www.vtd.lt

[...] asmenys, dirbantys institucijose, per kurias vykdomos valstybės funkcijos, sudaro valstybės tarnautojų korpusą. Valstybės tarnyba yra šių asmenų profesinė veikla, susijusi su viešojo intereso garantavimu. Konstitucijoje vartojama sąvoka „valstybės (valstybinė) tarnyba“ savo turiniu yra tapati sąvokai „viešoji tarnyba“. Konstitucijoje yra įtvirtinta tokia valstybės tarnybos samprata, kuri yra neatskiriamai susijusi su valstybės, kaip visos visuomenės organizacijos, paskirtimi užtikrinti žmogaus teises ir laisves, garantuoti viešąjį interesą. [...] /LR Konstitucinis Teismas/

VALSTYBĖS TARNYBOS ISTORIJA

1994 m. įsteigta Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerija;
1995 m. priimtas Valdininkų įstatymas;
1995 m. Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijoje įsteigtas struktūrinis padalinys, kuriam pavestos funkcijos valstybės tarnybos srityje – Valstybės tarnybos skyrius;
1998 m. Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos Valstybės tarnybos skyrius reorganizuotas į šios ministerijos Valstybės tarnybos departamentą;
1999 m. priimtas Valstybės tarnybos įstatymas;
2000 m. panaikinta Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerija, Valstybės tarnybos departamentas įsteigtas Vidaus reikalų ministerijoje;
2002 m. pakeistas Valstybės tarnybos įstatymas, įsteigtas Valstybės tarnybos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.

VALSTYBĖS TARNYBOS VALDYMAS

Vyriausybė

·          įgyvendina valstybės tarnybos politiką;

Vidaus reikalų ministras

·          teikia Vyriausybei su valstybės tarnyba susijusių teisės aktų projektus;
·          koordinuoja Valstybės tarnybos įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimo kontrolę;

Valstybės tarnybos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos

·          kontroliuoja šio Valstybės tarnybos įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimą vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka;
·          tvarko valstybės tarnautojų registrą ir valstybės tarnybos valdymo informacinę sistemą;
·          rengia su valstybės tarnyba susijusių teisės aktų projektus;
·          užtikrina vientisą valstybės tarnybos personalo valdymo ir valstybės tarnautojų karjeros planavimo sistemą;
·          tvirtina valstybės tarnautojų mokymo programas ir vykdo jų įgyvendinimo kokybės priežiūrą;
·          vertina juridinius asmenis, siekiančius mokyti valstybės tarnautojus, ir teikia vidaus reikalų ministrui pasiūlymus dėl valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigų tvirtinimo;
·          koordinuoja valstybės tarnautojų mokymo strategijos įgyvendinimą;
·          nagrinėja su valstybės tarnautojų statusu susijusius skundus;
·          teikia valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms rekomendacijas dėl šio Įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų taikymo;
·          rengia ir valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teikia informaciją apie valstybės tarnybą;

atlieka kitas Valstybės tarnybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.

VALSTYBĖS TARNAUTOJAI

Valstybės tarnautojas - tai fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje ir atliekantis Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatyme nurodytą viešojo administravimo veiklą.

Valstybės tarnautojo statusas - valstybės tarnautojo teisinė padėtis.

Lietuvoje šiuo metu valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose, finansuojamose iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, yra 73 360darbuotojų. Iš jų - 24 760 darbuotojų, kurių teisinį statusą reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas, 23 600 darbuotojų, kurių teisinė statusą reglamentuoja Darbo kodeksas (dirbantys pagal darbo sutartis), ir 25 000 darbuotojų, kurių teisinį statusą reglamentuoja statutai (Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos statutas, Civilinės krašto apsaugos tarnybos statutas, Diplomatinės tarnybos įstatymas, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas, Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymas, Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas, Valstybės saugumo departamento statutas, Vidaus tarnybos statutas, Žvalgybos įstatymas).

VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ PAREIGYBĖS

Valstybės tarnautojų pareigybės skirstomos į karjeros,politinio (asmeninio) pasitikėjimo, įstaigų vadovų, statutinių.

Valstybės tarnautojų pareigybės yra trijų lygių: A lygio - pareigybės, kurioms būtinas aukštasis universitetinis arba jam prilygintas išsilavinimas, B lygio - pareigybės, kurioms būtinas nežemesnis kaip aukštasis neuniversitetinis išsilavinimas arba aukštesnysis išsilavinimas, arba iki 1995 metų įgytas specialusis vidurinis išsilavinimas, C lygio - pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip vidurinis išsilavinimas ir įgyta profesinė kvalifikacija.

Valstybės tarnautojų pareigybės skirstomos į 20 kategorijų. Aukščiausia yra 20 kategorija, žemiausia - 1 kategorija.

VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ DARBO UŽMOKESTIS

Valstybės tarnautojų darbo užmokestį reglamentuoja Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymas. Valstybės tarnautojų darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, kuri apskaičiuojama taikant pareiginės algos koeficientą, kurio vienetas yra pareiginės algos bazinis dydis. 2007 metams nustatytas 442 Lt pareiginės algos bazinis dydis. Valstybės tarnybos įstatyme nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų valstybės tarnautojo pareiginės algos dydžio.

VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ PRIĖMIMAS

Ateiti į valstybės tarnybą yra du keliai: konkursas ir be konkurso. Be konkurso galima užimti tik politinio (asmeninio) pasitikėjimo ar pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas.

Konkursai į karjeros valstybės tarnautojo ir įstaigos vadovų pareigas nuolat skelbiami Valstybės tarnybos departamento prie VRM interneto tinklalapyje www.vtd.lt ir„Valstybės žinių" priede „Informaciniai pranešimai".

Į pareigas valstybės tarnyboje gali būti priimtas asmuo,atitinkantis Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo nustatytus bendruosius reikalavimus ir pareigybės aprašyme nurodytus specialiuosius reikalavimus.

Į valstybės tarnautojo pareigas negali būti priimtas asmuo, įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, nusikalstamos veikos valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymo ir turintis neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, asmuo, kurio teisę eiti valstybės tarnautojo pareigas yra atėmęs teismas, kurio sutuoktinis, artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo eina valstybės tarnautojo pareigas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu jie pagal einamas pareigas būtų susiję tiesioginio pavaldumo santykiais, įstatymų nustatyta tvarka pripažintas neveiksniu, kuris yra įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys ir kitų įstatymų nustatytais atvejais.

Asmuo, atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už šiurkščius pažeidimus (tai yra valstybės tarnautojo elgesys, diskredituojantis valstybės tarnybą, žeminantis žmogaus orumą, ar kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises, valstybės, tarnybos ar komercinės paslapties atskleidimas, korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinti veika, nors už šią veiką valstybės tarnautojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn, piktnaudžiavimas tarnyba bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimas), negali būti priimamas į valstybės tarnautojo pareigas trejus metus nuo atleidimo iš pareigų dienos.

VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ ATLEIDIMAS

Valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai atsistatydina savo noru, praranda Lietuvos Respublikos pilietybę, valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama,valstybės tarnautojui paskiriama tarnybinė nuobauda - atleidimas iš pareigų ir kitais Valstybės tarnybos įstatyme numatytais atvejais.

VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ TARNYBINĖS VEIKLOS VERTINIMAS

Valstybės tarnautojo ir jo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas - įvertinti įstaigos vadovo, karjeros valstybės tarnautojo ar pakaitinio valstybės tarnautojo, priimto į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, tarnybinės veiklos rezultatus bei kvalifikaciją.

Įstaigos vadovams ir karjeros bei pakaitiniams valstybės tarnautojams taikomi skirtingi tarnybinės veiklos vertinimo kriterijai. Įstaigos vadovai vertinami pagal veikos rezultatus, t.y. kaip įgyvendinami užsibrėžti įstaigos strateginiai tikslai, vertinamas vadovo kaip lyderio darbas, taip pat vadovavimo kokybė.Valstybės tarnautojai vertinami pagal produktyvumo, kompetencijos, veiklos kokybės kriterijus.
Kiekvienų kalendorinių metų pabaigoje įstaigos vadovų, karjeros bei pakaitinių valstybės tarnautojų tiesioginis vadovas tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina labai gerai, gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai.

Valstybės tarnautojų kvalifikacinės klasės yra trys: aukščiausia yra pirma, žemiausia - trečia. Kvalifikacinė klasė - tam tikros kategorijos valstybės tarnautojo kvalifikacijos lygmuo. Kvalifikacinės klasės suteikiamos labai gerai įvertinus tarnautojo veiklą.

Karjeros valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimas motyvuoja valstybės tarnautoją siekti profesinio tobulumo ir karjeros. Vertinimo metu karjeros valstybės tarnautojui gali būti pasiūlyta suteikti ne tik kvalifikacinę klasę, bet ir aukštesnės kategorijos pareigas. Įvertinus valstybės tarnautojo veiklą patenkinamai arba nepatenkinamai gali būti ir panaikinta turima kvalifikacinė klasė, ir pasiūlytos žemesnės kategorijos pareigos bei gali būti atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų.

VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ MOKYMAS

Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymas nustato, kad valstybės tarnautojo pareigą ir teisę mokytis šio įstatymo nustatyta tvarka. Už valstybės tarnautojų mokymus atsakingas įstaigos vadovas.

Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų mokymui valstybės ir savivaldybių biudžetuose numatomos lėšos. Jos turi sudaryti ne mažiau kaip 1procentą ir ne daugiau kaip 5 procentus valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui nustatytų asignavimų.

Jei valstybės tarnautojų mokymas trunka ilgiau kaip 3 mėnesius ir finansuojamas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, su valstybės tarnautoju turi būti sudaroma sutartis dėl mokymui skirtų lėšų grąžinimo.