Iki 2009 metų užsienio įmonė įsigijusi bent jau 10% uždarosios akcinės bendrovės (UAB) akcijų ir išlaikusi nuosavybės teisę į jas bent 12 mėnesių, galėjo gauti dividendus nemokėdama pelno mokesčio. Vienintelis apribojimas – tokia įmonė negali būti įsteigta ar kitaip organizuota tikslinėje teritorijoje. Tikslinės teritorijos (kitaip jos dar vadinamos „ofšorinėmis zonomis“ ar „mokesčių rojumi“) - tai valstybės ar valstybių atskiros teritorijos (paprastai salos), kuriose galima įsteigti įmonę, kuri įsisteigimo valstybėje nemoka jokių mokesčių. 2008 metais naktinių Seimo posėdžių metu buvo priimti įstatymų pakeitimai, kurie apribojo galimybę pasinaudoti šia lengvata. UAB galėjo pritaikyti minėtą lengvatą tik tuo atveju, jeigu nuo UAB pelno, kurį akcininkai nusprendė išmokėti kaip dividendus, buvo sumokėtas 20 % pelno mokestis. Tariant tiesiai šviesiai, tokia nuostata Lietuvą išstūmė iš tarpo tų valstybių, kuriuose verta steigti „holdingines“ įmones, t.y. įmones, kurios valdo kitų įmonių akcijas. Išstūmė todėl, kad „holdinginė“ įmonė gaudama dividendus ir nesumokėdama nuo jų mokesčių (pasinaudodama lengvatomis), negalėjo savo akcininkams išmokėti dividendų be mokesčių. Todėl užsienio subjektams steigti Lietuvoje tokias įmones neapsimokėjo.

2009 metais mūsų Seimas praregėjo ir vėl grąžino tvarką galiojusią iki 2009 metų:

Lietuvos vieneto, kuriame dividendus gaunantis užsienio vienetas ne trumpiau kaip 12 mėnesių be pertraukų, įskaitant dividendų paskirstymo momentą, valdo ne mažiau kaip 10 procentų balsus suteikiančių akcijų (dalių, pajų), tam užsienio vienetui išmokami dividendai neapmokestinami, išskyrus atvejus, kai dividendus gaunantis užsienio vienetas įregistruotas ar kitaip organizuotas tikslinėse teritorijose.

/Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas/

Daugeliui gali kilti klausimas kokia yra nauda iš įmonių, kurios nemoka mokesčių Lietuvoje. Atsakymas labai paprastas – padeda pritraukti papildomus pinigus. Užsienio įmonės įsteigia čia „holdingines“ įmones, todėl Lietuvoje jie sumoka už įmonės steigimą, buhalterijos vedimą ir pan. Gaunami pinigai nėra itin dideli, bet, jeigu paslaugų užsakovų yra ganėtinai daug, Lietuva gauna iš to nemenką naudą, jau vien todėl, kad tai padeda užtikrinti tam tikrą skaičių darbo vietų (įmonių steigėjai, buhalteriai ir pan.). Kas be ko, įvairios lengvatos yra ir būdas padedantis išvengti mokesčių vietinėms įmonėms. Tačiau valstybei įvedus drakoniškus mokesčius, vienintelis būdas kovoti su mokesčių nemokėjimu - tai efektyvus teisėsaugos (ar jiems giminingas funkcijas vykdančių) institucijų darbas.  Mokesčių vengimas niekada neišnyks, tačiau protinga politika gali gerokai sumažinti tą bandančių padaryti verslininkų ratą. Kodėl? Skaitoma, kad verta vengti mokėti mokesčius, jeigu to pasėkoje sutaupoma bent pusę tos sumos, kuri būtų sumokėta mokesčių pavidalu. Reikia turėti omenyje, kad bandymas sumažinti mokesčių naštą (dar vadinamas mokestiniu planavimu) irgi kainuoja (konsultacijos, įvairių dukterinių įmonių steigimas ir pan.). Pripažinkite, kad noras rizikuoti esant 5 proc. dydžio pelno mokesčiui ar net ir 15 proc. yra gerokai mažesnis nei esant 20 proc. pelno mokesčiui. Todėl sakykite ką norite, bet neretai per didelis valdžios godumas priveda prie to, kad biudžetas ne tik, kad nepapilnėja, bet atvirkščiai, mokesčių pradedama surinkti mažiau, negu jų buvo surenkama iki mokesčių padidinimo.