Pamenate, senais gerais laikais buvo toks laikraštis skambiu pavadinimu "Tiesa"? Laikraštis buvo gal ir neblogas, bet vat pavadinimas visai neatitiko turinio, nes daug ko ten buvo, bet vat tiesos - tai labai mažai. Tarybų Sąjungos valdantieji mėgo skambius ir tikrovės neatitinkančius pavadinimus. Tarybų valdžią nuvertėme, išgrūdome lauk jų kariuomenę, bet seni įpročiai liko. Dabartinė (mūsų gimtoji, tautinė ir pačių išrinkta) valdžia daro lygiai tą patį - dalina skambius ir tikrovės neatitinkančius pavadinimus įvairiems subjektams ar objektams. Vienas iš geriausių pavyzdžių - tai Lietuvos darbo birža. Oficialiai ši kontora užsiima:   
"Lietuvos darbo birža, įgyvendindama valstybines užimtumo garantijas darbo rinkoje, padeda ieškantiems darbo žmonėms įsidarbinti, aprūpina darbdavius reikiama kvalifikuota darbo jėga, įtraukia registruotus darbo biržoje asmenis į gyventojų užimtumo programas, moka bedarbiams nedarbo draudimo išmokas."

Neoficialiai visi gerai žino, kad daugiau šansų rasti adatą šieno kupetoje, negu darbą tarpininkaujant Darbo biržai. Vienintelė reali nauda, kurią teikia ši birža - tai pašalpos ir viešieji darbai. Pašalpos yra itin svarbus dalykas, bet juk daugelio į birža besikreipiančių žmonių tikslas yra (tiksliau turėtų būti) gauti darbą. Vat šitos svarbios ir pagrindinės funkcijas birža ir neatlieka. Kitaip tariant, tai dar viena mistinės paskirties institucija, kuri kainuoja daug, o naudos duoda mažai. Daugelį jos funkcijų būtų galima nesunkiai perduoti vykdyti kitoms įstaigoms. Galima būtų, bet nesiginčysiu, jeigu pasakysite, kad gana čia rašinėti nesąmones. Panaikinti darbo biržą - tai tas pats kas pasakyti, kad mūsų valstybė nesirūpina savo piliečiais. Niekas neabejoja, kad Lietuva - tai socialiai orientuota valstybė. Todėl mūsų valdžios vyrai niekada, matyt, šio iškreiptų veidrodžių karalystės atributo nepanaikins. Šalia simbolinių funkcijų, ji atlieka ir kitą, gana svarbią funkciją. Kiekviena institucija - tai dar viena "šilta vieta" kam nors iš partinių šulų ar su jais susijusių žmonių. Tai dar vienas aukštas postas, gera alga ir dar daug kitų gerų dalykų, kurie paprastiems mirtingiesiems yra prieinami tik kruvinai dirbant (ir tai tik kartais, ir tai tik, jeigu labai labai pasiseka).

Galima būtų vardinti ir vardinti tokias "darbo biržas", peikti jų egzistavimą, tačiau tai nieko nepakeis. Visa šiuolaikinė visuomenė "stovi" ant vieno labai aiškaus kertinio akmens - tai pelno siekimo visomis įmanomomis priemonėmis. Pelno siekimas pats savaime nėra blogas dalykas. Ekonomiškai nepagrįsti, kitaip tariant nuostolingi, dalykai yra pasmerkti išnykti. Tačiau orientacija į kuo įmanoma didesnį pelną yra žalinga ir pražūtinga. Pas mus, kaip ir kitose valstybėse, yra pasmerkta išnykti viskas kas tik neduoda maksimalaus pelno. Galų gale ir pats pelno suvokimas yra privedamas tik į tiesioginio, aiškiai išreikšto pelno suvokimą. Pavyzdžiui, akivaizdu, kad neapšviestos gatvės kelia didelį pavojų gyventojams (nusikaltimai, nelaimingi atsitikimai ir kt.), tačiau apšviestų gatvių nauda (t.y. pelnas) yra netiesioginis, todėl mums lengva ranka koks nors Vilniaus meras aiškina kaip yra gerai, reikalinga ir naudinga išjungti apšvietimą gatvėse (kol kas tik kas trečią, o vėliau ateis eilė ir kiekvienos lempos). Aišku, kaltinti tik mūsų valdžios vyrus yra bergždžias reikalas. Valdžios vyrai - tai tie patys mes visi, tik su didesnėmis galimybėmis. Jų mentalitetas, pasaulėžiūra, gyvenimo tikslai yra tie patys kaip ir mūsų visų. Todėl mūsų valdžia tėra tik mūsų pačių veidrodinis atvaizdas. Galima būtų diskutuoti kiek mes įtakojame valdžią, kiek ji mus įtakoja siekdama paversti tokiais ar išlaikyti mus tokiais, kokiais mes dabar esame. Kokios bebūtų priežastys, rezultatas yra toks, koks yra. Paprasčiausias pavyzdys: mes visi (ar daugelis iš mūsų) piktinasi "Maxima" savininkų veiksmais išnaudojant savo darbuotojus, gaunat vadinamuosius viršpelnius. Tačiau tuo pačiu, mes juos laikome garbingais verslininkais, mūsų visuomenės pažiba ir elitu. Kaip manote, ar tai normalu? Visiškai sutinku, kad "Maximos" savininkai turi turėti daugiau materialinių vertybių todėl, kad sugebėjo sukurti ir išvystyti išties vertą dėmesio įmonių grupę. Tačiau ar jų veiksmai siekiant maksimalaus pelno bei spjaunant ant nemažai moralinių vertybių yra sveikintinas dalykas? Manau, kad ne. Manau, kad žmonės išnaudojantys kitus žmones turėtų būti smerkiami, jiems turėtų būti gėda pasirodyti viešumoje. Tačiau taip nėra. Pavogti tvarte vištą - tai vagystė, o išnaudoti žmones - tai socialiai priimtinas ir net sveikintinas elgesys, kuris vadinamas "verslu".