Trumpai pristatysiu rinkimų dalyvius: ODF arba „OpenDocument Format“ (liet. atvirojo formato dokumentas) – tai atviro standarto dokumento formatas. Jo naudojimo neriboja licencinės ar patentinės kliūtys. Todėl bet kuris programos kūrėjas gali be apribojimų naudoti jį duomenims išsaugoti. Tai užtikrina juo kuriamų dokumentų technologinį neutralumą, tai yra, nepriklausomumą nuo konkrečios programos.
Kitas dalyvis: DOC arba “Document” (liet. dokumentas) – tai irgi dokumento formatas. Tačiau jo naudojimą riboja licencinės ar patentinės kliūtys. Todėl tik kai kurie programų kūrėjai gali juo naudotis.

Jeigu dirbate (greičiausiai, kad taip ir yra) su MS WORD programa, Microsoft korporacijos sukurtu teksto redaktoriumi, tikriausiai žinote, kad sukurtą dokumentą minėta programa išsaugos su galūne „doc“. MS WORD yra mokama programa, kurios naudojimą riboja licencinė sutartis. DOC formatas irgi priklauso šiai korporacijai. Atsižvelgiant į tai, kad Microsoft korporacija užima apie 90 procentų rinkos, kalbant apie operacines sistemas (monopolistiniai WINDOWS) ir biuro programas (WORD, EXCEL ir kt.), DOC formatas irgi karaliauja mūsų kompiuteriuose.

Jeigu dirbate su OpenOffice.org WRITER programa (savo galimybėmis beveik prilygstančią MS WORD programai), tai žinote, kad jos standartinis formatas – ODF. Pats naudojuosi ir stengiuosi naudotis tik atviro kodo programomis, todėl drąsiai galiu teigti, kad absoliuti dauguma vartotojų puikiai išsiverstų su atviro kodo programomis, t.y. OpenOffice.org biuro programų paketu, operacine sistema Ubuntu ir pan. Nors vartotojai, turintys specialių poreikių, toli gražu ne visada atviro kodo programose ras jiems reikalingas funkcijas, tačiau tokių poreikių turinčių vartotojų – mažuma. Pagrindinis atviro kodo programų neabejotinas pranašumas, kad jos, kaip taisyklė, yra nemokamos. Visiškai legalios, pilnai funkcionalios ir NEMOKAMOS.

Matyt jau pamanėte (prisiminę šios rašliavos pavadinimą), kad pradėsiu dabar siūlyti visoms valstybinėms institucijoms masiškai pereiti prie atviro kodo programų? Būsite teisūs tik iš dalies.

Panagrinėkime dabartinę situaciją. Valstybė aiškiai ir nedviprasmiškai mojuoja savo geležiniu kumščiu grasindama bausti programinės įrangos piratus, rodydama solidarumą su įrangos kūrėjais ir t.t. ir pan. Lukštas gražus, bet vidus dvokia. Pasižiūrėkime kiek tūlas lietuvis uždirba, tada atsidarykime kokią „onlaininės“ parduotuvės puslapį ir pasižiūrėkime kiek kainuoja MS biuro programų paketas, WINDOWS, o tada pasakykite man ar eilinei 4 asmenų šeimai, kuri vos įstengė nusipirkti standartinį kompiuterį, visa tai yra prieinama? Taip, aišku, kad gali būti prieinama bet... Vaikus reikia rengti, maitinti, išmokslinti ir pan. Todėl keli papildomi tūkstančiai litų, išleistų už programinę įrangą, būtų tokiai šeimai per didelė našta. Valstybė galėtų tokiai šeimai pagelbėti. Kaip? Elementariausiai – skatindama naudoti atviro kodo programas. Pastebėsiu, kad netikiu, jog nemokama programinė įrangą – tai mūsų kelias į šviesią ateitį. Programų kūrimas – darbas, kurį turi atlikti valgyti norintis žmogus, be to dar kuriam reikia kompiuterio, kuris „valgo“ elektros energiją. Trumpiau tariant – viskam tam reikia pinigų. Todėl vienokia ar kitokia forma atviro kodo programų kūrimas turi būti finansuojamas. „Vienokia ar kitokia forma“ - tai ir yra esmė, kertinis akmuo požiūrio kurio turėtų laikytis valstybė. Kai Microsoft korporacija užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje, o mes ir toliau mokykloje vaikus mokome dirbti tik su šios įmonės įranga, o į valstybines institucijas tik ir tegali nusiųsti dokumentą DOC formate, negali būti ir vilties, kad eilinė lietuvių šeima galės ir išmaitinti save, bei ramia sąžine naudoti legalią programinę įrangą. Jeigu MS rinkos dalis drastiškai sumažėtų, kristų ir kainos, padidėtų konkurenciją ir t.t. Galų gale yra ne vienas ir puikių tarpinių variantų tarp „tik mokamas vs. tik nemokamas“  pavyzdžių. Ta pati GOOGLE Inc. Eiliniams vartotojams siūlomus produktus ji teikia nemokamai. Tačiau, jeigu jums reikia specialių, papildomų funkcijų ar nuolatinio aptarnavimo, prašau, jokių sunkumų, GOOGLE jums gali visa tai pasiūlyti, tačiau jau už pinigus. GOOGLE nėra vienintelė įmonė taikanti tokią praktiką.

Tačiau valstybinės institucijos balsuoja tik už DOC. Jeigu žinote, kad yra kažkur kitaip, parašykite, būtų labai įdomu tą sužinoti, nes kiek žinau, visose valstybinėse institucijose klesti, tiesiog tarpsta mokama programinė įranga. Tai nėra blogai, bet ir nėra itin gerai. Turi būti sudaryta alternatyva ir pirmenybė suteikiama vadinamajam technologinio neutralumo principui, skelbiančiam, kad valstybė neturi ir negali sudaryti geresnių sąlygų naudoti vienas technologijas, o ne kitas. Tačiau valstybė mokyklose mokydama vaikus dirbti tik su komerciniais produktais, jau automatiškai pažeidžia minėtą principą ir skatina naudoti brangius (LABAI brangius, lyginant su gaunamomis pajamomis) produktus.