Kiekvienoje visuomenėje yra ne viena grupė žmonių, nusiteikusiu priešiškai pačios visuomenės ar atskirų jos narių (grupių) atžvilgiu. Paprastai tokius žmones vadiname „marginalais“, „psichopatais“, „maniakais“ ir pan. Visuomenė negali pabėgti nuo tokių žmonių, jų visada buvo ir bus. Tačiau visuomenė gali apsisaugoti nuo jų keliamos žalos. Paprastai taip ir vyksta. Po kruvinų įvykių Norvegijoje, mūsų spaudoje buvo nagrinėjamas faktas, kad paprastai šalies jėgos struktūros (policija, saugumas ir kt.) seka viešąją erdvę, ieško potencialiai pavojingų asmenų, net bando juos provokuoti, kad galėtų nukenksminti anksčiau, negu jie realizuos savo kruvinas fantazijas. Kodėl Norvegijoje šis prevencijos mechanizmas nesuveikė, belieka tik spėlioti. Viena iš galimų versijų – tai sąmoningas prevencinių mechanizmų susilpninimas, siekiant toli einančių tikslų.

Antikos filosofo Platono aprašyta trisluoksnė visuomenės struktūros schema išlieka nepakitusi jau daugelį šimtmečių. Bet kokios visuomenės elitas turi remtis kažkokia visuomenės dalimi, kuri būtu „buferine zona“ tarp elito ir plačiųjų visuomenės masių. Niekam ne paslaptis, kad „buferinės zonos“ vaidmenį Vakarų demokratinėse valstybėse atlieka „vidurinysis sluoksnis“. Šio sluoksnio gyvenimo sąlygos pastaruosius dešimtmečius vis kilo. Puikios gyvenimo sąlygos, visuotinai prieinamas mokslas, medicina, galimybė save realizuoti, keliauti padarė jį uoliu dabartinio demokratinio režimo rėmėju ir gynėju. Materialinė gerovė mainais į lojalumą valdžiai. Demokratinėse sistemose egzistuojančių rinkimų vadinti realia galimybe keisti valdžios elito narius vargu ar galima. Lietuvoje tą puikiai matome. Nors tarp atskirų politinių partijų egzistuoja tarp tikrų skirtumų, tačiau pavadinti jais fundamentaliais niekaip negalime. Ypatingai svarbu, kad demokratinėse sistemose politinės partijos yra finansuojamos didele dalimi iš verslo įmonių kišenių. Svarbu, kad tik pelnui gauti įsteigti asmenys neretai finansuoja kelias partijas iš karto (nesvarbu kas laimės, rėmėjas tikrai laimės). Todėl demokratijose rinkėjai sunkiai gali pakeisti valdantį elitą. Reikia pripažinti, kad kol vidurinysis sluoksnis yra pakankamai gausus ir pasiturintis, jis labai mielai priėmė ir priima tokias žaidimo taisykles. Materialinė gerovė viską atperka.

Vakarų demokratinė sistema yra puiki ir veiksminga tol kol ji veikia pertekliaus sąlygomis. Smunkant ekonomikai, o kartu su juo ir pragyvenimo lygiui, viduriniojo sluoksnio atstovų pradeda tragiškai mažėti, o neturtingiausiojo sluoksnio narių, atvirkščiai, pradeda daugėti. Neturtingiausias sluoksnis yra tuo blogas Vakarų demokratinių režimų elitui, kad jis nėra linkęs remti egzistuojančią sistemą, yra linkęs eksperimentuoti ir rinkimuose atiduoti savo balsus už vadinamąsias „marginalines“ partijas, t.y. linkęs realiai nušalinti gyvuojantį elitą.

Turint omenyje, kad Europa yra gilioje ekonominėje duobėje (kol kas geriausiai jos matoma išraiška – tai ES prasiskolinusių valstybių istorijos) ir panašu, kad iš jos išlips labai negreitai, darosi akivaizdu, kad formulė „materialinė gerovė mainais į valdžią“ pradeda buksuoti. Jau dabar Europoje pakankamai atvirai kalbama apie europiečių radikalėjimą ir didėjantį polinkį šlietis prie tradicines ir tautines vertybes propaguojančių grupių.

Sutapimas, atsitiktinumas, o gal ir ne, kad pasaulyje jau ne vienerius metus vis atskleidžiami duomenys apie Katalikų bažnyčios kunigų seksualinius nusikaltimus. Tokie atvejai nenumaldomai menkina šios bažnyčios autoritetą, tuo pačiu ir mažina potencialių dabartinio elito konkurentų ratą. Įvykiai Norvegijoje irgi sudaro sąlygas mažinti konkurentų ratą. Faktas, kad kruvinas žudynes surengė baltaodis, nacionalistinių idėjų pilnas norvegas, sudaro prielaidas ne tik Norvegijos, o ir kitoms Europos valstybėms lieti policinės valstybės pamatus, bei naikinti radikalias ir tautiškai nusiteikusias jėgas.

Jeigu aukščiau išsakytos mintys išreiškia nūdienos tikrovę, mūsų laukia dar ne vienas panašus įvykis. Gal ne toks kruvinas, gal ir visai be aukų, bet neabejotinai nukreiptas (tiesiogiai ar ne) prieš tas jėgas, kurios gali tapti atramos tašku viduriniąjai klasei, kurios pasakų gyvenimas po truputį nyksta.

Šaltinis: www.rytisval.lt