Jūs esate čia:
| Teisėjo profesija |
|
... Bet kurioje teisės pareigybėje karjeros laiptais lipama lėtai; teisėjo atveju tai ypač ryšku. Siekiant teisėjo karjeros nėra karjerą sutrumpinančio tarpinio finišo, kaip advokatų, ntstolių ir notarų padėjėjų atvejais – teisėjo padėjėjo pareigybė nesuteikia galimybės anksčiau nei teisminės praktikos neturintiems teisininkams laikyti pretendento į teisėjus egzaminą. 2004 m. gegužės 18 d. priimtos Teismų įstatymo pataisos, pagal kurias advokatai ir prokurorai, turintys tam tikrą darbo stažą, atleisti nuo pretendentų į teisėjus egzamino. Tai sumažino pageidaujančiųjų laikyti pretendentų į teisėjus egzaminą, tuo tarpu bendras teisėjo karjeros siekiančių žmonių skaičius padidėjo. Kuo aukštesnė teisminė instancija, tuo didesnio reikalaujama iš norinčių šias pareigas užimti asmenų specifinio teisinio arba akademinio darbo stažo. Pavyzdžiui, advokatams, siekiantiems tapti Aukščiausiojo Teismo teisėjais, reikia turėti net 15 metų advokato darbo stažą. Visus teisėjus - nuo žemiausios iki aukščiausios teismo instancijos - skiria Lietuvos Respublikos Prezidentas. Teisėjui itin svarbu nepriekaištinga reputacija, į kurią atsižvelgiama kiekviename karjeros siekimo etape. Be abejo, teisėjams būtina nuolat kelti kvalifikaciją – tai apibrėžia Teismų įstatymas. Pirmąkart paskirtiems apylinkės teismo teisėjams skiriamas įvadinis mokymas, kuris prieš pradedant eiti pareigas trunka ne mažiau kaip mėnesį. Privalomas kvalifikacijos kėlimas skiriamas ne rečiau kaip penkeri metai, taip pat teisėją paaukštinus, kai jis keičia specializaciją ir kitais atvejais. Teisėjai gali pakankamai laisvai keisti darbo vietą tos pačios pakopos teismuose arba tapti žemesnės pakopos teismo teisėju. Norintiems siekti teisėjo karjeros aukštesnės pakopos teisme keliami aukšti ir ne per vienerius metus įvykdomi reikalavimai. Teisėjo profesijos įgijimasSiekiantiems teisėjo karjeros yra keliamai aukšti reikalavimai - kuo aukštesnės instancijos teismo teisėju asmuo siekia tapti, tuo didesni reikalavimai jam keliami. Tapti teisėjais gali advokatai, prokurorai ir žemesnės instancijos arba buvę teisėjai, taip pat teisės krypties mokslų daktarai. Vienintelis atvejis, kai teisėju gali tapti kitokią teisinę praktiką turintis asmuo (reikalingas 5 metų teisinio darbo stažas) yra galimybė siekti teisėjo karjeros apylinkės teisme, išlaikius pretendentų į teisėjus egzaminą. Pretendentų į teisėjus egzamino programa yra itin plati, ji apima administracinę teisę ir teiseną, darbo teisę, civilinę teisę, civilinio proceso teisę, bankroto bylų nagrinėjimą, baudžiamojo proceso teisę, bausmių vykdymo teisę, konstitucinę teisę, finansų ir mokesčių teisę, tarptautinę viešąją ir Europos Sąjungos teisę. Į apylinkės teismo teisėjo poziciją gali pretenduoti ir buvę teisėjai, jeigu nuo darbo teisėju pabaigos nepraėjo daugiau kaip 5 metai. Siekiant teisėjo karjeros aukštesnės nei apylinkės teismas instancijos teisme paprastos teisinės praktikos nebepakanka - šios karjeros siekti gali žemesnės instancijos teismų teisėjai. Apygardos administracinio teismo arba apygardos teismo teisėjo karjeros siekti gali ne mažesnį nei 5 metų apylinkės teismo teisėjo stažą turintys asmenys; Vyriausiojo administracinio teismo ar Apeliacinio teismo teisėju gali tapti ne mažesnį kaip 4 metų apygardos administracinio ar apygardos teismo teisėjo stažą turintis asmuo, o Aukščiausiojo teismo teisėju – turintis ne mažesnį kaip 8 metų apygardos administracinio ar apygardos teismo teisėjo darbo stažą bei ne mažesnį kaip 5 metų Vyriausiojo administracinio teismo ar Apeliacinio teismo teisėjo darbo stažą. Antra profesinė grupė, galinti siekti teisėjo karjeros, yra teisės krypties socialinių mokslų daktarai. Siekiančiam apylinkės, apygardos administracinio arba apygardos teismo teisėjo karjeros teisės krypties socialinių mokslų daktarui reikia turėti 5 metų pedagoginio darbo stažą; ne mažesnio kaip 8 metų stažo reikia norint tapti Vyriausiojo administracinio teismo ar Apeliacinio teismo, ir ne mažiau kaip 10 metų – siekiantiems tapti Aukščiausiojo teismo teisėjais. Trečioji profesinė grupė yra advokatai. Šiuo metu apylinkės teisėjo karjeros siekiančiam advokatui reikia turėti ne mažesnį kaip 7 metų advokato darbo stažą; apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėju - ne mažesnį kaip 8 metų advokato darbo stažą, Vyriausiojo administracinio teismo ar Apeliacinio teismo teisėju - ne mažesnį kaip 10 metų, o Aukščiausio teismo teisėju - ne mažesnį kaip 15 metų advokato darbo stažą. Panašūs stažo reikalavimai taikomi ir ketvirtajai teisėjo karjeros siekti galinčiai profesinei grupei, kurią sudaro prokurorai. Siekiančiam apylinkės, apygardos administracinio arba apygardos teismo teisėjo karjeros prokurorui būtinas atitinkamai 7 ir 8 metų stažas Apygardos arba Generalinėje prokuratūroje. Siekti karjeros aukštesnės instancijos teismuose gali tik Generalinėje prokuratūroje dirbę prokurorai: siekiant Vyriausiojo administracinio teismo ar Apeliacinio teismo teisėjo karjeros reikalingas ne mažesnis kaip 10 metų, o siekiant tapti Aukščiausio teismo teisėju - ne mažesnis kaip 15 metų prokuroro stažas Generalinėje prokuratūroje. Teisėjo padėjėjo praktikaSkirtingai nei advokatų ir notarų padėjėjams, teisėjų padėjėjams ši praktika neatveria trumpesnio kelio į teisėjo karjerą – Teismų įstatymas nenumato kitokių sąlygų teisėjais norintiems tapti teisėjų padėjėjais. Teisėjo padėjėjas – pakankamai nauja teisinė pareigybė. Ji atsirado 2002 m. rugsėjo 6 d. Teismų tarybai patvirtinus Tipinį teismų valstybės tarnautojų pareigybių sąrašą ir aprašymus; teisėjų padėjėjų skaičius įvairaus tipo teismuose nustatytas 2002 m. spalio 18 d. nutarimu Nr. 45. Šiuo metu Respublikos teismuose jau dirba XXXX teisėjų padėjėjai. Teisėjų padėjėjų darbo tikslas - teisėjo darbo krūvio sumažinimas, operatyvesnis ir kokybiškesnis bylų nagrinėjimas, perleidžiant teisėjų padėjėjams teisėjų funkcijas, nesusijusias su teisingumo vykdymu; bylų išnagrinėjimas mažesnėmis ekonominėmis sąnaudomis. Teisėjų padėjėjams keliami aukšti išsilavinimo ir reputacijos reikalavimai. |
| Kiti straipsniai: | |

