Nuo kovo 1 dienos įsigalioja visas paketas Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimų. Daugelis iš jų kosmetinio pobūdžio, tačiau keletas yra ganėtinai svarbūs ir tikrai verti atskiro dėmesio:

Bendrovės vadovas turi teisę atsistatydinti pateikdamas rašytinį atsistatydinimo pranešimą jį išrinkusiam bendrovės organui. Bendrovės vadovą išrinkusi valdyba ar stebėtojų taryba sprendimą atšaukti bendrovės vadovą turi priimti per 15 dienų nuo atsistatydinimo pranešimo gavimo dienos. Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinktas bendrovės vadovas turi sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, į kurio darbotvarkę būtų įtraukti bendrovės vadovo atšaukimo ir naujo bendrovės vadovo rinkimo klausimai. Jeigu vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti bendrovės vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis pasibaigia:

1) šešioliktą dieną nuo atsistatydinimo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendrovės vadovą išrinko valdyba arba stebėtojų taryba;

2) kitą dieną po visuotinio akcininkų susirinkimo, šiam neįvykus, – kitą dieną po pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos, jeigu bendrovės vadovą išrinko visuotinis akcininkų susirinkimas.

Iki šiol bendrovės (UAB ir AB) vadovo atsistatydinimo tvarkos kaip ir nebuvo. Bendrovės vadovo padėtis yra specifinė, todėl jis užima tarpinę padėtį tarp darbuotojo ir verslininko. Jo teises ir pareigas nustato ir Darbo kodeksas, ir Civilinis kodeksas, ir Akcinių bendrovių įstatymas. Tokios specifinės padėties neigiama pusė yra ta, kad dalis vadovo teisinio statuso klausimų tiesiog „kaba ore“ ir nėra tiesiogiai reguliuojami nė vieno teisės akto. Praktikoje tai pasireikšdavo kaip akcininkų piktnaudžiavimas jų samdomo vadovo atžvilgiu. Nekartą teko pačiam susidurti su tuo, kad įmonės direktorius norėdavo atsistatydinti, tačiau akcininkai neatvykdavo į visuotinį akcininkų susirinkimą. Taip susidarydavo situacija, kad vadovas nori atsistatydinti, bet negali, nes jį atšaukti iš pareigų gali tik akcininkų susirinkimas (jeigu nėra sudaryta valdyba). Samdomas vadovas papuldavo į nepavydėtina situaciją, nes dėl akcininkų kaltės negalėdavo normaliai ir teisėtai atsistatydinti, o atsistatydinęs be akcininkų pritarimo visada rizikavo, kad pastarieji kreipsis į teismą dėl nuostolių atlyginimo, patirtų dėl neteisėto vadovo pareigų neatlikimo. Reikėtų pasidžiaugti, kad šitas svarbus klausimas buvo pagaliau įstatymiškai sureguliuotas.

Kitas vertas dėmesio pakeitimas, tai:

41-1 straipsnis. Uždarosios akcinės bendrovės akcininkų sąrašas

1. Uždarojoje akcinėje bendrovėje turi būti sudaromas jos akcininkų sąrašas.

2. Uždarosios akcinės bendrovės akcininkų sąraše nurodoma:

1) uždarosios akcinės bendrovės pavadinimas, kodas, buveinė;

2) kiekvieno akcininko duomenys (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta arba adresas korespondencijai; juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė);

3) kai akcija priklauso keliems savininkams, – kiekvieno savininko duomenys (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta arba adresas korespondencijai; juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė) ir kuris iš savininkų yra atstovas;

4) akcininkui nuosavybės teise priklausančių akcijų skaičius pagal klases, akcijos nominali vertė;

5) akcijų įgijimo data, nurodant akcijų skaičių pagal akcijų klases;

6) akcijų perleidimo data, nurodant akcijų skaičių pagal akcijų klases;

7) uždarosios akcinės bendrovės akcininkų sąrašo sudarymo data.

Šiuo momentu galioja tvarka, kad Juridinių asmenų registre yra saugoma informacija tik apie vienintelį įmonės akcininką, t.y. jeigu bendrovėje yra daugiau kaip vienas akcininkas, registrui nėra privaloma teikti jokių duomenų apie įmonės akcininkus. Tokia tvarka suteikia galimybę tam tikrą laiko tarpą manipuliuoti nuosavybės teise į įmonės akcijas. Iš kitos pusės, suteikia ir tam tikrą saugumo laipsnį, nes informacija apie asmens turimą turtą yra sunkiau prieinama, nes jos nėra viešuosiuose duomenų bazėse. Pirmame etape Registrų centras planuoja kaupti vadinamuosius „akcininkų sąrašus“, o vėliau planuoja juos įkelti ir į elektronines duomenų bazes. Žinant kaip Lietuvoje „sudėtinga“ gauti duomenis iš viešųjų el. duomenų bazių, tokios informacijos rinkimas paliks dar mažiau erdvės anonimiškumui ir asmens saugumui. Nauja tvarka sudarys sąlygas dar lengviau surinkti duomenis apie konkrečio asmens turimą turtą. Nors, tuo pačiu, tai sumažins galimybę manipuliuoti nuosavybės teise į įmonės akcijas.