslui, veikia pakankamai tesėtai ir pagrįstai. Juk nurodymas bendrovėms tikslinti PVM atskaitą, t. y. grąžinti į biudžetą bendrovių atskaitytą PVM už ūkininkams (nors ir valstybės vardu, bet visgi iš nuosavų lėšų) suteiktą paramą, reikštų dvigubo apmokestinimo situacijos atsiradimo galimybę, nes ūkininkų prievolė grąžinti neteisėtai gautą kompensacinį PVM priedą niekur nedingsta. Tad gali susiklostyti situacija, kai bendrovė patikslina PVM atskaitą, o tuo pačiu metu pats ūkininkas (savo noru ar priverstinai) grąžina jam nepriklausančią paramą valstybei.

Taigi, kaip matome, mokesčių inspekcija nusitaikė ne į nesąžiningai veikiančius ūkininkui, o bando perkleti mokestinę prievolę ant žemės ūkio produkcijos gamybos įmonių pečių.

Šaltinis: UAB “PricewaterhouseCoopers”, www.pwc.lt