TEISESFORUMAS.LT

Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas (Įstatymas) buvo priimtas sienkiant riboti didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių rinkos galios panaudojimą bei užtikrinti tiekėjų ir didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių interesų pusiausvyrą.

Iki priimant Įstatymą Lietuvos teisės sistemoje nebuvo teisės akto, skirto rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių ir jų tiekėjų santykiams kompleksiškai reglamentuoti, kad būtų užkirstas kelias piktnaudžiauti rinkos galia. Iš dalies šie klausimai yra reglamentuojami Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme, Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatyme. Tačiau šiuose teisės aktuose nebuvo įtvirtinto draudimo nesąžiningai naudotis rinkos galia. Konkurencijos įstatymo 9 straipsnyje nustatytas draudimas piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi atitinkamoje rinkoje taikomas tik dominuojantiems ūkio subjektams, kurie pažeidžia konkurencijos teisės normas. Mažmeninės prekybos rinkoje pasireiškiantys nesąžiningi veiksmai siejami ne su dominuojančia padėtimi, o su mažmeninės prekybos įmonių turima derybine galia. Pažymėtina ir tai, kad šią galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningi veiksmai gali pakenkti konkretiems tiekėjams, o tokių veiksmų neigiamą poveikį konkurencijai, kaip teigia Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, nustatyti labai sunku. 

Asocijuotų verslo struktūrų duomenimis, nesąžiningas rinkos galios panaudojimas (piktnaudžiavimas) dažniausiai pasireiškia kaip reikalavimai tiekėjui mokėti tiesiogiai ar netiesiogiai už sutikimą pradėti prekiauti tiekėjo prekėmis (vadinamieji „įėjimo“ mokesčiai), kompensuoti mažmeninės prekybos įmonės negautą ar gautą mažesnį nei tikėtasi pelną už pardavimą iš tiekėjo gautų prekių, kompensuoti mažmeninės prekybos įmonių patiriamas veiklos išlaidas, susijusias su naujų parduotuvių įrengimu ar senųjų atnaujinimu, ir pan. Išsireikalavusios iš tiekėjų įvairių nuolaidų ir mokėjimų, rinkos galią turinčios mažmeninės prekybos įmonės turi galimybę ženkliai mažinti prekių kainas, rengti įvairias akcijas ir tuo pritraukia daugiau pirkėjų. Dėl nesąžiningo rinkos galios panaudojimo nepagrįstai pablogėja tiekėjų padėtis, mažėja jų investicijos, ypač į naujų produktų kūrimą ir inovacijas, ir tai mažina šalies bendrą gamybos konkurencingumą, o rinkos galios neturinčios prekybos įmonės, negalėdamos užsitikrinti panašių tiekimo sąlygų, negali konkuruoti ir yra priverstos trauktis iš rinkos. 

Todėl buvo tikslinga atskirame įstatyme įtvirtinti imperatyvias normas, draudžiančias tam tikrus tik didelę rinkos galią turinčioms mažmeninės prekybos įmonėms būdingus nesąžiningus veiksmus, kurie nepagrįstai varžo kitų ūkio subjektų galimybes veikti rinkoje.

Siekiant pašalinti minėtus negatyvius veiksmus vyraujančius mažmeninėje rinkoje, Įstatymu buvo sureguliuoti šie aspektai: 

- nustatyti kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, kurios mažmeninės prekybos įmonės yra pripažįstamos turinčiomis didelę rinkos galią;
- įtvirtinti veiksmai, kuriuos draudžiama atlikti Įstatyme apibrėžtoms mažmeninės prekybos įmonėms;
- paskirta institucija, atsakinga už Įstatymo įgyvendinimo ir laikymosi kontrolę;
- numatytas Įstatymo laikymosi priežiūros mechanizmas;
- įtvirtintos sankcijos už Įstatymo pažeidimą;
- numatyta galimybė išsireikalauti nesąžiningu rinkos galios panaudojimu padarytos žalos atlyginimą.

Didelę rinkos galią turinti mažmeninės prekybos įmonė

Įstatyme įtvirtinta, kad didelę rinkos galią turinti mažmeninės prekybos įmonė – tai ūkio subjektas, besiverčiantis mažmenine prekyba nespecializuotose parduotuvėse, kuriose vyrauja maisto prekės, gėrimai ir tabako gaminiai, ir vienas arba kartu su tokia pat prekyba besiverčiančiais su juo susijusiais ūkio subjektais (apie juos žemiau) atitinkantis visus šiuos reikalavimus:

- iš visų Lietuvos Respublikoje jo (jų) valdomų parduotuvių bent 20 parduotuvių yra ne mažesnio kaip 400 m2 prekybos ploto;
- bendrosios jo (jų) pajamos paskutiniais finansiniais metais yra ne mažesnės kaip 400 milijonų litų. Jeigu mažmeninės prekybos įmonė yra užsienio valstybės ūkio subjektas, bendrosios pajamos skaičiuojamos kaip Lietuvos Respublikoje gautų pajamų suma.

Susiję ūkio subjektai – du ar daugiau ūkio subjektų, kurie dėl savitarpio kontrolės ar priklausomybės ir galimų suderintų veiksmų yra laikomi vienu vienetu. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad susiję ūkio subjektai yra kiekvienas nagrinėjamas ūkio subjektas ir:

- ūkio subjektai, kurių, kaip ir nagrinėjamo ūkio subjekto, 1/2 ar daugiau įstatinio kapitalo sudarančią akcijų dalį arba teises į 1/2 ar daugiau visų balsų turi tas pats fizinis asmuo arba tie patys fiziniai asmenys;
- ūkio subjektai, kurie su nagrinėjamu ūkio subjektu yra bendrai valdomi ar turi bendrą administracinį padalinį arba kurių stebėtojų taryboje, valdyboje ar kitame valdymo ar priežiūros organe yra pusė ar daugiau tų pačių narių kaip ir nagrinėjamo ūkio subjekto valdymo ar priežiūros organuose;
- ūkio subjektai, kurių 1/2 ar daugiau įstatinio kapitalo sudarančią akcijų dalį arba teises į 1/2 ar daugiau visų balsų turi nagrinėjamas ūkio subjektas arba kurie yra įsipareigoję derinti savo ūkinės veiklos sprendimus su nagrinėjamu ūkio subjektu, arba už kurių prievolių tretiesiems asmenims įvykdymą yra įsipareigojęs atsakyti nagrinėjamas ūkio subjektas, arba kurie yra įsipareigoję perduoti visą pelną arba jo dalį ar suteikę teisę naudoti 1/2 ar daugiau savo turto nagrinėjamam ūkio subjektui;
- ūkio subjektai, kurie turi nagrinėjamo ūkio subjekto akcijų dalį, sudarančią 1/2 ar daugiau šio subjekto įstatinio kapitalo, arba turi teises į 1/2 ar daugiau visų balsų arba su kuriais nagrinėjamas ūkio subjektas yra įsipareigojęs derinti savo ūkinės veiklos sprendimus, arba kurie yra įsipareigoję atsakyti už nagrinėjamo ūkio subjekto prievolių tretiesiems asmenims įvykdymą, arba kuriems nagrinėjamas ūkio subjektas yra įsipareigojęs perduoti visą pelną arba jo dalį ar suteikęs teisę naudoti 1/2 ar daugiau savo turto;
- ūkio subjektai, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai, t. y. per kitus ūkio subjektus, yra susiję su aukščiau nurodytais ūkio subjektais bet kuriuo iš aukščiau nurodytų būdų.

Apribojimai taikomi didelę rinkos galią turinčios mažmeninės prekybos įmonėms

Didelę rinkos galią turinčios mažmeninės prekybos įmonėms draudžiama atlikti ūkinės veiklos sąžiningai praktikai prieštaraujančius veiksmus, kuriais mažmeninės prekybos įmonių veiklos rizika perkeliama tiekėjams ar jiems primetami papildomi įsipareigojimai arba kurie varžo tiekėjų galimybes laisvai veikti rinkoje ir kurie išreiškiami kaip reikalavimai tiekėjui:

1) mokėti tiesiogiai ar netiesiogiai arba kitokiu būdu atlyginti už sutikimą pradėti prekiauti tiekėjo prekėmis („įėjimo“ mokesčiai);
2) kompensuoti mažmeninės prekybos įmonės negautą ar gautą mažesnį, negu tikėtasi gauti, pelną už prekių, gautų iš tiekėjo, pardavimą;
3) kompensuoti mažmeninės prekybos įmonės patiriamas veiklos išlaidas, susijusias su naujų parduotuvių įrengimu ar senų atnaujinimu;
4) įsigyti prekių, paslaugų ar turto iš mažmeninės prekybos įmonės nurodytų trečiųjų asmenų;
5) užtikrinti, kad mažmeninės prekybos įmonei parduodamų prekių kainos bus mažesnės už kitiems pirkėjams parduodamų tų pačių prekių kainas;
6) pakeisti esmines tiekimo procedūras ar prekių specifikacijas, apie tai nepranešus tiekėjui per sutartyje nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 10 dienų;
7) priimti neparduotas maisto prekes, išskyrus negreitai gendančias supakuotas maisto prekes, jeigu jos yra saugios, kokybiškos, galioja ne mažiau kaip 1/3 nustatyto tinkamumo vartoti termino arba jų tinkamumo vartoti terminas neribojamas, ir dėl jų grąžinimo yra išankstinis susitarimas;
8) tiesiogiai ar netiesiogiai apmokėti dalį mažmeninės prekybos įmonės arba kartu su šia įmone vykdomo pardavimo skatinimo išlaidų ar kitokiu būdu už jas atlyginti, išskyrus atvejus, kai yra mažmeninės prekybos įmonės ir tiekėjo rašytinis susitarimas dėl apmokamų išlaidų dydžio ir numatomų taikyti pardavimo skatinimo veiksmų;
9) kompensuoti išlaidas, patiriamas sprendžiant vartotojų skundus, išskyrus atvejus, kai pagrįstam vartotojo skundui įtakos turėjo aplinkybės, už kurias atsako tiekėjas. Šiuo atveju mažmeninės prekybos įmonės iš tiekėjo reikalaujama kompensuoti išlaidų suma turi būti pagrįsta faktinėmis mažmeninės prekybos įmonės išlaidomis;
10) tiesiogiai ar netiesiogiai mokėti ar kitokiu būdu atlyginti už prekių išdėstymą, išskyrus atvejus, kai yra mažmeninės prekybos įmonės ir tiekėjo rašytinis susitarimas dėl mokėjimo už prekių išdėstymą.

Prižiūrinti institucija ir baudos už pažeidimus

Kaip mažmeninės įmonės laikysis šio Įstatymo nuostatų, priziūrės Konkurencijos taryba. Už Įstatymo nesilaikymą, ji galės skirti baudas. Įstatyme numatytos tokios baudos:

- už draudžiamus nesąžiningus veiksmus mažmeninės prekybos įmonėms bus skiriama piniginė bauda iki keturių šimtų tūkstančių litų.
- už informacijos, reikalingos tyrimui atlikti, nepateikimą, taip pat neteisingos ar ne visos informacijos pateikimą mažmeninės prekybos įmonėms, tiekėjams ar kitiems asmenims bus skiriama piniginė bauda iki trisdešimties tūkstančių litų.
- už Konkurencijos tarybos nurodymų pateikti informaciją vykdymą ne laiku mažmeninės prekybos įmonėms, tiekėjams ar kitiems asmenims bus skiriama vieno tūkstančio litų bauda už kiekvieną nevykdymo dieną.
- už Konkurencijos tarybos įpareigojimų nutraukti draudžiamus nesąžiningus veiksmus, atlikti veiksmus, atkursiančius ankstesnę padėtį ar pašalinančius pažeidimo pasekmes, nevykdymą arba vykdymą ne laiku mažmeninės prekybos įmonėms bus skiriama vieno tūkstančio litų bauda už kiekvieną pažeidimo vykdymo (tęsimo) dieną.

Konkretus baudos dydis bus skiriamas priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio, pažeidimo trukmės ir masto, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Įstatymo priėmimo pasekmės

Tikimasi, kad įsigaliojus šiam Įstatymui (įsigalioja nuo 2010 m. balandžio 1 d.) bus sudarytos sąlygos riboti didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių rinkos galios panaudojimą bei apsaugoti teisėtus tiekėjų interesus. Dėl palankesnių verslo sąlygų tiekėjai galės daugiau lėšų skirti investicijoms, naujų produktų kūrimui ir inovacijoms, taip pat būtų sudarytos galimybės didinti bendrą šalies perdirbamosios pramonės konkurencingumą.

Šalia teigiamų pasekmių, Įstatymo rengėjai nurodė ir galimas neigiamas pasekmes: 

1) didelę rinkos galią turinčios mažmeninės prekybos įmonės, siekdamos mažinti savo išlaidas prekių reklamai bei pardavimų skatinimui, gali mažinti tiekėjų skaičių ir sudaryti prekių tiekimo sutartis tik su stambiais, vartotojui jau gerai žinomais tiekėjais, o tai gali sukurti palankias sąlygas nepagrįstai dominuoti rinkoje didiesiems tiekėjams, taip pat gali sumažėti parduodamų prekių asortimentas bei padidėti importuotų prekių lyginamasis svoris;
2) galimas nežymus kainų augimas.

Visgi, atsižvelgiant į tai, kad mažmeninės prekybos rinkoje prekybos įmonių konkurencija yra pakankamai intensyvi, tikėtina, kad šie reiškiniai būtų trumpalaikiai.

Straipsnis parengas naudojantis Įstatymu bei Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos parengtu aiškinamuoju raštu