Jūs esate čia: Pirmas puslapis Valstybės tarnyba Valstybės tarnautojų darbo užmokestis
Valstybės tarnautojų darbo užmokestis

www.vtd.lt

pinigai.jpgDarbo užmokestis tai atlyginimas už darbą, taip nustato Darbo kodeksas. Valstybės tarnautojų darbo užmokestį reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius.

Toks darbo užmokesčio reglamentavimas įgyvendina skaidrią, visiems suprantamą valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą. Pareiginės algos dydžius pagal valstybės tarnautojų pareigybių kategorijas nustato Valstybės tarnybos įstatymas ir tai yra stabili valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dalis. Pareigybės kategorija nustatoma vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika ir nustatytais valstybės tarnautojų pareigybių vertinimo kriterijais.

Priedų dydžius taip pat nustato Valstybės tarnybos įstatymas. Priedo dydis priklauso nuo valstybės tarnautojo tarnybos Lietuvos valstybei stažo ir nuo jo tarnybinės veiklos įvertinimo.   Priemokų mokėjimą irgi reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas, kuriame nustatyta, kokiais atvejais galima skirti priemoką, būtent - už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės, taip pat už papildomų užduočių atlikimą, kai atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos. Valstybės tarnybos įstatyme nustatyta priemoka už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis. Statutiniams valstybės tarnautojams nustatyta priemoka už darbą, jei jis tiesiogiai susijęs su tarnybinių gyvūnų priežiūra ir parengimu tarnybinėms pareigoms atlikti.

Priemokų dydį nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo. Nustatant priemokos dydį privaloma atsižvelgti į VTĮ 23 straipsnio 2 dalyje nustatytą priedų ir priemokų sumos 70 proc. pareiginės algos dydžio apribojimą bei VTĮ 26 straipsnio 3 dalyje nustatytus priemokų 60 proc. ir 20 proc. pareiginės algos dydžio apribojimus.
 
Atkreiptinas dėmesys, kad papildomos užduotys, kurios pavedamos valstybės tarnautojui, turi būti suformuluotos raštu ir tai yra pagrindas rengti įstaigos vadovo įsakymo dėl priemokos skyrimo projektą.
 
Skiriant valstybės tarnautojui priemoką už papildomų užduočių atlikimą, būtina peržiūrėti to valstybės tarnautojo pareigybės aprašymą ir įsitikinti, ar ta papildoma užduotis ar funkcija nėra pareigybės aprašyme įvardyta kaip nuolatinė funkcija.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad priemokos už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą bei už papildomų užduočių atlikimą negali būti mokama ilgiau kaip vienerius metus nuo jų paskyrimo (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus). Jeigu valstybės tarnautojui ilgiau negu vienerius metus tenka dirbti pirmiau nurodytomis sąlygomis, laikoma, kad šios papildomos užduotys ar funkcijos įgavo nuolatinį pobūdį. Šiuo atveju papildomas valstybės tarnautojo pareigybės aprašymas ir gali būti patikslinami struktūrinio padalinio uždaviniai ir funkcijos. Jei papildžius pareigybės aprašymą pagal Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodiką nustatoma aukštesnė šios pareigybės kategorija, valstybės tarnautojo sutikimu jis toliau eina šias pareigas.
igssjm1288.jpg
  • Priedų ir priemokų dydžiai yra reglamentuojami V alsty bės tarnybos įstatymo 23, 25 ir 26 straipsniuose:
  • Priemokų už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą bei už papildomų užduočių atlikimą suma negali viršyti 60 proc. pareiginės algos.
  • Priemokos už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis bei priemokos už darbą, jei jis tiesiogiai susijęs su tarnybinių gyvūnų priežiūra ir parengimu tarnybinėms pareigoms atlikti, dydis negali viršyti 20 proc. pareiginės algos.
  • Priedą už tarnybos stažą sudaro 3 proc. pareiginės algos už kiekvienus trejus tarnybos Lietuvos valstybei metus. Priedas už tarnybos stažą negali būti didesnis kaip 30 proc. pareiginės algos.
  • Priedai už kvalifikacinę klasę ar kategoriją, laipsnį ar tarnybinį rangą, diplomatinį rangą negali viršyti 55 proc. pareiginės algos.
  • Priedų (išskyrus priedą už tarnybos stažą ir pareiginės algos dydžio vienkartinį priedą) ir priemokų suma negali viršyti 70 proc. pareiginės algos (į šią sumą neįskaitomas VTĮ 23 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą).
Už darbą poilsio ir švenčių dienomis, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, mokama ne mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo valstybės tarnautojo pareiginės algos su jam nustatytais priedais dydžio. Už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokama ne mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo valstybės tarnautojo pareiginės algos su jam nustatytais priedais dydžio. Už nakties ir viršvalandinį darbą mokama ne mažiau kaip pusantro valstybės tarnautojo pareiginės algos su jam nustatytais priedais dydžio. Už budėjimą valstybės tarnautojui mokama Darbo kodekso nustatyta tvarka. Laikas dirbant poilsio dienomis ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimo laikas skaičiuojamas teisės aktų nustatyta tvarka.
 
Vienkartinė piniginė išmoka nėra darbo užmokesčio dalis, tai valstybės tarnautojo skatinimo priemonė už nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą.

Pašalpa, skirta valstybės tarnautojui dėl sunkios materialinės būklės, šeimos narių ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, nėra darbo užmokesčio dalis, tai socialinė garantija. Pašalpa įstaigos vadovo sprendimu gali būti skiriama valstybės tarnautojui (iki 5 MMA dydžio).

Dabartinė darbo užmokesčio sistema skatina valstybės tarnautoją siekti karjeros, aukštesnės kategorijos pareigų, profesionalumo, visapusiško tobulėjimo, stabilumo valstybės tarnyboje. Priedas už tarnybos stažą ir priedas už kvalifikacinę klasę priklauso nuo paties valstybės tarnautojo siekių ir nuopelnų. Tarnybinės veiklos vertinimas ir kvalifikacinių klasių suteikimas skatina valstybės tarnautoją siekti ir karjeros, ir darbo kokybės, aktyvumo ir išradingumo. Darbo užmokesčio sistema orientuota į valstybės tarnautojo motyvaciją – jis turi siekti kuo geriau atlikti pareigas, vykdyti funkcijas ir įgyvendinti jam patikėtus uždavinius, siekti, kad jo tarnybinė veikla būtų įvertinta labai gerai, kad būtų patenkinti visuomenės interesai tiek, kiek tai gali priklausyti nuo to valstybės tarnautojo veiklos.

 
 
Kiti straipsniai: