Jūs esate čia: Pirmas puslapis Teisininko profesija Antstolio profesija
Antstolio profesija
Antstoliu rumai
...
Antstolis – viena jauniausių teisinių pareigybių Lietuvoje, nes reikalavimas antstoliui turėti teisinį išsilavinimą ilgai nebuvo privalomas. Teisinis išsilavinimas yra būtina tapimo antstoliu sąlyga tik nuo 2000 m., įgyvendinus antstolių reformą, kuomet antstolių sistema iš valstybinės buvo reformuota į privačią.

Antstolius skiria Lietuvos Respublikos teisingumo ministras. Šiuo metu Lietuvoje nustatytas antstolių skaičius yra 133, iš jų dirba 126. Šalyje veikia 103 antstolių kontoros.

Antstolių reforma iš esmės pakeitė antstolių veiklos principus – likviduotos valstybinės teismo antstolių kontoros, nustatyti aukštesni antstoliams keliami kvalifikacijos reikalavimai, išplėstos antstolio funkcijos. Pagrindinis antstolių veiklos tikslas - užtikrinti teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymą; reforma suteikė šios pareigybės atstovams teisę konstatuoti faktines aplinkybes (teismo pavedimu ar bet kurio asmens prašymu), įteikti procesinius ir kitus dokumentus (teismo pavedimu ar bet kurio asmens prašymu), tarpininkauti vykdant turtines prievoles (t. y., veikti kaip įgaliotas asmuo ikiteisminio skolos sugrąžinimo procese); vykdyti įkeisto turto aukcionus; teikti teisines konsultacijas, išskyrus atstovavimą teisme; saugoti ir administruoti turtą vykdymo procese.

Teisę vykdyti antstolio veiklą turi viešą konkursą laimėję asmenys, Antstolių įstatymo nustatyta tvarka apdrausti civilinės atsakomybės draudimu, teisingumo ministro įsakymu paskirti antstoliais ir LR Antstolių įstatymo nustatyta tvarka prisiekę.

Po reformos įkurta Antstolių savivaldos institucija – Lietuvos Antstolių rūmai.

Antstolio profesijos įsigijimas

Reikalavimas antstoliui turėti aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą privalomas tik nuo 2000 m. Antstolių įstatyme įtvirtinti griežtesni reikalavimai asmenims, pretenduojantiems tapti antstoliais.

Nuo 2003 m. sausio 1 dienos antstoliu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą (vienpakopį, bakalauro, magistro), ne mažiau kaip vienerius metus buvęs antstolio padėjėju ir laimėjęs viešą konkursą arba ne mažiau kaip penkerius metus dirbęs teisinį darbą ir laimėjęs viešą konkursą. Socialinių mokslų teisės krypties daktaras bei habilituotas daktaras, laimėjęs viešą konkursą, gali būti skiriamas antstoliu be egzaminų.

Kadangi antstolių skaičius yra ribojamas, viešas konkursas antstolio vietai užimti nėra skelbiamas reguliariai. Toks konkursas organizuojamas atsiradus laivai antstolio vietai, teisingumo ministrui padidinus antstolių kiekį ir kitais atvejais.

Viešą konkursą antstolio vietai užimti sudaro antstolio kvalifikacinis egzaminas ir pretendentų privalumų (dalykinių ir asmeninių savybių, motyvacijos, praktinės patirties ir kt.) vertinimas. Kvalifikacinis egzaminas gali būti vykdomas dvejomis formomis - pateikiant egzaminuojamiesiems atlikti testą arba užduodant klausimus ir praktines užduotis, į kuriuos atsakymai pateikiami raštu. Antstolio kvalifikacinio egzamino programa apima civilinę ir darbo teisę, civilinį ir vykdymo procesą, administracinę ir baudžiamąją teisę bei baudžiamąjį procesą.

Antstolio padėjėjo praktika

Antstolio padėjėjų sąrašą tvirtina Teisingumo ministerija. Norint tapti antstolio padėjėju būtinas aukštasis teisinis išsilavinimas. Antstolio padėjėjas turi teisę antstolio vardu ir jo rašytiniu įgaliojimu perduoti ir įteikti dokumentus, vykdyti kai kuriuos procesinius įgaliojimus.

Antstolio padėjėjas negali vykdyti šių procedūrinių veiksmų: konstatuoti faktinių aplinkybių, iškelti ar sustabdyti vykdomąją bylą, grąžinti vykdomąjį dokumentą, realizuoti turtą, paskirstyti išieškotas pinigines lėšas išieškotojams, skaičiuoti vykdymo išlaidų.

 
Kiti straipsniai: