Lietuvos Respublikos Vyriausybė galų gale pateikė Seimui Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimų projektą. Be visų kitų pakeitimų numatyta, kad minimalus įstatinio kapitalo dydis turėtų būti sumažintas iki 1000 litų. Iš praktikos žinau, kad daugeliui žmonių, kurie nutarė pradėti savo verslą, 10 000 litų minimalaus įstatinio kapitalo dydžio reikalavimas yra neperžengiamas barjeras. Tokių pinigų daugelis tiesiog neturi. Net 9 000 litų sumažinus įstatinio dydį, manau, kad atsiras daug daugiau žmonių, kurie savo verslui vystyti pasirinks UAB teisinės formos įmonę. Ir tai yra labai puiku.
Alternatyva UAB (jeigu nagrinėti tik juridinius asmenis) yra individuali įmonė (IĮ) arba viešoji įstaiga (VšĮ). Tačiau abu minėti variantai turi tam tikrų trūkumų lyginant su UAB (nors ir keletą pranašumų). Didžiausias IĮ trūkumas - neribota atsakomybė. Verslui nepasiekus ir IĮ negalint atsiskaityti su kreditoriais, visa atsakomybė tenka įmonės savininkui. Pastebėtina, kad tai gana nesąžininga praktika, nes IĮ paprastai steigia smulkų verslą vystantys verslininkai, kurie tą daro arba dėl to, kad neturi 10 000 lt įsteigti UAB arba dėl gana menkų mokestinių lengvatų. Mano akimis žiūrint, tos mokestinės lengvatos, kurios yra taikomos IĮ neatperka rizikos susijusios su neribota atsakomybe. Visada savo klientams rekomenduoju steigti tik UAB, o ne IĮ. Paskaičiuota, kad absoliuti dauguma įmonių bankrutuoja (sustabdo veiklą) taip ir nesulaukusios 5 metų "gimtadienio". Kitaip tariant, verslo nesėkmės rizika yra milžiniška ir tam, sakyčiau, reikia ruoštis iš anksto. Geriau uždirbti kiek mažiau, bet užsitikrinti ramų rytojų.

Kalbant apie viešąsias įstaigas, tai galima pastebėti, kad jos yra labai unikalus darinys. VšĮ labai primena UAB'us. Jos gali laisvai užsiimti beveik bet kokia komercine veikla, tačiau tuo pačiu turi tam tikrų mokestinių lengvatų. Vienintelis minusas, VšĮ lyginant su UAB -  tai negalėjimas paskirstyti gauto pelno VšĮ steigėjams, paprasčiau tariant VšĮ negali mokėti dividendų. Tačiau tai gali būti menka problema. Žmonės - išradingos butybės. Tenka bendrauti su įmonių direktoriais, finansų direktoriais ir kitai aukštais įmonių darbuotojais. Labai dažnai, visus juos siejanti įpatybė, tai požiūris į įstatymą, kaip į kažką tokio ką reikia ir galima "apeiti", nesilaikyti jo ir pan. Įstatyme įtvirtinti draudimai tai tiesiog rakštis vienoje vietoje, kurią žūt būt reikia ištraukti. Ištraukti visomis priemonėmis. Asmeniškai man, tai yra atsakymas į tai kodėl jokie draudimai Lietuvoje neveda prie jokių pozitivių rezultatų. Draudimai tiesiog padidina "juodosias" mūsų eko-soc-ir kitas gyvenimo dalis.