Socialinė teisė Socialinės paslaugos ir socialinis darbas
| Socialinės paslaugos ir socialinis darbas |
 |
 |
 |
| 20 Spalis 2008 |
 Socialinės paslaugos – tai paslaugos, kuriomis suteikiama pagalba asmeniui (šeimai), dėl amžiaus, neįgalumo, socialinių problemų iš dalies ar visiškai neturinčiam, neįgujusiam arba praradusiam gebėjimus ar galimybes savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime.
Socialinių paslaugų tikslas – sudaryti sąlygas asmeniui (šeimai) ugdyti ar stiprinti gebėjimus ir galimybes spręsti savo socialines problemas, palaikyti socialinius ryšius su visuomene, taip pat padėti įveikti socialinę atskirtį. Socialinės paslaugos teikiamos siekiant užkirsti kelią asmens, šeimos, bendruomenės socialinėms problemoms kilti, taip pat visuomenės saugumui užtikrinti. Socialines paslaugas gali gauti įvairios žmonių grupės: senyvo amžiaus asmenys ir jų šeimos, asmenys su negalia ir jų šeimos, likę be tėvų globos vaikai, socialinės rizikos vaikai ir jų šeimos, socialinės rizikos šeimos, vaikus globojančios šeimos, kiti asmenys ir šeimos. Socialinės paslaugos gali būti teikiamos tiek socialinių paslaugų įstaigose (socialinės globos namuose, šeimynose, laikino gyvenimo namuose, dienos socialinės globos centruose, savarankiško gyvenimo namuose, socialinės priežiūros centruose, bendruomeninėse įstaigose ir kt.), tiek asmens namuose. Socialinių paslaugų teikimas Pagrindiniai socialinių paslaugų teikimo organizatoriai yra savivaldybės. Savivaldybės atsako už socialinių paslaugų teikimo savo teritorijose gyventojams užtikrinimą planuodama ir organizuodama socialines paslaugas, kontroliuodama bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros kokybę. Savivaldybė vertina ir analizuoja gyventojų socialinių paslaugų poreikius, pagal gyventojų poreikius prognozuoja ir nustato socialinių paslaugų teikimo mastą ir rūšis, vertina ir nustato socialinių paslaugų finansavimo poreikį. Savivaldybė kasmet sudaro ir tvirtina socialinių paslaugų planą pagal socialinių paslaugų planavimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 15 d. nutarimą Nr. 1132. Apskričių viršininkai steigia, reorganizuoja ir likviduoja regioninės reikšmės socialinių paslaugų įstaigas bei užtikrina jų funkcionavimą, rengia ir įgyvendina apskrities socialinių paslaugų programas ir projektus. Kur kreiptis, norint gauti socialines paslaugas Dėl socialinių paslaugų, kurių teikimą finansuoja savivaldybė iš savo biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams, skyrimo asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas raštišku prašymu kreipiasi į asmens (šeimos) gyvenamosios vietos savivaldybę. Savivaldybės institucijos nustatyta tvarka paskirti socialiniai darbuotojai nustato pareiškėjo socialinių paslaugų poreikį. Nustatant poreikį, kompleksiškai vertinami šeimos narių gebėjimai, galimybės bei motyvacija spręsti savo šeimos socialines problemas, palaikyti ryšius su visuomene bei galimybes tai ugdyti ar kompensuoti šeimos interesus ir poreikius atitinkančiomis bendrosiomis socialinėmis paslaugomis ar socialine priežiūra. Sprendimas dėl socialinių paslaugų skyrimo asmeniui (šeimai) socialinio darbuotojo, nustačiusio asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį, teikimu, priimamas savivaldybės institucijos nustatyta tvarka. Asmuo, besikreipiantis socialinių paslaugų, turi pateikti socialiniam darbuotojui visą būtiną informaciją, susijusią su asmens poreikio socialinėms paslaugoms vertinimu. Socialines paslaugas teikiančių įstaigų adresai Socialinių paslaugų įstaigų steigėjai yra apskričių viršininkai, savivaldybės, nevyriausybinės organizacijos. Senų žmonių globos įstaigos Informacijos apie senų žmonių socialinę globą namuose ir globos įstaigose galima surasti interneto svetainėje www.globa.lt. Socialinis darbas Socialinis darbas – tai veikla, padedanti asmeniui, šeimai spręsti savo socialines problemas pagal jų galimybes ir jiems dalyvaujant, nežeidžiant žmogiškojo orumo ir didinant jų atsakomybę, pagrįstą asmens, šeimos ir visuomenės bendradarbiavimu. Socialinį darbą dirba socialinių paslaugų įstaigose dirbantys socialiniai darbuotojai, socialinių darbuotojų padėjėjai. Dirbti socialiniu darbuotoju turi teisę asmuo, įgijęs aukštąjį socialinio darbo ar jam prilygintą išsilavinimą. Reikalavimus socialiniams darbuotojams ir socialinių darbuotojų padėjėjams nustato Socialinių paslaugų įstatymo 20 ir 37 straipsniai. Socialinių darbuotojų darbo reglamentavimas (atlyginimai, atostogos) Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. A1-223 „Dėl Socialinį darbą dirbančių darbuotojų pareigybių sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 96-3608) patvirtintas Socialinį darbą dirbančių darbuotojų pareigybių sąrašas. Šis sąrašas nustato pagal darbo sutartį socialinį darbą dirbančių darbuotojų pareigybes. Sąraše išvardintiems darbuotojams yra skaičiuojamas socialinio darbo stažas. Sąrašo 5 punkte išvardinti darbuotojai privalo dalyvauti socialinių darbuotojų atestacijoje. Sąrašo 4, 6 ir 7 punktuose išvardinti darbuotojai socialinių darbuotojų atestacijoje dalyvauja laisvanoriškai. Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. A1-181 „Dėl socialinį darbą dirbančių darbuotojų pareigybių sąrašo ir socialinį darbą dirbantiesiems prilyginamų pareigybių sąrašo patvirtinimo (Žin., 2003, Nr. 112-5050) patvirtintas Socialinį darbą dirbantiesiems prilyginamų pareigybių sąrašas. Šis sąrašas nustato valstybės tarnautojų, kurių pareigybės prilyginamos socialinio darbo pareigybėms, sąrašą. Sąraše išvardintiems darbuotojams yra skaičiuojamas socialinio darbo stažas, jie gali laisvanoriškai dalyvauti socialinių darbuotojų atestacijoje. Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. A1-288 „Dėl Socialinį darbą dirbančių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 111-34241) yra patvirtintas Socialinį darbą dirbančių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašas. Šis aprašas taikomas apskaičiuoti tarnybinių atlyginimų koeficientų dydžius bei kitas darbo apmokėjimo sąlygas biudžetinėse įstaigose socialinį darbą dirbantiems darbuotojams (vadovams, socialiniams darbuotojams, socialinių darbuotojų padėjėjams). Konkrečius įstaigos ar organizacijos darbuotojų tarnybinius atlyginimus (koeficientais) bei kitas darbo apmokėjimo sąlygas turi nustatyti vadovas, vadovaujanti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“. Įstaigų ir organizacijų vadovų tarnybinius atlyginimus (koeficientais), personalinius priedus prie tarnybinių atlyginimų bei skatinimo sąlygas turi nustatyti aukštesnė organizacija. Socialinį darbą dirbantieji yra įtraukti į darbuotojų, turinčių teisę į kasmetines pailgintas atostogas, sąrašą. Jų atostogų trukmę reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 18 d. nutarimas Nr. 941 „Dėl kai kurių kategorijų darbuotojų, turinčių teisę į kasmetines pailgintas atostogas, sąrašo ir šių atostogų trukmės patvirtinimo“ (2003, Nr. 73-3375). Socialinių darbuotojų veiklos reglamentavimas (kvalifikacijos kėlimas, atestacija) Socialinių darbuotojų ir socialinių darbuotojų padėjėjų kvalifikacinius reikalavimus nustato, socialinių darbuotojų ir socialinių darbuotojų padėjėjų profesinės kvalifikacijos kėlimą bei socialinių darbuotojų atestaciją reglamentuoja socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymas Nr. A1-92 „Dėl Socialinių darbuotojų ir socialinių darbuotojų padėjėjų kvalifikacinių reikalavimų, Socialinių darbuotojų ir socialinių darbuotojų padėjėjų profesinės kvalifikacijos kėlimo tvarkos bei Socialinių darbuotojų atestacijos tvarkos aprašų patvirtinimo“ ir vėlesni jo pakeitimai (Žin., 2006, Nr. 43-1569; Nr. 79-3123; 86-3375; Nr. 91-3586). Socialinių darbuotojų kvalifikaciniai reikalavimai nustato reikalavimus socialinių darbuotojų ir socialinių darbuotojų padėjėjų veiklai, išvardina pagrindines jų funkcijas, jiems organizuojant ir teikiant paslaugas bei vertinant šių paslaugų veiksmingumą. Taip pat nustato sąlygas, kada asmens išsilavinimas gali būti prilyginamas socialinio darbo išsilavinimui. Socialinių darbuotojų atestacijos tvarka reglamentuoja socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, jų profesinės kompetencijos bei praktinės veiklos įvertinimą ir kvalifikacinių kategorijų suteikimą. Socialinių darbuotojų ir socialinių darbuotojų padėjėjų profesinės kvalifikacijos kėlimo tvarkos aprašas detalizuoja socialinių darbuotojų profesinės kvalifikacijos tobulinimo formas, socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimą vykdančias įstaigas (įmones, organizacijas), socialinių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo programų atranką, socialinių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo finansavimą ir kt. Šiame apraše taip pat yra reglamentuojamas socialinių darbuotojų padėjėjų bei socialinį darbą dirbantiesiems prilyginamų darbuotojų (valstybės tarnautojų, kurie dirba savivaldybių Socialinės paramos skyriuose ir Vaiko teisių apsaugos tarnybose bei Apskričių viršininkų administracijų Socialinių reikalų skyriuose) kvalifikacijos kėlimas. Aprašas nustato šių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo formas ir trukmę, jų kvalifikacijos kėlimą vykdančias įstaigas (įmones, organizacijas), jų kvalifikacijos tobulinimo programų derinimą, socialinio darbo „gerosios patirties“ sklaidą ir kt. Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. A1-24 „Dėl Vyriausiosios socialinių darbuotojų atestacijos komisijos ir jos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 10-380) patvirtinta Vyriausioji socialinių darbuotojų atestacijos komisija. Komisija vykdo socialinių darbuotojų kvalifikacinių kategorijų suteikimo ir pratęsimo darbus, nagrinėja socialinių darbuotojų skundus, konsultuoja socialinius darbuotojus atestacijos klausimais, teikia informaciją apie socialinių darbuotojų atestacijos eigą. Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. liepos 31 d. įsakymas Nr. A1-217 „Dėl socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo programų ir socialinio darbo metodinių centrų atrankos konkurso nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 86-3376) nustato reikalavimus socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo programoms ir jų atrankai bei reikalavimus socialinio darbo metodiniams centrams ir šių centrų atrankai. Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. lapkričio 30 d. įsakymas Nr. A1-3170 „Dėl socialinę globą teikiančių darbuotojų darbo laiko sąnaudų normatyvų patvirtinimo“ nustato ilgalaikę, trumpalaikę ar dienos socialinę globą teikiančių darbuotojų darbo laiko sąnaudas pagal atskiras socialinės globos gavėjų grupes. Šie normatyvai taikomi nustatant socialinę globą teikiančio personalo (socialinių darbuotojų, socialinių darbuotojų padėjėjų, socialinių pedagogų, psichologų, sveikatos priežiūros specialistų) sudėtį ir skaičių pagal atskiras socialinės globos gavėjų grupes. Informaciją, susijusią su socialinių darbuotojų atestacija bei socialinį darbą dirbančiųjų kvalifikacijos kėlimu, teikia Socialinių darbuotojų rengimo centras (SDRC) – Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos padalinys SDRC užtikrina socialinių darbuotojų atestacijos ir socialinį darbą dirbančiųjų profesinės kvalifikacijos tobulinimo sistemų funkcionavimą, techniškai aptarnauja socialinių darbuotojų atestacijos komisijas, kaupia socialinį darbą dirbančiųjų duomenų banką, bendradarbiaujant su Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija, inicijuoja ir organizuoja socialinio darbo „gerosios patirties“ sklaidos renginius savivaldybių, apskričių ir nevyriausybinių organizacijų darbuotojams ir kt.
|
| Kiti straipsniai: | |
