Politikų mėgstamiausias „riestainis“, kurį jie vis ir vis mesteli stabiliai skurstančiam elektoratui -  valstybės tarnautojų skaičiaus mažinimas ir jų atlyginimų karpymas. Ši žinia tautos visada sutinkama itin džiugiai. Juk taupomos valstybės lėšos, o tai reiškia, kad mažės mokesčiai, gerės ekonominė situacija.

Tačiau ar tikrai tarnautojų atleidimai ir atlyginimų karpymai turėtų mus džiuginti? Manau, kad toli gražu ne visada. Valstybės tarnyboje pilna visokių negerovių, kurias reikėtų naikinti, tačiau daugelis iš jų yra susiję su aukštas pareigas užimančiais dėdėmis ir tetomis. Jau spėjusi išgarsėti kelionė į Naująją Zelandiją yra puikus to pavyzdys.

Mūsuose paplitusios pasakos ir anekdotai apie nieko nedirbančius ir pasakiškas algas gaunančius biurokratus, kurios daugelyje atveju neturi nieko bendro su realybe. Nesiginčysiu, kad yra ir tokių, kurie „kala“ puikius pinigus ir dar sugeba dieną praleisti žiūrėdami „Tom and Jerry“ animacinius filmukus. Tačiau didžioji dauguma sunkiai dirba ir gauna tikrai jokio įspūdžio nedarančias algas. Nors nesu valstybės tarnautoju, tačiau juo teko būti, todėl eilinio valstybės tarnautojo gyvenimą įsivaizduoju daugiau negu puikiai.

Taigi, kodėl mūsų neturėtų džiuginti tarnautojų atleidimai? Visų pirma todėl, kad tarnautojas yra vertingas vartotojas. Valstybė surenka į biudžetą milijardines lėšas. Ekonomikai naudingiausi yra tie pinigai, kurie pastoviai „sukasi“ apyvartoje.

Pavyzdžiai, įstaiga X kas mėnesį išmoka 100 000 litų atlyginimų. Už šiuos pinigus tarnautojai perka maistą, drabužius, ima paskolas ir t.t. Pinigai sukasi rinkoje, skatinamas vartojimas. Įsivaizduokime, kad įstaiga X atleidžia Y tarnautojų ir taip kiekvieną mėnesį atlyginimams gali išleisti net 50 000 litų mažiau. Atrodytų, kad sutaupytos lėšos turėtų grįžti į valstybės biudžetą, kas turėtų lemti mokesčių mažėjimą. Turėtų, bet taip niekada nebuvo ir tikrai nebus. Netenka abejoti, kad sutaupytos lėšos bus išleistos kokiam nors eiliniam stadionui (pravažiuodamas pro Vilniuje „statomą“ naują futbolo stadioną, kuris atrodo blogiau už dar senovės Romoje statytą Koliziejų, nežinai ar verkti, ar juoktis ). Kaip žinia, statant „stadionus“ didelė dalis pinigų „nusėda“ „gerų žmonių“ kišenėse, kurie vargu ar labai skatina Lietuvos vidaus vartojimą (Lamborghini „gero žmogaus“ garaže ar prabangi vila Žydrojoje pakrantėje kelia ne mūsų ekonomiką, o Italijos ar Prancūzijos).

Pinigų, kurie išleidžiami tarnautojų atlyginimams, svarba mūsų vartojimo palaikyme yra tikrai nemenka. Nereikia užmiršti, kad dirbantis tarnautojas ne tik gauna atlyginimą, bet ir reikalauja tam tikro aprūpinimo darbo priemonėmis (kanceliarinės prekės, kompiuteris, stalai ir t.t.), o tai irgi skatina vidaus vartojimą.

Atleistas tarnautojas tampa bedarbiu, kuriam tenka mokėti išmoką. Įdomiausia, kad mokesčiai nė kiek nemažėja net, jeigu tarnautojų skaičius ir sumažėja. Ir, manau, tikrai niekada nemažės. Nors tai tik prielaida, bet drįsčiau teigti, kad išlaidos tarnautojams tėra tik juoko ašara pinigų jūroje, kurie, švelniai tariant, „priglaudžiami“ asmenų X ir nusėda jų kišenėse.

Visada tikimės puikaus aptarnavimo iš tarnautojų pusės ir, jeigu jo negauname, noriai burnojame prieš tuos nelemtus valdininkus. Nesiginčysiu, kad valstybės įstaigose (kaip, beje, ir bet kokioje įmonėje ar organizacijoje), dalis žmonių įsidarbina išskirtinai ketindami valdyti („valdininkai“) žmones, o ne jiems tarnauti („tarnautojai“), tačiau nemažai prasto aptarnavimo atvejų yra susiję su elementariu pervargimu ar paprasčiausiu motyvacijos nebuvimu.

Manau, jog nesiginčysite, kad pinigai motyvuoja žmones. Eilinio specialisto alga yra tikrai nedidelė. Prasidėjus taupymo vajui, ji dar labiau sumažėjo ir, ne mažiau svarbu, horizonte net nešviečia jos didinimo perspektyva. Galime sakyti, kad taip ir turi būti. Visiems dabar sunku. Visa tai tiesa, bet tiesa ir tai, kad mažos algos nemotyvuoja dirbti, neleidžia pritraukti aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Visai tai sąlygoja, kad neretai keikiamės turėdami reikalų su valstybinėmis institucijomis.

Šia rašliava nenoriu pasakyti, kad kuo daugiau valstybės tarnautojų yra ir kuo didesnės jų algos – tuo yra geriau. Tačiau, manau, kad daugumoje atveju atleidimai ir atlyginimų mažinimai neduoda jokio pozityvaus rezultato. Jie tik dar labiau smukdo ekonomiką. Tikroji problemų priežastis – ne tarnautojų skaičius ar jų algos, o įspūdingus mastus pasiekusi korupcija.

Šaltinis: www.rytisval.lt