Jūs esate čia: Pirmas puslapis Teisininko profesija Advokato profesija
Advokato profesija

Advokato profesija - teisinės sistemos, demokratijos pagrindas, leidžiantis įvairių šalių interesus ginti teisėtomis priemonėmis. Šios profesijos atstovams keliami aukšti etikos, reputacijos ir kvalifikacijos reikalavimai.

Advokatas teikia teisės konsultacijas, rengia teisinius dokumentus, atstovauja klientų interesus teisme, analizuoja jų bylas, nagrinėja įstatymų taikymo aplinkybes, atstovauja sprendžiant teisės klausimus, gina ir turi išimtinę teisę atstovauti bylų procese. Advokatas gali atlikti ir papildomas funkcijas – įstatymų nustatyta tvarka teikti bankroto, turto ir palikimo administratoriaus, lobisto, likvidatoriaus, kuratoriaus, testamento vykdytojo, turto patikėtinio, patentinio patikėtinio paslaugas, būti arbitru, kt.

Privatiems ir juridiniams asmenims paslaugas teikiančių advokatų praktika skiriasi, todėl pasirenkant specializaciją svarbu suvokti, kas kelia didesnį susidomėjimą – privačių asmenų teisės bei interesai ar verslo pasaulyje vykstantys procesai. Stambiausios, geriausiai vertinamos advokatų kontoros yra labiau orientuotos į komercinę teisę; didelių kontorų, specializuotai teikiančių teisines paslaugas privatiems asmenims, Lietuvoje šiuo metu dar nėra.

Karjeros metu advokatas privalo nuolat atnaujinti savo žinias ir kelti kvalifikaciją – tai apibrėžia Lietuvos advokatūros statutas. Profesinės kvalifikacijos kėlimu pripažįstamas teisės krypties pedagoginis, mokslinis darbas, straipsnių teisės klausimais skelbimas, dalyvavimas įstatymų rengimo darbo grupėse bei rengiant kitus norminius aktus, dalyvavimas seminaruose, konferencijose ir kituose renginiuose teisės klausimais.

Pabrėžiama akademinio ir praktinio darbo sinergijos nauda – praktinė patirtis yra itin naudinga akademinėje veikloje, o akademinis požiūris naudingas praktikoje.

Priėmimas į advokatūrą

Advokatų skaičius Lietuvoje nėra ribojamas, šiuo metu Lietuvoje praktikuoja 1512 advokatų; palyginimui - 1994 m. šalyje praktikavo 368 advokatai. Intensyviausiai advokatų gretos pildėsi, kai 2004 m. Advokatūros įstatymu buvo nustatyta palengvinta priėmimo į Advokatūrą tvarka.

Advokatais galėjo tapti visi asmenys, turintys 5 metų teisinio darbo stažą - kvalifikacinio egzamino jiems laikyti nereikėjo. Įstatymu taip pat buvo nustatyta, kad advokatu gali tapti asmenys, turintys teisės magistro išsilavinimą, neminint teisės bakalauro laipsnio. Taigi, pasinaudoję tokiomis nuostatomis, advokatais galėjo tapti asmenys, neturintys teisės bakalauro laipsnio ir įgiję teisės magistro laipsnį po kitų universitetinių ne teisės studijų. Šios tapimą advokatu lengvinančios nuostatos susilaukė itin kritiško advokatų profesinės bendruomenės vertinimo, ir, advokatūros autoritetų nuomone, pakenkė advokatūros prestižui, nes suteikė galimybę tapti advokatais ir ne tik aukščiausios kvalifikacijos teisininkams. Esant tokiems liberaliems reikalavimams, Advokatų taryba sulaukė didžiulio advokatais norinčių tapti antplūdžio. 2004 – 2005 m. advokatų gretos pasipildė daugiau nei tūkstančiu.

2005 m. liepą šios neigiamai vertintos nuostatos buvo pakeistos. Šiuo metu priėmimas į advokatūrą sugriežtintas pagal 2005 m. lapkričio 28 d. priimtą naują kvalifikacinio egzamino laikymo tvarką. Dabar norintieji tapti advokatais turi būti baigę teisės studijas ir turėti ne mažiau kaip 5 metų teisinio darbo patirties arba būti atlikę ne trumpesnę kaip 2 metų advokato padėjėjo praktiką. Reikalavimas laikyti advokato kvalifikacinį egzaminą netaikomas asmenims, kurie turi ne mažesnį kaip 7 metų teisėjo stažą arba yra teisės krypties socialinių mokslų daktarai ar habilituoti daktarai.

Advokato kvalifikacinis egzaminas

Kvalifikacinis egzaminas buvo sugriežtintas kartu su bendrais reikalavimais asmenims, besirengiantiems tapti advokatais. Nuo 2005 m. lapkričio 28 d. pagal naują advokatų kvalifikacinio egzamino laikymo tvarką advokato kvalifikacinis egzaminas susideda iš dviejų dalių. Pirmoji – 30 klausimų testas, kurį išlaikius leidžiama laikyti egzaminą žodžiu. Šiam egzaminui ruošiamasi pagal Advokato kvalifikacinio egzamino programą.

Advokato kvalifikacinį egzaminą gali laikyti asmenys, baigę teisės studijas ir turintys ne mažiau kaip penkerių metų teisinio darbo patirties arba atlikę ne trumpesnę kaip 2 metų advokato padėjėjo praktiką.
Teste pateikiami konkretūs klausimai su trimis atsakymų variantais, iš kurių vienas yra teisingas. Daugiausia klausimų skiriama iš baudžiamosios teisės bei baudžiamojo proceso, civilinės teisės bei civilinio proceso; mažiau – iš darbo teisės, iš visų kitų teisės sričių klausimų skiriama po lygiai.
Advokato kvalifikacinio egzamino programa yra itin plati – ji apima civilinę, šeimos, bankroto bylų, civilinio proceso, baudžiamojo proceso, baudžiamąją, darbo, konstitucinę, administracinę, finansų ir mokesčių, tarptautinę viešąją ir Europos Sąjungos teisę. Advokato kvalifikacinio egzamino programa panašiausia į pretendentų į teisėjus egzamino programą, notarų ir antstolių pareigybių kvalifikacinių egzaminų programos siauresnės ir specializuotos (notaro kvalifikacinio egzamino programa apima notariato ir civilinę teisę, antstolio – civilinę ir darbo teisę, civilinį ir vykdymo procesą, administracinę ir baudžiamąją teisę bei baudžiamąjį procesą).

Galimybė laikyti advokato kvalifikacinį egzaminą suteikiama kartą į ketvirtį, neišlaikius egzamino bandyti dar kartą galima po pusės metų. Daugiau apie kvalifikacinį egzaminą galima rasti Lietuvos advokatų tarybos svetainėje internete.

Advokato padėjėjo praktika

Advokato padėjėjo praktika yra vienas tiesiausių būdų pasirengti advokato karjerai. Advokato padėjėjas gali atlikti praktiką pas ne mažiau nei 5 metų stažą turintį advokatą, kuris skiriamas jo praktikos vadovu.

Advokato padėjėjas turi visas Advokatūros įstatyme numatytas advokato teises ir pareigas, išskyrus narystę Lietuvos advokatūroje bei proceso įstatymuose nustatytus apribojimus. Advokato padėjėjas turi teisę atstovauti kliento interesams teismuose tik tuo atveju, kai yra rašytinis advokato (praktikos vadovo) leidimas atstovauti konkrečioje byloje, o kitose institucijose – rašytiniu advokato (praktikos vadovo) sutikimu.

Advokato padėjėjo praktikos metu susipažįstama su visais advokatų kontoros darbo aspektais - dokumentų rengimu, teisinių problemų nagrinėjimu, etc. Advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo advokato padėjėjo praktikos pradžios.
 
 
 
Kiti straipsniai: