Atsidaręs ryte pašto dėžutę, kaip visados, radau en reklaminio spamo. Tradiciškai spustelėjau “mark”, “mark”, etc. ir “delete”. Palikau tik vieną. Kažkokia kompanija buvo atsiuntusi (mūsų kompanijos vadovui) tokią el. apklausą apie darbo našumą ir pan. Nieko naujo, nieko įdomaus, eilinis marketinginis triukas – pradžioje atrodo, kad dalyvauji apklausoje, bet vėliau supranti, kad tikrasis tikslas – įkišti tau eilinį šlamštą, kuris tavo įmonėlę pavers į klestinčią ĮMONĘ. Vienintelis dalykas, kuris “užkabino” buvo klausimas apie tai, ką jūsų darbuotojai veikia darbe:

- tvarko asmeninius reikalus;

- kalbasi su bendradarbiais ne darbo reikalais;

- ir pan.

O po šio klausimyno buvo įdėtas  Microsoft atlikto tyrimo rezultatas, anot kurio, per dieną  šios kompanijos darbuotojai PRAŠVAISTO 2 valandas laiko. Manau, čia reikia suprasti, kad darbuotojai tas kelias valandas praleidžia gerdami kavą, bendraudami ir pan. Nežinau, kaip Jums, bet man tas žodelis “prašvaisto” paliko gilų įspūdį. Panašu, kad daugelio darbdavių (prisipažinsiu, irgi esu darbdavys, nors viliuosi, kad kiek kitoks, nei šios “apklausos” rengėjai) svajonė tokia: ateina darbuotojas į darbą 2 valandoms anksčiau negu privalėtų, tuoj kimba į darbą ir dirba, dirba, dirba, pavalgyti skiria laiko vos kokias 10 min., tada vėl dirba, dirba, dirba,  apie asmeninį gyvenimą, savo šeimą, vaikus, tėvus, savo mylimą šunį nė nepamąsto, po darbo lieka dar 2 valandoms, o grįžęs namo mąsto tik apie darbą. Ar Jums neatrodo, kad tai kažkokia siurrealistinė iliuzija?  Ar neatrodo, kad žiūrėdami į darbuotoją, kaip į kažkokio konvejerio sraigtelį  mes galime pamiršti apie tai, kad darbuotojui nors kiek rūpėtų kompanija, kad jis į darbą neitų kaip į katorgą, kad galų gale įmonėje galėtų veikti reali motyvavimo sistema. Kažkodėl manoma, kad į vieną salę, išvagotą stiklinėmis sienomis, susodinti darbuotojai, nuolat patiriantis iš visų galų stresą bus motyvuoti dirbti, nes įmonė turi “bonusinę” sistemą (suprask – pinigai vienintelis ir labiausiai motyvuojantis faktorius dirbti). Kažkodėl manoma, kad biuras turi atrodyti visai kitaip nei namai (nors, kur Jūs geriau jaučiatės: namie ar plikam, šaltam “ofise”? Aš, pvz., namie…). Kažkodėl bandoma visiems įdiegti mintį, kad viršvalandžius dirbantis darbuotojas, neišsimiegantis, pervargęs – tai norma, tai kažkas siektino ir gerbtino. Nors man tai skamba, kaip Aristotėlio “vergai – neturi sielos” (vergai – tai ne žmonės. Todėl ir neturi sielos. Panašiai dabar darbuotojai – tai ne žmonės, o tiesiog antikinių vergų porūšis). O jeigu darbuotojas darbo metu nuveža, pvz. savo mylimą šunį pas veterinarą, tai kažkas baisai (nors pastarsis dirba, kaip tyčia, tik nuo 8 iki 17 val.), TAI LAIKO ŠVAISTYMAS. Ar tai ne juokinga? Ar verta po to stebėtis, kad daugeliui darbuotojų darbdavys – tai kažkoks “karabasas barabasas” keliantis vien tik siaubą ir neapykantą, o žinia apie darbdavio bankrota kelią ne tik liūdesį (nes liks be darbo), bet ir begalinį džiaugsmą (”taip ir reikia tam šunsnukiui.”).

P. S. Jokių būdu neteigiu, kad visi darbdaviai – tai kažkokie kraugeriai. Visokių yra darbdavių, visokių yra ir darbuotojų. Tačiau, kad yra ir tikrai ne mažai darbdavių, kuriems darbuotojas tėra tik vergas irgi baisus faktas.